„Mano mylimas Tėtis Juozas Ruolia iškeliavo anapusybėn – ten, kur sakoma, kad siela sugrįžta į savo namus, pas savo mylimus ir kažkada prarastus...“ – feisbuke rašė dukra. 

Nacionalinio vėžio instituto atstovė patvirtino, kad buvęs  ilgametis darbuotojas J. Ruolia po sunkios ligos mirė trečiadienį, apie 22 val.  

J. Ruolia – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, nusipelnęs Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojas, oficialiai pripažintas fitoterapeutas, fitoterapijos įkūrėjas, užsiėmęs klinikine praktika onkologijos srityje.  

J. Ruolia gimė 1950 m. gegužės 18 d.  Ignalinos rajone.

Mediciną pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tačiau dėl nesutarimų kilusių su to meto fakulteto vadovais, J. Ruolios studijos buvo nutrauktos.

Pradinių medicinos žinių J. Ruolia gavo mokydamasis Kauno P. Mažylio medicinos mokykloje, kurią baigė 1971 m. Aukštojo mokslo diplomą įgijo studijuodamas biologiją Krasnojarsko valstybiniame pedagoginiame institute. Kvalifikaciją tobulino VU gydytojų tobulinimosi fakultete.

Prilygino istoriniam įvykiui

Netrukus, jau nuo gegužės, galėsime legaliai vartoti preparatus iš iki šiol buvusio uždrausto vaisiaus – kanapių. Seimo narys Mykolas Majauskas, inicijavęs tai įteisinusio Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas, jų priėmimą pavadino istoriniu sprendimu, leisiančiu sunkiai sergantiems ligoniams užtikrinti geriausią įmanomą gydymą.

"Slovėnija, Čekija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, kitos šalys užtikrina, kad onkologiniai ligoniai ir sergantieji išsėtine skleroze, epilepsija, autoimuninėmis ligomis gautų vaistų, kurių sudėtyje yra medicininių kanapių", – Seimo narys M.Majauskas džiaugėsi, kad dabar šiais vaistais galės gydytis ir Lietuvos gyventojai.

Anot jo, šie preparatai ne tik gydys sunkias ligas, bet ir padės malšinti sunkius chemoterapijos sukeliamus simptomus: pykinimą, skausmą, nemigą. Vadinasi, jau nebeilgai teks laukti stebuklo? Kur jo bus galima ieškoti – vaistinėse, ligoninėse?

Tikėtis, kad nuo gegužės galėsime mėgautis svaiginančiomis tabletėmis ar kapsulėmis, būtų naivu.

Vaistai – ne suknelė

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė Aistė Tautvydienė entuziazmą malšina be gailesčio: Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas susijęs tik su registruotais vaistiniais preparatais, turinčiais sudėtyje kanapių, o teikti paraišką juos registruoti Lietuvoje bus galima tik po gegužės 1 d., kai pataisos įsigalios.

"Pateikti paraišką registruoti vaistą ar ne, sprendžia vaisto registruotojas. Per kiek laiko vaistas patenka į rinką, priklauso nuo paties vaisto registruotojo, todėl, kada vaistinėse atsiras vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra kanapių, dabar atsakyti negalime", – jokios datos A.Tautvydienė nenurodė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėja G.Bobelienė patvirtino, kad preparatų su kanapių narkotinėmis medžiagomis jau gegužę tikėtis nerealu.

"Naujas vaistas turi būti įregistruotas viename iš ES šalių registrų. Preparatai iš kanapių su veikliąja medžiaga – tetrahidrokanabioliu yra registruoti Jungtinėje Karalystėje, bet ji išstoja iš bendrijos. Jei preparato gamintojas pateiks paraišką registruoti jį Lietuvoje, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tai nagrinės ir priims sprendimą, tikėtina, teigiamą. Turime sulaukti, kad preparatas būti įregistruotas, ir tik tada didmenininkai gaus teisę įvežti jį į Lietuvą ir teikti vartotojams – vaistinėms, gydymo įstaigoms", – išaiškino G.Bobelienė.

Ar Lietuva negali rodyti iniciatyvos ir prašyti gamintojo naują pageidaujamą vaistą nedelsiant parduoti mūsų šaliai? Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento atstovė aiškina, kad naujų vaistų ekspertinį vertinimą atlieka Europos vaistų agentūra, o sprendimą dėl įregistravimo priima Europos Komisija.

