„Turėjome progą stebėti svarbų tarptautinės aviacijos įvykį, kai dauguma pasaulio valstybių – ICAO asamblėjos narių išreiškė savo valią, pasmerkdamos grėsmę civilinei aviacijai ir žmonių saugumui sukėlusius neteisėtus Baltarusijos vyriausybės veiksmus. Šis sprendimas patvirtino aiškią pasaulio nuostatą, kad civilinė aviacija negali būti naudojama neteisėtiems tikslams, o pasikėsinimas į jos saugumą yra netoleruotinas“, – sakė ICAO asamblėjos sesijoje dalyvavęs susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Anot viceministro, ICAO tarybos, sekretoriato ir tyrimo komandos dėka buvo atskleista šio incidento eiga ir detalės bei aiškiai įvardinti ir pasmerkti kaltininkai.

Kanadoje vykstančioje sesijoje penktadienį asamblėja priėmė rezoliuciją, smerkiančią Baltarusijos vyriausybę už Čikagos konvencijos pažeidimą – neteisėtus veiksmus, kuriais ji sąmoningai sukėlė pavojų „Ryanair“ lėktuvo skrydžio saugai ir juo skridusiems keleiviams, kai pernai gegužės 23 dieną privertė Minske nutūpti iš Atėnų tarptautiniu maršrutu į Vilnių skridusį keleivinį „Ryanair“ lėktuvą.

Minsko oro uoste tuomet pareigūnai sulaikė lėktuvu skridusį Baltarusijos režimą kritikavusį aktyvistą Ramaną Pratasevičių bei jo buvusią draugę, tuomet Vilniuje studijavusią Sofiją Sapegą.

ICAO asamblėja yra aukščiausia šios organizacijos instancija, ją sudaro visos šios organizacijos narės – 193 pasaulio valstybės. Asamblėja nagrinėja ICAO tarybos išvadas, pagal jas imasi atitinkamų veiksmų ir priima sprendimus bet kuriuo ICAO tarybos iškeltu klausimu.

Skrydžiui sukėlė pavojų

ICAO asamblėjos rezoliucijoje atsižvelgiama į ICAO tarybos šių metų liepos 18 dieną patvirtintas išvadas, kad pagal šio incidento tyrimų komandos nustatytus faktus „Ryanair“ lėktuvo skrydžiui buvo sukeltas pavojus, kai aukštų Baltarusijos vyriausybės pareigūnų nurodymu lėktuvo pilotams buvo pranešta apie netikrą sprogmenį lėktuve.

„Asamblėja pritaria ICAO tarybos išvadoms, kad, remiantis tyrėjų komandos ataskaita, Baltarusijos vyriausybės veiksmai, sąmoningai dalyvaujant arba būnant įtrauktai paskleidžiant informaciją apie netikrą sprogmens „Ryanair“ skrydžio FR4978 lėktuve pavojų, dėl ko lėktuvas buvo nutupdytas Minsko oro uoste, ir taip sąmoningai sukeliant pavojų komercinio keleivinio lėktuvo bei juo skridusių žmonių saugai ir saugumui, yra vertintina kaip Baltarusijos įvykdytas civilinės aviacijos panaudojimas tikslams, nesuderinamiems su Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, kas yra skandalingas ir rimtas jos 4 straipsnio pažeidimas“, – teigiama ICAO asamblėjos rezoliucijoje.

Rugpjūčio 12 dieną ICAO taryba oficialiai informavo Baltarusiją apie Čikagos konvencijos pažeidimą, tačiau Baltarusija iki šiol nepateikė jokios informacijos apie savo veiksmus. Asamblėja rezoliucijoje ragina Baltarusiją skubiai imtis atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į šį pažeidimą.

ICAO asamblėjos rezoliucija priimta atsižvelgiant į Čikagos konvencijos nuostatas ir principus bei patvirtinant, kad svarbiausias ICAO tikslas yra užtikrinti civilinės aviacijos saugą ir saugumą visame pasaulyje.

Ragino pradėti tyrimą

Reaguodama į priverstinį „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske, Susisiekimo ministerija nedelsdama oficialiai kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją ICAO, prašydama pradėti tyrimą dėl aviacijos incidento Baltarusijoje ir pripažinti šios šalies oro erdvę nesaugia.

Lietuva aktyviai bendradarbiavo su tarptautinėmis institucijomis ir suteikė visą reikalingą informaciją. Tarptautinį tyrimą vykdžiusi ICAO tyrėjų komanda lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką. Tyrimo metu tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos, JAV ir Baltarusijos pareigūnais.

Po ilgiau nei metus trukusio tyrimo parengta galutinė ataskaita atskleidė nuoseklią įvykių eigą ir incidento aplinkybes.

Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, liepos 18 d. ICAO taryba patvirtino išvadas, kuriose pabrėžiama, kad Baltarusijos institucijos savo veiksmais sukėlė rimtą grėsmę civilinei aviacijai ir pažeidė Čikagos konvencijos nuostatas. Tarybos sprendimu atlikto tyrimo ataskaita buvo paskelbta viešai.

Penktadienį ICAO asamblėja taip pat priėmė Rusiją smerkiančią rezoliuciją, kad ši, vykdydama karinę agresiją, pažeidė Ukrainos teritorinį, taip pat ir jos oro erdvės, vientisumą ir suverenumą, be to, negrąžindama savininkams, Rusijoje pakartotinai registravo užsienio lizingo kompanijoms priklausančius orlaivius ir naudoja juos be tinkamumo skraidyti sertifikatų.

Rezoliucijoje Rusija raginama nedelsiant nutraukti minėtus veiksmus, kuriais ji pažeidžia Čikagos konvenciją ir sukelia grėsmę tarptautinės civilinės aviacijos saugai ir saugumui.

Minėti Rusijos veiksmai lėmė, kad asamblėjos sesijoje vykusiuose tarybos rinkimuose Rusija pirmą kartą nebuvo išrinkta į tarybą nuo jos narystės ICAO pradžios.

„Biudžeto projekte suma yra numatyta, tačiau nenoriu jos atskleisti, kol ji nėra patvirtinta, bet pagal mūsų konsultantų parengtą analizę yra dvylika strateginių naujų skrydžių krypčių, kurios galėtų būti finansuojamos pagal šį modelį, viena jų – tiesioginis skrydis į Paryžių“, – BNS sakė Julius Skačkauskas.

Pasak laikinojo Lietuvos oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno, pagal rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė prisidėtų finansiškai prie jai reikalingų skrydžių krypčių atsiradimo.

„Modelio esmė – dalintis krypties operavimo rizika tarp oro uosto ir oro bendrovės, Lietuvai tiesiogiai investuojant į šaliai strategiškai svarbią skrydžių kryptį, atsižvelgiant į skrydžių dažnumą, tvarkaraštį, pasiūlytų vietų skaičių ir kitus elementus“, – BNS komentavo A. Stikliūnas.

A. Stikliūno teigimu, vienas esminių kriterijų šiam modeliui – investicija turi atsipirkti tiek oro uostui, tiek ir oro bendrovei per maksimalų 10 metų terminą.

Praėjusiais metais Lietuva tiesioginiais skrydžiais buvo pasiekiama iš 94 krypčių.

Susiekimo viceministras J. Skačkauskas teigia, kad modelis galėtų būti taikomas ne tik paremti naujas, bet užtikrinti jau esančių skrydžių kryptis, maksimaliai jas pritaikant verslo ir visuomenės poreikiams – „skrydžio dažnių, patogesnio tvarkaraščio prasme“.

Jis neatmetė galimybės, kad pavyzdžiui, laikinai iki vasaros sezono nutrauktą tiesioginį skrydį į Briuselį, blogiausiu atveju bus galima paremti pagal šį modelį. Tiesa, viceministras ne kartą pabrėžė, kad yra „99 proc. tikimybė“, jog to daryti neprireiks, nes „ši kryptis yra sena, atsiperkanti, o sustabdyta tik dėl techninių aplinkybių“.

„Taip, mums tai strategiškai svarbi kryptis ir galiu tik dar kartą apgailestauti, kad „Brussels airlines“ iki vasaros nutraukė skrydžius, bet tikrai kryptis nėra stabdoma visam laikui“, – sakė J. Skačkauskas. 

„Mūsų skaičiavimais, ši kryptis yra atsiperkanti, nes jos užpildomumas vidutiniškai siekdavo apie 75 proc., o stabdymo priežastis – dėl po pandemijos atsigaunančio aviacijos sektoriaus atsiradęs orlaivių detalių trūkumas – pastarųjų užsakymai yra suplanuoti keliems metams į priekį, nes gamintojai tiesiog nespėja jų pagaminti“, – pridūrė jis.

Pasak viceministro, blogiausiu atveju, jei „Brussels airlines“ vasarą, kaip žadėjo, neatnaujintų skrydžių, ši kryptis tikrai tuščia neliktų.

„Kitos kompanijos kol kas čia neina tik dėl to, kad „Brussels airlines“ yra nacionalinės Belgijos avialinijos, kurių bazė yra Briuselio oro uostas, todėl pastaroji kompanija čia „yra praktiškai be konkurencijos“, – sakė J. Skačkauskas.

„Neabejoju, nors asmeniškai netikiu, kad jei ši kompanija nuspręstų išeiti, į jos vietą tuoj pat ateitų kitos, tačiau esu įsitikinęs, kad „Brussels airlines“ sugrįš“, –  pridūrė viceministras.

