Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“, kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.

Į Kinijos plėtros iniciatyvos „Juostos ir kelio“ forumo renginį kviečiamų asmenų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankosi vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.

Jo lėktuvas nusileido Kinijoje prieš pat 9 val. 30 min., matė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Trečiadienį V. Putinas turėtų susitikti su Xi Jinpingu derybų, pranešė Kremlius.

„Per derybas ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams“, – sakoma pranešime, daugiau detalių nepateikiant.

V. Putinas siekia sustiprinti ir taip tvirtus santykius su komunistine kaimyne, nors Maskva dabar tampa labiau jaunesniąja partnere.

Ekspertai tikisi, kad per Rusijos vadovo vizitą Kinijoje didelių staigmenų bus nedaug, ir mano, kad šis susitikimas bus daugiau simbolinis paramos Maskvai gestas.

„Rusija supranta, kad Kinija nenori pasirašyti jokių didelį atgarsį keliančių sandorių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aleksandras Gabujevas iš Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Maskvoje.

„Kinija turi visas kortas“, – sakė jis.

Kremlius pranešė, kad abu lyderiai susitiks trečiadienį „Juostos ir kelio iniciatyvos“ kuluaruose.

Susitikimas rengiamas tuo metu, kai pasaulio politinėje darbotvarkėje dominuoja Izraelio karas su „Hamas“.

Izraelis paskelbė karą šiai palestiniečių islamistų grupuotei po to, kai ji spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Izraelyje žuvo daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Daugiau nei milijonas žmonių pabėgo iš savo namų, Izraeliui smarkiai bombarduojant „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą.

Per derybas ypatingas dėmesys bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyvybių, daugiausia civilių gyventojų, ir, pasak palestiniečių pareigūnų, sulygino su žeme ištisus kvartalus.

Vakarų pareigūnai kritikavo Pekiną už tai, kad Kinijos pareiškimuose dėl šio konflikto neminima „Hamas“.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) sekmadienį kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). Šis paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Artimuosiuose Rytuose ir siekti ramybės šiame regione.

Kinija palaiko gerus santykius su Iranu, kurio klerikalinė vadovybė remia ir „Hamas“, ir Libano kovotojų grupuotę „Hezbollah“, galinčią atverti antrą frontą prieš Izraelį.

Anksčiau šiais metais Kinija tarpininkavo derybose dėl Irano ir Saudo Arabijos santykių normalizavimo.

Sekmadienį Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad šią savaitę Pekino specialusis pasiuntinys Zhai Junas (Džai Dziunas) lankysis Artimuosiuose Rytuose, kur sieks paliaubų ir taikos derybų. Tačiau dar nepaskelbta, kurias regiono šalis jis aplankys.

Statant milžiniškos apimties uostų, geležinkelių, kelių ir pramoninių parkų tinklą Azijoje, Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Europoje, į naują infrastruktūrą 126 šalyse bus investuotos trilijoninės sumos.

Nors didžiąją dalį lėšų skirs Kinijos valstybė, projekte taip pat numatytos kitos nacionalinio ir privataus sektorių investicijos.

Tuo tarp projekto oponentai perspėja apie jo niokojamąjį poveikį aplinkai.

Analizė parodė, kad galimas anglies pėdsakas, kurį paliks infrastruktūros plėtra „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse, lems tokį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris sužlugdys Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.

2015 metų susitarimas ragina valstybes imtis priemonių užtikrinti, kad temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei du laipsniai pagal Celsijų, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Cinghua finansų ir plėtros centras pareiškė, jog 126 „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančios šalys, išskyrus Kiniją, šiuo metu išmeta 28 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido kiekio.

Minėtas centras parengė skirtingus didmiesčių, vamzdynų, geležinkelių ir greitkelių plėtros 17-oje iniciatyvos šalių poveikio modelius.

Buvo nustatyta, kad tokioms šalims kaip Rusija, Iranas, Saudo Arabija ir Indonezija iki 2050 metų reikės sumažinti anglies dioksido išmetimą 68 proc., palyginti su dabartiniais siekiais, kad pasaulyje būtų išlaikyti kovos su klimato kaita tikslai.

„Pagal įprasto verslo scenarijų darome prielaidą, kad bus laikomasi šiuo metu egzistuojančios praktikos. Tokiu atveju net jei kas antra šalis pasaulyje – įskaitant JAV, Europą, Kiniją ir Indiją – laikysis dviejų laipsnių tikslo, tai vis tiek smarkiai padidins anglies išmetimą“, – teigė Činghua centro vyresnysis kviestinis mokslo darbuotojas Simonas Zadekas.

„Iniciatyvos plėtros dinamika yra tokia didelė, kad jei dalis šalių neatsižvelgs į anglies išmetimą, taps nebesvarbu, ką darys kitos šalys“, – teigė mokslininkas.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2050 metų visų „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalių išmetamų teršalų kiekis galėtų būti 39 proc. mažesnis, jei jos vadovautųsi „geriausia praktika“ ir naudotų ekologiškesnes technologijas.

„Politikos nuoseklumas“

Kinija, išmetanti daugiausia anglies dioksido pasaulyje, šiuo metu išskiria apie 30 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido, nors vienam gyventojui tenkanti dalis maždaug atitinka taršos Europoje lygį.

Pekinas sulaukė pagyrų už tai, kad imasi ryžtingų priemonių oro taršai mažinti savo šalyje, tačiau sulaukė kritikos dėl investicijų į iškastinį kurą už Kinijos ribų.

Pasak S. Zadeko, Kinija privalo laikytis „nuoseklios politikos“ išmetamųjų teršalų srityje ir savo šalyje, ir užsienyje – tai reiškia „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar nepastatyta du trečdaliais pasaulinės infrastruktūros, kurią numatytą užbaigti iki 2050 metų.

S. Zadeko teigimu, pasaulis gali pasinaudoti iniciatyva sumažinti anglies dioksido išmetimus, tuo pačiu plėsdamas prekybos ir augimo galimybes.

Mokslininkas pasiūlė sukurti tarptautinę platformą ekologiškų finansų iniciatyvoms palaikyti visose „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse, taip pat taikyti privalomus Kinijos investicijų į projektą aplinkos apsaugos vertinimus.

„Ar tai lengva padaryti? Ar galime tai padaryti iki rytojaus 9 valandos ryto? Žinoma, ne“, – pridūrė mokslininkas.

„Visgi mes apžvelgėme, kaip atrodytų kiekvienas kelias. Tai įmanoma padaryti“, – pridūrė S. Zadekas.

Činghua analizė parengta bendradarbiaujant su fondais „Vivid Economics“ ir „ClimateWorks“.