"Registracija galioja visoje ES. Nacionalinei institucijai nieko daryti nereikia. Gamintojas pats sprendžia, kam parduoti", – aiškino G.Bobelienė ir pridūrė, kad inicijuoti naujo vaisto atėjimą į šalį galima nebent neformaliuose pokalbiuose.

Lietuva – maža šalis, jos rinka nėra patraukli farmacijos banginiams, todėl gali tekti ilgai laukti. Antra vertus, kiekviena ES šalis gali vartoti vaistus, jei jie registruoti bet kurioje iš bendrijos narių. Kalbant apie mūsų geidžiamus kanapių preparatus, Seimo nario M.Majausko ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų duomenys nesutampa. Kaip yra iš tiesų?

Dvi sudėtinės dalys

"Mūsų šalyje sklando daug klaidingos informacijos. Vienas pavyzdžių tas, kad produktai iš kanapių, kurie neturi narkotinio poveikio, jau seniai galėjo būti Lietuvoje", – užkulisius atskleidžia farmacijos rinkos analitikas Mykolas Aniūnas.

Farmacijos rinkos analitikas M.Aniūnas ragina atidžiai perskaityti patobulintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą ir nesitikėti to, ko nebus.

Jis aiškina, kad kanapių pagrindinės veikliosios medžiagos yra dvi: tai kanabidiolis (CBD) ir tetrahidrokanabinolis (THC). Būtent dėl pastarųjų susidomėta kanapėmis ir laužomos ietys, nes šios medžiagos daro narkotinį poveikį.

"CBD – paprastas produktas, jo gali būti netgi maisto papilduose, o įstatymu legalizuoti preparatai būtent su THC ir jie yra skirti medicinos tikslams", – aiškina M.Aniūnas.

Dėl narkotinio poveikio šie vaistai iš kanapių bus įtraukti į pirmą, griežčiausios apskaitos vaistinių preparatų registro, sąrašą ir bus skiriami gydytojų pagal nustatytas indikacijas, o ne ligų profilaktikai ar sveikatai stiprinti. Tai patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento atstovė G.Bobelienė.

"Nereikia visuomenei pateikti, kad tai vaistas nuo visko", – sako ji.

Vadinasi, šie vaistai bus sunkiai prieinami, kaip morfijus ar kiti narkotiniai preparatai, ir nėra ko džiaugtis, kad jie išvaduos mus nuo negalių?

Nueita lengviausiu keliu

"Visuomenė, sužavėta kanapių legalizavimu, turi žinoti, kas yra kas, o kol kas net ir vaistininkai neturi pakankamai informacijos", – pastebi farmacijos rinkos analitikas M.Aniūnas.

Jis aiškina, kad kanapių preparatai, kurių veiklioji medžiaga CBD, yra skirti onkologinių ir kitų ligų prevencijai, organizmui stiprinti. Preparatai su THC yra kaip opioidai, skirti skausmui malšinti. Pasiteiravus garsių mūsų šalies onkologų ir neurologų, ar kanapių preparatais bus gydomos onkologinės ligos, epilepsija, išsėtinė sklerozė, jie atsakė tokių duomenų nei patirties neturintys.

"Interesas įteisinti kanapių preparatus atsirado žinant, kad Europos šalyse kanabidiolis vartojamas ligų prevencijai. Visi puolė sveikatos apsaugos ministrą, kad būtų legalizuotos kanapės. Įteisintas tetrahidrokanabinolis – THC. Reikėjo fejerverkų – jų turime", – ironizuoja M.Aniūnas.

Jam antrina G.Bobelienė, teigdama, kad visuomenė girdi tai, ką nori girdėti. Šiuo atveju nori vaistų iš kanapių – jų ir turės. Ir kas iš to?

Garsus fitoterapeutas neigia

Versija, kad šiuo metu skausmui malšinti naudojamos ypač stiprios sintetinės priemonės, turinčios stiprų neigiamą šalutinį poveikį, gal ir pateisina kanapių įteisinimą, tačiau farmacininkas M.Aniūnas sako, kad nėra nė vieno vaisto, kad ir iš ko jis būtų pagamintas, kuris nesukeltų to poveikio. Nuo preparatų iš kanapių, kaip ir kitų narkotinių medžiagų, išsivysto priklausomybė.