A. Stikliūnas taip pat teigė, kad Lietuvos oro uostai yra gavę oficialų „Brussels airlines“ paaiškinimą ir planus, kad maršrutas turėtų būti pratęstas jau kitų metų vasaros sezone. Anot jos, galutinis sprendimas priklauso nuo pačios oro bendrovės apsisprendimo ir turimų planų.

Skrydžių strateginėmis Lietuvai kryptimis plėtros verslo planą rengė Jungtinės Karalystės įmonė „Informa Markets“.

Planas numato, kaip gerinti Lietuvos pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, kaip turėtų plėstis jų kryptys artimiausią dešimtmetį, skatinti susisiekimą oru su ekonomikai ir atvykstamajam turizmui svarbiomis šalimis.

Vasarą skelbta, kad pasiūlytas skrydžių skatinimo modelis turės dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent dešimt Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių tuomet minėtas Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.

Praėjusiais metais Lietuva tiesioginiais skrydžiais buvo pasiekiama iš 94 krypčių. Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų, nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 krypčių. 

Už projektą balsavo 93, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas Seimo narys.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas tikino, kad įstatymų projektų pagrindiniai tikslai yra užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės atitiktį 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento Tarybos priimtoms reglamento direktyvų, vadinamojo Mobilumo paketo, nuostatoms.

„Įstatymo projektų esmė, kad, atsiradus naujoms nuostatoms, susijusioms su profesine vežimo kelių transportu veikla, atsirado poreikis tikslinti tam tikras įstatymų nuostatas dėl kelių transporto priemonių vežėjų, vykdančių krovinių ir keleivių vežimo už atlygį, reglamentavimo“, – antradienį Seime pristatydamas projektą, teigė J. Skačkauskas.

Pritarus siūlomiems pakeitimams, numatyta nustatyti užsienio šalių vežėjų vairuotojų komandiravimo į Lietuvą reikalavimus ir kitas nuostatas.

Taip pat siūloma įteisinti naują licencijos rūšį vežti krovinius tarptautiniais maršrutais vilkikams, kurių masė siekia 2,5–3,5 tonos.

Administracinių nusižengimų kodekse turėtų būti nustatyta atsakomybė įmonių vadovams, jei jie nesilaikys reikalavimo vairuotojams grįžti į registracijos šalį ar į jo gyvenamąją vietą ar reikalavimo per nustatytą laiką grąžinti vilkiką į vežėjo registracijos vietą, o vairuotojams – jei jie nesilaikys reikalavimų dėl kassavaitinio poilsio laiko.

Priėmus siūlomus projektus, būtų įtvirtinama, kad vežėjas gali turėti iki penkių vairuotojų kiekvienam vilkikui, – toks rodiklis apskaičiuotas, įvertinus, kad iki 2020 metų liepą įsigaliojusių nuostatų dėl vilkikų vairuotojų periodinio grąžinimo į jų registracijos ar gyvenamą vietą vežėjams statistiškai reikėjo apie 1,5 vairuotojo etato vienam vilkikui.

Šeštadienį Lietuvos aeroklubo neeilinės rinkiminės konferencijos metu apdovanojimus jiems įteikė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos aviacija istorijoje jau paliko žymę – tai ir tarpukaryje gaminti lietuviški ANBO lėktuvai, kuriais skrydžio per Europos šalių sostines metu nuskrista 10 tūkst. kilometrų, ir legendinis Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą, kiti Lietuvos vardą istorijoje įrašę įvykiai. Džiaugiuosi, kad Dariaus ir Girėno medaliu pagerbti ilgus metus prie aviacijos populiarinimo, istorijos įamžinimo prisidėję piliečiai“, – teigė viceministras.

Rašytoja, poetė I. Jacevičienė-Žukauskaitė, tituluojama aviatorių ambasadore, yra 16 knygų, iš kurių devynios apie aviaciją, o septynios sudaro knygų seriją „Lietuvos sakalai“, autorė. 

Tai vienintelė autorė devyniose knygose aprašiusi Lietuvos aviacijos istoriją eilėmis.  Knyga „Dangus vilioja, kviečia, šaukia“ įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip unikali, ilgiausia Lietuvos aviacijos istorija, parašyta 174 trioletais, iliustruota 275 dokumentinėmis nuotraukomis.

Eiliuotas Lietuvos ir aviacijos metraštis-albumas „Skrydis“, kuriam autorė medžiagą rinko 30 metų, į Lietuvos rekordų knygą įrašytas kaip didžiausia eiliuota 800 puslapių istorija, papasakota 494 posmais, iliustruota 2755 dokumentinėmis nuotraukomis. Knygoje aprašomas Dariaus ir Girėno testamento vykdymas, lakūnų atminimo saugojimas Lietuvoje ir Lenkijoje, pristatomi žymiausi šių dienų aviatoriai. 

