Šalis priminė rojų
"Aš esu geriatras, – supratęs, kad terminą girdžiu pirmą kartą, A.Abu Amra šyptelėjo. – Kai pasensite, sužinosite, koks tai specialistas ir kas yra geriatriniai ligoniai."
Tiesa, po mudviejų pokalbio guglo interneto naršyklėje vedžiau ne tik žodį "geriatrija". Patogiai įsitaisiusi minkštasuolyje perverčiau bent keliolika Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) nuotraukų galerijų su piramidėmis, palmėmis ir prabangiais, dangų remiančiais statiniais. Smalsu, kuo tarpusavyje susijusios specialybė, orientuota į pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą, ir dvi Artimųjų Rytų valstybės, į kurias vasaromis taikosi lietuviai?
"Aš gimiau Egipte. Būdamas trejų kartu su šeima išvykau į JAE. Ten praleidau vaikystę, paauglystę, ir užauginau svajonę būti mediku", – baigęs vidurinę, A.Abu Amra tvirtai žinojo, ką studijuos.
Beliko atsakyti į klausimą – kur? Išbraukus JAE, Egipto ir Pakistano universitetus, Lietuva, kuri buvo paskutinėse pasirinkimų sąrašo pozicijose, šoktelėjo viršun.
"Kitur būtų reikėję laukti, o veltui gaišti metų nenorėjau nei aš, nei mano tėvai. Lietuva sugundė palyginti maža studijų kaina ir galimybe mokytis anglų kalba. Vėliau, kai atvykau čia, radau begalę kitų nuostabių dalykų, – A.Abu Amra neslėpė, kad šalį, apie kurią iki tol buvo girdėjęs tik istorijos pamokose, jis įsimylėjo akimirksniu. – Iki šiol prisimenu dieną, kai iš lėktuvo, nusileidusio Maskvoje, persėdau į traukinį. Kai atvykau į Lietuvą, obelų šakos sviro nuo obuolių. Vaizdas priminė rojų! Buvo rugpjūtis – JAE pats karščiausias mėnuo, o Lietuvoje mano pasitiko maloni gaiva. Žinote, koks geras jausmas, kai nereikia kondicionierių?"
Išmoko lietuvių kalbą
Pirminė euforija nuslūgo žvilgtelėjus pro bendrabučio langą ir apsilankius maisto prekių parduotuvėse, kurių asortimentas studento visiškai nedžiugino.
"Kaip tik tada draugas pakvietė užsukti į piceriją A.Mickevičiaus gatvėje. Pamačiau Laisvės alėjos šurmulį ir visai kitą gyvenimą, kuris verda centre, – po pažinties su didžiausia miesto pėsčiųjų gatve jaunuolio širdyje jausmai ir vėl susijaukė. – Kai prasilenkiau su keliais žmonėmis, greitakalbe žeriančius lietuviškus žodžius, pamaniau, kad niekada neišmoksiu šios kalbos."
Taip galvodamas Ali save smarkiai nuvertino. Jau po pusmečio tuometės Kauno medicinos akademijos pirmakuris nesunkiai galėjo paaiškinti, kaip iš Kalniečių mikrorajono pasiekti miesto centrą ir kodėl Kaune jam patinka labiau nei kituose Lietuvos miestuose.
"Padėjo vyresni studentai. Kalbos mokiausi universitete ir savarankiškai namuose. Anuomet anglų kalba nebuvo tokia populiari kaip dabar, todėl turėjome mokytis. Priešingai nei dabartiniai studentai, atvykę iš užsienio. Net ir penktame ar šeštame kurse jų lietuvių kalbos žinios labai skurdžios. – A.Abu Amra niekada nesigailėjo savo žinių bagažą papildęs lietuvišku žodynu. – Žmones paperka, kai bendrauji jų gimtąja kalba. Už tai jie mane gerbia. Sako: kiek kitataučių gyvena Lietuvoje po dvidešimt, trisdešimt ar daugiau metų, bet kalbos taip ir neišmoksta."
Lietuvių kalbą Ali išmoko, tačiau prie kai kurių dalykų taip ir nepriprato.
"Iki šiol nežinau, kas yra alkoholis. Keli mano draugai ėmė jį vartoti, o aš ne. Bijau išgėrusių žmonių. Man jie tarsi monstrai, kurie nežinai, ką gali padaryti. Prisimenu vieną akistatą lifte su vyru, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Buvo nejauku", – Kaune jau daugiau nei dvidešimt metų gyvenantis užsienietis dėkojo Kūrėjui, kad tai buvo vienintelis kartas.
Miestą pamilo vaikai
"Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi" – kalbėdama prisiminiau seną, ne kartą girdėtą posakį, kuris tiksliai iliustravo Ali istoriją. Į Lietuvą atvykęs 1996-aisiais, studentas planavo čia baigti studijas ir grįžti namo. Tačiau viskas susidėliojo kiek kitaip. Mokydamasis Kaune jis susipažino su savo būsima žmona Malgožata. Paskutiniame studijų kurse susituokė, o visai netrukus pasaulį pasveikino ir jų pirmagimis.
"Su žmona buvome sutarę, kad grįšime į JAE. Tačiau nuolat kartojau "kitąmet" – ir po internatūros, ir po rezidentūros, ir po praktikos. Juk ir į "Eglės sanatoriją" įsidarbinau tik metams, o dabar skaičiuoju penktus, – A.Abu Amra frazės "kitąmet" jau seniai nebekartoja ir nebegalvoja, kas bus rytoj.