Pas Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutą J.Ruolią iš visos Lietuvos veržiasi sergantys onkologinėmis ligomis. Paklaustas, ko iš legalizuotų kanapių jei ne nuo gegužės, tai bent vėliau gali tikėtis ligoniai, ligonių mylimas gydytojas jų taip pat neguodžia.

"Yra pavienių studijų apie kanabidiolį ir tetrahidrokanabinolį, bet nesu radęs nė vieno straipsnio recenzuojamuose žurnaluose, kur būtų parašyta, kad šie preparatai totaliai veiktų vėžines ląsteles – glioblastomas, astrocitomas ir kitas. Kanabidiolis sumažina skausmą, truputį pagerina savijautą, ir tiek", – teiginį, kad kanapių preparatai sunaikintų navikines ląsteles, gydymo vaistažoliniais preparatais šalininkas J.Ruolia vadina mitu.

Jis sako girdėjęs, kad narkotinių savybių turinčios kanapės taikytos smegenų navikams gydyti, bet tokio poveikio, kokį daro platinos preparatai, kiti junginiai, ugniažolė, anot fitoterapeuto, nėra.

Yra tik arbatos

"Kai žmogus apimtas nevilties – vartoja kanapes, bet naudos įrodymų nėra. Kol vyko agitacija už kanapių legalizavimą, visi šūkavo, rėkavo, Seimo nariai mane atakavo, versdami patvirtinti, kad kanapės totaliai sunaikina vėžį, bet to padaryti negalėjau", – J.Ruolia viliasi, kad ateityje gydomųjų savybių bus atrasta, nes žmogaus organizme yra kanapių receptorių.

Kol kas žinomos vos dvi sudedamosios dalys, o jų, anot fitoterapeuto, gali būti gal net šimtas. Vaistažoles savo pacientams jis skiria tik tas, kurių veiksmingumas pagrįstas įrodymais.

Įsigaliojus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms tikėtina, kad vaistinėse atsiras kanapių su kanabidioliu preparatų. Farmacijos rinkos analitikas M.Aniūnas tvirtina, kad dabar jų yra Lenkijos vaistinėse, vadinasi, gali būti ir Lietuvoje, bet, pasiteiravus keliose vaistinėse, jų aptikti nepavyko.

"Ne, nėra, neturime, buvo tik žolelių, bet dabar nėra", – taip baigėsi kanapių produktų paieškos.

Tiesa, juk yra kanapių sėklų aliejaus, bet Farmacijos departamento atstovė G.Bobelienė tvirtino, kad jis gaminamas iš kauliukų, o juose narkotinių medžiagų nėra. Tačiau štai viena vaistininkė pasiūlė pakelį kanapių arbatos. Ant jo parašyta, kad auginta ekologiškai, nurodyta kilmės šalis – Lietuva, sudedamosios dalys – 100 proc. organinių kanapių, jų žiedai, kuriuose gausu CBD ir netgi 0,2 proc. THC. Toks kiekis, pažymėta, leidžiamas pagal ES standartus ir neturi psichoaktyvaus efekto. Vaistininkė sakė, kad, išgėrus šios arbatos, jai labai skaudėjo galvą.

Kanapių pagrindinės veikliosios medžiagos yra dvi: tai kanabidiolis (CBD) ir tetrahidrokanabinolis (THC). Būtent dėl pastarųjų susidomėta kanapėmis ir laužomos ietys, nes šios medžiagos daro narkotinį poveikį.