R. Jankauskas Lietuvos aviacijos muziejuje dirba nuo 2001 metų, daugiau nei dešimtmetį jam vadovavo ir daug prisidėjo prie muziejaus inovatyvumo ir patrauklumo visuomenei kūrimo – padėjo sudaryti įdomias jaunimo edukacines programas, nuolat tobulino muziejaus ekspozicijas.

R. Jankausko iniciatyva Lietuvos aviacijos muziejuje organizuoti orlaivių modelių konkursai ir parodos, muziejaus lankytojai skrydžio simuliatoriumi galėjo pasimokyti lėktuvo pilotavimo paslapčių. Daugiau nei dešimt metų aviacijos muziejuje vaikams buvo organizuojami edukaciniai susitikimai su Kalėdų Seneliu, kuris atskrisdavo pats pilotuodamas lėktuvą ir atskraidindavo dovanas.

1993 metais įsteigtas Dariaus ir Girėno medalis pradžioje buvo valstybinis apdovanojimas, o nuo 2003 metų buvo pakeistas medalio statusas – už nuopelnus karo aviacijai juo apdovanoja krašto apsaugos ministras, o už nuopelnus civilinei aviacijai – susisiekimo ministras.

Pirmaisiais medaliais apdovanoti Lietuvos karo ir civilinės aviacijos veteranai. Vienas pirmųjų Dariaus ir Girėno medaliu pagerbtas visame pasaulyje žinomas akrobatinio pilotažo meistras Jurgis Kairys. Iš viso iki 2003 metų prezidento dekretu Dariaus ir Girėno medaliu pagerbti 79 asmenys. Nuo 2003 metų, kai buvo pakeistas medalio statusas, susisiekimo ministrai šiuo medaliu yra pagerbę 74 asmenis.

Medalis gaminamas Lietuvos monetų kalykloje, medalio projekto autorius – skulptorius Petras Garška.

„Su Kelių direkcija įvertinome visą žvyrkelių tinklą, einantį per gyvenvietes, identifikavome dar 40 km, kuriuos ekonomiška ir racionalu būtų asfaltuoti. Tai turime planą, kad su šiais metais bus 500 km išasfaltuota iki 2024 metų“, – Seimo Ekonomikos komitete svarstant 2022-ųjų valstybės biudžetą sakė J. Skačkauskas.

„Kitąmet bus asfaltuota apie 130 km žvyrkelių“, – pridūrė jis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis rugsėjį yra sakęs, kad iki 2024-ųjų galima išasfaltuoti beveik visus žvyrkelius kaimuose, kur gyvena ne mažiau kaip 10 žmonių.

M. Skuodis tvirtino, kad perskirsčius numatytas žvyrkeliams lėšas, savivaldybių gaunamas bendras finansavimas išaugs  vidutiniškai penktadaliu.

Šiemet žvyrkeliams biudžete numatyta 94 mln. eurų, kitais metais – apie 70 mln. eurų.

Kelių direkcijos duomenimis, šiemet buvo planuota išasfaltuoti 163 km žvyrkelių, bet iki rugsėjo asfaltu padengta 176 km. 2022 metais numatyta išasfaltuoti 115 km vien tik valstybinės reikšmės kelių. 

Vyriausybė yra pritarusi kelių finansavimo pertvarkai, numatančiai, kad bus panaikintos įvairios programos – nuo žvyrkelių asfaltavimo iki rezervo dalinimo, lėšas iš anksto paskirstant savivaldybėms.

2021 metų sausį Lietuvoje buvo apie 5756 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Vietinės reikšmės keliais su žvyro danga rūpinasi savivalda. 

„Panaudodamas savo patirtį ir žinias, tikiuosi sustiprinti ir padidinti kelių ir oro transporto srities efektyvumą, derinant veiklos skaidrumą, aiškumą, diegiant inovatyvius sprendimus bei galimybes kurti kuo patogesnį susisiekimą žmogui“, – pranešime sakė J. Skačkauskas.

Jis pastaruoju metu dirbo įmonės „LG Electronics Latvia“ atstovybėje Vilniuje, kur buvo atsakingas už rinkodarą ir verslo plėtrą. J. Skačkauskas taip pat yra dirbęs Vyriausybės kanceliarijoje, turi diplomatinio darbo patirties Užsienio reikalų ministerijoje, Europos Sąjungos politikos srityje.

Politikos mokslus baigęs viceministras kaip ekspertas yra dalyvavęs rengiant Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kituose panašiuose projektuose.

Mariaus Skuodžio komandoje viceministrėmis dirba Loreta Maskaliovienė ir Agnė Vaiciukevičiūtė.