Kai nedirba, A.Abu Amra laiką leidžia su šeima arba kamuoliu.
Tiesiog mėgaujasi gyvenimu Kaune. Tą patį esą daro ir keturi jo vaikai, kurie taip priprato prie miesto daugiabučių vaizdo, kad apie JAE dangoraižius nė pagalvoti nenori.
"Man labai svarbu, kad Fadah, Alya, Dana ir Amro čia gerai jaučiasi. Jie kitokios išvaizdos, todėl baiminausi, kad gali nepritapti", – vis dėlto keturių vaikų tėvo nuogąstavimai nepasitvirtino.
Nors lietuviai šypsosi mažiau ir sveikinasi rečiau nei Artimųjų Rytų žmonės, iš jų lūpų Ali nei karto neišgirdo užgaulių ir įžeidžių žodžių.
"Žmonės čia geri, bet uždari. Reikia laiko pralaužti sieną, bet jei tai pavyksta, lietuvis tau atiduos visą savo širdį. Geriausias pavyzdys – Šilainių daugiabučio, kuriame gyvenu, žmonės. Pradžioje jie į mane žiūrėjo įtariai, o dabar mes esame draugai. Kartais jų vaikus mokau anglų kalbos arba įsisodinu į mašiną ir kartu su šeima vežuosi į trumpas keliones", – užsienietis džiaugėsi puikia kaimynyste.
Gyventi Lietuvoje yra gera. Tai nepaprasta šalis ir nepaprasti žmonės. Kaunas? Jis mano širdyje!
Įsimylėjęs savo darbą
Kai ėmėme kalbėti apie darbą, vyro akys suspindo. Pagalvojau, kad tokias pat liepsneles mačiau daugiau nei prieš metus jaunos Kauno klinikų neurologės, kuriai pacientai – daugiau nei stora, iš lapelių suklijuota ligos istorija, akyse.
"Anksčiau dirbau Kaune, dabar – Druskininkų "Eglės" sanatorijoje, Šilalės ligoninėje. Esu "doctor locom" – važinėju iš vienos vietos į kitą ir kaip jau supratote, dirbu su žmonėmis, kuriems yra virš 65 metų. Ką daro geriatras? Ne tik diagnozuoja ligas ir jas gydo – jis daro viską, kad senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybė būtų kuo geresnė. Lietuvoje tai gana nauja specialybė, tačiau labai reikalinga, nes visuomenė sparčiai sensta", – paklaustas, ar geriatro ir pediatro darbas turi panašumų, A.Abu Amra linktelėjo galvą.
Tiek vaikai, tiek senyvo amžiaus žmonės ne visuomet pasako, ką ir kur skauda, – jų negalavimus išduoda tik tyrimai. Tiek vieni, tiek kiti nori dėmesio. Pastarasis, anot vidaus ligų gydytojo geriatro, senyvo amžiaus žmonėms neretai yra kur kas stipresnis vaistas už tabletes nuo nerimo ir piliules miego kokybei gerinti.
"Senyvo amžiaus žmonės skundžiasi ne tik vidurių užkietėjimu, senatviniu silpnumu, sausa burna, šlapimo nelaikymu ar miego sutrikimais. Dauguma senolių serga depresija. Jie jaučiasi nereikalingi visuomenei ir artimiesiems. Todėl net ir neturėdamas laiko sėdi su tokiais žmonėmis, bendrauji, bandai suteikti jiems saugumo jausmą. Kodėl? Tikiu Dievu ir žinau, jei padarysiu ką nors bloga, tai atsisuks į mane dešimteriopai. Kaip ir gėris", – ranką prie širdies dėjo medikas.
Kaunas – širdies namai
Lygiai taip pat, dėkodami už rūpestį ir parodytą dėmesį, savąsias rankas, susuktas reumatoidinio artrito ir perdžiūvusias nuo senatvės, medikui tiesia ir dėkingi pacientai. Retsykiais jose būna tik ką nuskinti obuoliai ar kvepiantis pyragas, retsykiais – pieno stiklainis ir šviežias sūris su kmynais. Tokių dovanų geriatras niekada neatsisako.
"Kartą viena pacientė mane pavaišino kugeliu. Sako: daktare, jūs vis dirbate ir neturite laiko pavalgyti, o man vienai tokia porcija per didelė. Pradžioje galvojau, kad tikrai nevalgysiu, bet... pasišildžiau mikrobangų krosnelėje ir sukirtau visą! Žinote, ką padariau kitą dieną? Nuėjau ir paprašiau, kad dar iškeptų", – medikas prasitarė, su tokiu pat malonumu valgantis dar vieną lietuvišką patiekalą, be kurio neįsivaizduojamas Kalėdų stalas. Tai balta mišrainė. Ją šaukštais į lėkštę krauna ir Ali tėvai, kai į Lietuvą atvažiuoja aplankyti savo sūnaus, marčios ir keturių anūkų. Tiesa, dabar jau nebeklausia, kada sūnus su šeima grįš atgal į JAE.
"Pasiilgstu artimųjų, tėvų. Neretai su šeima juos aplankome, tačiau, kiek ilgiau pabuvęs, jaučiu, kaip pasiilgstu Lietuvos ir lietuviško gyvenimo rutinos, – A.Abu Amra tikino niekada nesigailėjęs, kad likimas ji atsiuntė į vieną iš trijų Baltijos šalių. – Gyventi Lietuvoje yra gera. Tai nepaprasta šalis ir nepaprasti žmonės. Kaunas? Jis mano širdyje! Kompaktiškas, jaukus miestas be spūsčių ir triukšmo."