Nauda Lietuvai

"Lietuvoje buvo bandyta gaminti preparatus iš gryno kanabidiolio, bet atrasdavo ir tetrahidrokanabidiolio molekulių, todėl neleisdavo jų registruoti. Austrija, Belgija, Olandija turi švaraus kanabidiolio, tikėtina, jo atsiras ir mūsų vaistinėse, o ne pas Andrių, Petrą ar Kazį, kurie man sako: Ruolia, atsiųsk pacientą pas mane ir aš suorganizuosiu jam vaistų. Ir Seimo nariams sakiau: vaistai turi būti vaistinėje, preparatas, priskiriamas vaistinių papildų grupei, kompetencija – gydytojams", – garsus fitoteraupeutas J.Ruolia piktinasi spekuliacijomis, kai žmonės, norėdami pasveikti, moka šimtus ir tūkstančius eurų tariamiems gydytojams už netikrus vaistus.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuriuo legalizuotas preparatų iš kanapių su narkotinėmis medžiagomis vartojimas, ir narkotikų liberalizavimas – absoliučiai skirtingi dalykai. Tikėtis, kad nuo gegužės galėsime mėgautis svaiginančiomis tabletėmis ar kapsulėmis, būtų naivu.

"Dabar Lietuva įgyja patrauklumą, kad gali būti registruojami pirmojo, griežčiausiai vartojamų vaistų sąrašo, preparatai. Tai jų gamintojus ragina ateiti į Lietuvą", – štai tokią naudą nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento atstovė G.Bobelienė.

– Per muges matome jaunus žmones, kurie parduoda įvairiuose indeliuose sudaigintų sėklų. Visi akcentuoja, kaip sveika valgyti tuos daigus. Ar taip iš tikrųjų yra?

– Didžiausia bėda, kad, turėdami 15–20 daržovių, esame save nuskurdinę. Negauname vitaminų, fermentų, enzimų, mūsų organizme nėra fermentų, kurie skaido augalų celiuliozę, ląstelieną. Tik perlaužus ląstelę iš jos pasisavinami vitaminai ir fermentai.

Genetiškai žmogus užkoduotas užaugusiam svogūnui, grūdui, saulėgrąžai. Daiguose yra auksinų. Jeigu iš tų daigų padarytų sulčių ir jų įliptume į ląstelių kultūrą, kur auga vėžinės ląstelės, jos dvigubai ar trigubai greičiau pradėtų augti.

Vitaminai ir fermentai vaidina antraeilį, trečiaeilį vaidmenį. Auksinai ir geberelinai turi kancerogeninių savybių. Pakitusią ląstelę, nuvargusią ląstelę su kancerogenu, be vitaminų, be enzimo, be fermentų jie paveikia taip, kad ląstelėje slypinčius pagedusius genus paskatina ne atsistatyti, o daugintis.

Kol kas venkite genetiškai nepriimtinų daigintų grūdų, sėklų ir kitų augalų, ypač pačių daigų. Tiek japonų, tiek Kanados mokslininkai tam nepritaria. Jie pritaria vientisų augalų vartojimui.

– Kaip tik akcentuojama, kad daigai suteiks stiprybės, bet sergantiems vėžiu ar turintiems polinkį į vėžį žmonėms jis tiesiog viską atvirkščiai daro – dar labiau sugriauna?

– Žmogus to daigo gauna nedaug. Jeigu jis gautų grūdų košės, tyrės, penkių grūdų košės, šešių grūdų košės, tada jis gautų visas statybines medžiagas ir visas medžiagas savireguliacijai. Iš daigų žmogus irgi gauna daug vitaminų ir fermentų, bet taip pat ir kancerogenų: giberelinų ir auksinų. Jie reikalingi augalams, o ne žmogui.

Būkime atidūs ir su daigais nežaiskime. Ypač tai aktualu mergaitėms ir berniukams iki 15 metų, kol nesusiformavusi lytinė sistema, nesusiformavę hormonai, nes daiguose yra moteriškų ir vyriškų hormonų, t. y. astrogenų ir progesteronų, kurie iškreipia natūralią fiziologinę eigą. Tai ypač aktualu nėščiosioms iki trijų mėnesių, kada formuojasi audiniai.

-  Kam iš tikrųjų naudingas putinas?

Kai daržoves kramtome, sukramtome tik kas 500-ąją ląstelę

– Žinoma, putino žievėje jau seniai surasta priešnavikinės medžiagos, o uogose yra visi vitaminai, kurių mums reikia kasdienybėje. Bet putino žievėje ir uogose yra medžiagų, kurios nuo seno žinomos kaip veikiančios gimdą, tad, pastojusios moterys, venkite putino uogų. Moterys, pas kurias nereguliarūs mėnesinių ciklai, venkite putino uogų. Vyrams, jeigu turite polinkį į piktybinius navikus, ypač prostatos, venkit putino uogų.

Palikite jas vartoti apysveikiems žmonėms. Jeigu mėgstate uogas, tai putino uogas pakeiskite šaltalankiais, šermukšniais, juodaisiais ir raudonaisiais serbentais. Su putinu reikėtų elgtis atsargiau. Moterims reikėtų apie tai visada pasakyti savo akušeriui-ginekologui, paklausti, ar galima vartoti putino uogas.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, ką patartumėte, norint išgydyti migreną?

– Migrena yra smegenų badavimo ženklas. Dėl kažkokių priežasčių (dažniausiai dėl streso) spazmuoja smegenų kraujagyslės, kurios maitina nervines ląsteles, vadinamas neuronais, jų ataugas – aksonus ir dendritus.

Badaudama nervinė ląstelė duoda ženklą – man blogai, man trūksta energijos, medžiagų, vitaminų, fermentų. Padarykite paprastą bandymą – prisotinkite organizmą paprasčiausiomis mėgstamomis daržovių tyrėmis, dviem stiklinėmis. Tai darykite kokį mėnesį. Be to, vaistinėje yra įvairių preparatų, kurie mažina spazmus.

– O kodėl būtina iš daržovių padaryti tyrę?

– Pokalbio pradžioje sakiau – tik perlaužtos augalinės ląstelės atiduoda savo turinį. Kai daržoves kramtome, sukramtome tik kas 500-ąją ląstelę. Mikseriu susmulkintos daržovės atiduoda daugiau ląstelių turinio.

Kodėl pasideda migrena, neaišku. Gal nervinei ląstelei trūksta energijos molekulių. Mūsų kepenyse kas sekundę, kas minutę turi budėti 100 ml gliukozės.

Legendos, kad, po navikinių susirgimų, infarkto, insulto negalima cukraus, tėra legendos. Cukrus virsta gliukoze. [...] Prisotinus organizmo nervines ląsteles gliukoze, energijos „benzinu“ ir vitaminais, dings migrenos priepuoliai.

– Tai iš kokių daržovių reikėtų daryti tą tyrę?

– Burnos receptoriai visada žino, ko jiems reikia, ko jie nori. Pabandykite vieną kivį, vieną avokadą, vieną svogūno dalelę, česnaką. Gausite gausybę medžiagų, kurios sudarys organizmui prigimtinį rojų. Visi suprantame, kad be vandens negalime, be mėsos negalime, be baltymų negalime, be riebalų negalime, bet, kad be vitaminų gyvename mėnesių mėnesiais, net nekreipiame dėmesio.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kokia jūsų nuomonė apie vandenį – ar tikrai būtina išgerti tuos rekomenduojamus du litrus per dieną?

– Gerti reikėtų po du gurkšnius vandens tiek, kiek išgalite. 700–800 ml yra gyvybiškai būtini. Išskiriame 3 l skysčių ir juos turime gauti atgal, bet priskaičiuokite ir kavą, ir arbatą, ir sriubą. Perdėtas skysčių išgėrimas, pavyzdžiui, stiklinė vienu kartu, labai atskiedžia skrandžio fermentus. Jūs padarote didžiulę žalą virškinimui, virškinimo sistemai. Viršenybę pradeda imti puvimo bakterijos, mėsos fermentas laksto ir šūkauja – mėsa, kur tu.

Fermentai mūsų suvalgytą maistą suvirškina tada, kai yra su juo kontakte. Du gurkšnius reikėtų išgerti kas 10–15 minučių. Matau jau daugelį studentų, geriančių po trupučiuką, žmonių troleibusuose, viešose vietose, eilėse laukiančių. Tad pasinaudokite dviejų gurkšnių taisykle ir gerkite, kiek galite.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kodėl kartais skelbiama, kad musmirės yra vartojamos?

– Musmirėse esantys alkaloidai tinka tik esant sarkomai, mezoteliomai. Pasaulyje tęsiami eksperimentai Kanados ir Amerikos onkologijos ir mitybos institutuose. Po keleto metų žinosime. Šiuo metu yra pasiteisinusi vienintelė ugniažolė, taip pat turinti alkaloidų, kaip ir musmirė, kuri neveikia sveikų ląstelių, o veikia piktybines.

– Ar kepti grybai kenkia sveikatai?

– Išlydykite naminio sviesto ir visada pasikepkite grybus, ypač rudmėses. Rudmėsės labai „atremontuoja“ kaulų čiulpus. Rudeniop pasigardžiuokite ir išvalykite kaulų čiulpus, kurie atsakingi už kraujodarą. Tiesiog tai yra kraujo ląstelių gimdyklos. Grybuose esančios medžiagos labai padeda vadinamosioms „gimdyto“ sveikas, geras ląsteles. Tad pirmyn su grybais į sveikatą.

– Kai kurie mano, kad grybus pirmiausia reikia apvirti, o tik po to apkepti. Ar vis dėlto grybus galima iš karto kepti?

– Grybai yra pabarstyti dievulio, patys grybai pasižymi priešgrybelinėmis ir priešbakterinėmis medžiagomis. Virimo metu nuplauname grybą labai jau intensyviai, o tada pakepame. Grybe esantys eteriniai aliejai susijungia su riebalais ir vienas malonumas tada valgyti grybus su svogūnais, spirgučiais. Tai sena baltų tradicija, nevenkite jos ir net svečiui paruoškite tokį gaminį.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kaip būtų galima sau padėti, esant dideliam skrandžio rūgštingumui?

– Kai jaunystėje mokiausi įvairiose medicinos mokykloje, klajodamas po Tolimuosius Rytus ir Azijos šalis, visada sutikdavau rūgštingumo padidėjimą vertinti kaip skrandžio dugno uždegimą. Skrandžio dugno uždegimą reikia išgydyti su miškine sidabražole, gysločio lapais, miškinės sidabražolės nuoviru.

Reikėtų arbatinį šaukštelį vaistažolių virinti pusę valandos pusėje litro vandens ir sugurkšnoti per dieną pasilenkiant, kad būtų sutepta viršutinė skrandžio dalis. Jūs sumenkinsite uždegimą. Žinoma, ekstra atveju yra paprastas preparatas – frutinas. Tai yra kalcio karbonatas ir pektinai.

Visiškai neutralizuoti druskos rūgšties skrandyje negalima. Tai nusikaltimas, nes nebus kuo emulguoti riebalų. Nebus, kuo paruošti riebalus tolimesniam skaldymui. Vien kepenų išskiriamos tulžies rūgštys nepajėgios, būtina druskos rūgštis.

Dėl streso, dėl įvairių neadekvačių gėrimų sutrinka skrandžio veikla ir išsivysto skrandžio dugno uždegimas. Tada beatodairiškai pradeda skirtis druskos rūgštis, kuri yra ir net navikinių susirgimų priežastis. Po kelių minučių, kai išgeriate sidabražolės, gysločio, medetkos nuovirą, visada gurkštelėkite savo mėgstamo aliejaus. Tai gali būti saulėgrąžų, alyvuogių, graikiškų riešutų aliejus. Pagal kišenę ir pomėgį.

– Ar galima vartoti ir linų sėmenų aliejų?

– Sėmenų aliejus yra lietuviškas. Jeigu toleruoja burnos receptoriai, nes ne visi ligoniai, ne visi sveiki mėgsta. Skonio receptoriai turi apspręsti – galima ar negalima vartoti.

– Sakoma, kad geriausia gerti tik žalią arbatą. Kaip tai vertinate?

– Žalia arbata yra gaminama iš tos pačios žaliavos, kaip ir juodoji arbata. Žemės rutulyje arbatmedžiai yra vieni, tik, naudojant įvairias technologijas, gaminama žalia, juoda arbata ir įvairūs dariniai.

Viena tik noriu perspėti – jeigu patinka juoda arbata, prašau, gerkite ją, bet visada žinokite savo kraujospūdį. Arbatžolėse yra daug kofeino. Jeigu kraujospūdis padidėjęs ir jūs išgeriat kofeino, išgerti vaistai eina perniek. Taip pat yra ir su kava.

Keiksnojame kartais vaistus, kad jie nepadeda, o keturis ar penkis puodelius žalios arbatos ar kavos išgeriame, padauginame kofeino. Yra žmonės, kurių nervų sistemos receptoriai labai jautrūs kofeinui. Taip, tonizuoja, bet pakelia kraujospūdį, gresia insultas, infarktas. Būkite atsargūs.

– LRT RADIJO klausytoja, reaguodama į jūsų pastabą apie kavą, tvirtina, kad jai, negeriant kavos, kaip tik yra negerai. Ji per dieną išgeria keturis puodelius kavos. Ar galima gerti tiek daug kavos?

– Jeigu spaudimas žemas – pirmyn. Galite iki šešių puodelių per dieną išgerti. Tonizuoja ne tik kofeinas, bet ir dervos. Kava nėra vien tik kofeino vergė. Joje yra dervų, o dervos burnos receptorius veikia tonizuojančiai. Tik pirkite gražias pupeles – ne juodai rudas, o šviesiai rudas. Būsite darbinga, reikli.

Viso pokalbio su J. Ruole klausykitės įraše.

Derėtų pasitikėti savo organizmu ir nevartoti nemėgstamo maisto, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ tvirtina fitoterapeutas Juozas Ruolia. Anot jo, taip pat nederėtų tikėti patarimais, kad per dieną reikia išgerti du, tris ar daugiau litrų vandens ar kad morkų sultys – sveikatos šaltinis.

– Kartais skelbiama, kad per dieną reikia išgerti du ar net daugiau litrų vandens. Kokią įtaką vanduo turi žmogaus organizmui ir kiek vis dėlto reikėtų jo gerti?

– Girdėjote ir skaitėte įvairių garbingų specialistų patarimų, kurie per dieną siūlo išgerti 2–3 litrus vandens. Manęs atėję ligoniai visada klausia, kiek jo iš tikrųjų gerti. Pasaulio sveikatos organizacijos fiziologai teigia, kad su šlapimu išsiskiria 1,5 l vandens, su prakaitu – 750 ml, 400 ml iškvėpuojama, 150 ml pašalinama su išmatomis. Tokiais būdais pašalinama 2,8 l vandens.

Vandenį į organizmą sugrąžiname su maistu – iš maisto išsiskiria 300 ml vandens. Arbata, sriuba prideda dar litrą. Taip susidaro 1,3 l. Praradome 2,8 l – suvartojome 1,3 l. Vadinasi gyvybiškai svarbu išgerti1,5 l. [...] Nepamirškite, kad vis dėlto 1,5 l reikėtų išgerti po du gurkšnius, kad mes neatskiestume 20 virškinimo fermentų. Per tūkstančius metų nepasikeitėme – kaip buvo 20 pagrindinių fermentų, skaldančių baltymus, vandenį ir angliavandenius, taip ir liko.

Jei dviejų ar trijų nėra, jei fermentus atskiedžiame vandeniu, mėsgalis laksto paskui fermentą, fermentas – paskui mėsgalį ir taip nueina iki storojo žarnyno, kur maistą jau turėtų apdoroti laktobakterijos ir bifidobakterijos, o ne puvimo bakterijos. Jos nesupranta, koks čia produktas atėjo – nei fermentų apvirškintas, nei neapvirškintas.

Užgesiname aktyvų skrandžio darbą. Druskos rūgšties blokavimas, įvairių preparatų vartojimas nesuteikia galimybių suskaidyti riebalus. [...] Skrandžio dugno uždegimą galima išgydyti su paprastos sidabražolės nuoviru. Tegu žmogus kas valandą gurkšnoją sidabražolės nuovirą ir nebus druskos rūgšties pertekliaus, nebus erzinamas stemplės ir dvylikapirštės raukas.

Kiekvienam žmogui gyvybiškai reikia 1–1,5 l vandens. Atsiminkite, kad žmogų sudaro 65–70 proc. vandens. Jei kaltinate savo organizmą ir manote, kad blogas imunitetas leido atsirasti ir klestėti vėžiui, supraskite, kad imuninė sistema ir kitos priešvėžinės sistemos, tarp jų ir vitaminai, negalėjo tinkamai dirbti su pakitusiais genais. Kitaip imuninė sistema būtų juos sunaikinusi.

Skaitydamas dažno ligonio, kuris išgeria iki litro vandens papildomai, dokumentus, matau, kad limfmazgiuose vyksta reaktyvūs procesai. Ką tai reiškia? Vėžinė ląstelė jau buvo atbėgusi į limfmazgį, bet dėl reikiamo vitaminų, vandens, baltymų, riebalų kiekio vartojimo imuninė sistema yra gera, todėl vėžines ląsteles jau sunaikino.

– Kaip patartumėte stiprinti imuninę sistemą?

– Vadovaujantis Kanados, Amerikos mokslininkais, kurių šalyse rimti institutai dirba dešimtis metų, vitaminų kiekis svarbus. [...] Jie – natūralios erdvinės sandaros – iš paprasto kopūsto, iš svogūno, morkos, česnako, banano. Jei dar tyrę padarysime, susmulkinsime, perlaušime ląstelę.

Mes valgome, šlamščiame, žiaumojame įvairiai. Stebiu žmones, kaip jie valgo įvairias lapines daržoves, salotas, bet tokiu būdu perlaužiame tik vieną šimtąją dalį ląstelių, iš ląstelės neišlaisviname vitaminų. Žinokime ir atsiminkime – mes nepasikeitėme. Natūralios erdvinės sandaros vitaminai tiesiogiai dalyvauja apykaitos reakcijose, audinių ląstelių tvarkingoje apykaitoje, funkcionavime ir atsinaujiname.

Mes be vitaminų – kaip mašina be tepalo. Kiek ilgai mašina važiuos be tepalo? Taip, tuoj pat „užkals“, liaudiškai šnekant. Didžiulis prašymas – iš paprasčiausių daržovių ir vaisių išgaukime vitaminus. Nebijokime laikyti uogas šaldikliuose. Gerbiamos moterys, kurios persirgote krūtų navikais, kurioms pašalinta gimda, kiaušidės, kolegos iš tikrai rimtų institutų prašo – suvalgykite dešimt uogų per dieną – LRT.lt. Nevenkite mėgstamų uogų dėti į šaldytuvą, o jų rūgimą, puvimą stabdykite rudu cukrumi, medumi. Kiekvienuose padoriuose namuose turi būti šaldymo kamera, kurioje privalo būti uogų.

Kokios tos uogos? Labai paprastos: braškės, avietės, juodieji serbentai, agrastai, kurie labai turi daug pektino. Jei gydytojas paskyrė antibiotikus, visada papildomai nusipirkite vitaminų ir vartokite agrastus. Organizme antibiotikai su kepenų tulžies rūgštimi išsiskiria į dvylikapirštę žarną ir čia, plonajame žarnyne, turi budėti pektinai. Jų gali suteikti keptas obuolys arba agrastas. Pektinai suriša agresyvias medžiagas ir pašalina su fekalijomis, o ne leidžia antrą kartą įsisiurbti į organizmą storajame žarnyne.

– Žmonės dažnai klausia, kodėl ima daugintis vėžinės ląstelės? Kas tam turi įtakos?

– Venkime uždegimų, stresų. Tiek uždegimą, tiek stresą lydi 14 naujų medžiagų, kurios ardo fermentus, vitaminus, ląsteles, jų apdangalus. To nežinojome, kai mokėmės jaunystėje. Dabar žinome.

Supraskite, jei su žmona ar bendradarbiu riejatės valandą, paskui šešias ar septynias valandas imuninė sistema nepajėgi sudoroti medžiagų, atsiradusių dėl streso. Tas medžiagas neutralizuoja kepenys ir imunitetas. Tų medžiagų kiekiai nedideli, bet jie – kaip šaukštas deguto medaus statinėje. Tai vadinamieji laisvieji radikalai, kurie plėšo elektronus, juos atima. Laisvieji radikalai – vagis. Širdį, kepenis, smegenis ypač, centrinę nervų sistemą apvagia.

Pirmiausia paisykime savo skonio, norų – nemėgstamų derinių nevartokime. Jei jus pykina nuo raugintų kopūstų, jų ir nevartokite – vartokite žalius. Į žalumynų nemalonę papuola daigintų grūdų želmenys ir sultys. Kaip čia yra? Šimtai moterų ėjo myriop, o atėjusios pas mane pasakė – gėriau po stiklinę daigintų želmenų sulčių tris kartus [per dieną – LRT.lt]. Pradėjau teirautis universitetuose mokslininkų, kodėl taip yra.

Pasirodo, daigintuose grūduose, jų želmenyse ir sultyse yra vėžį skatinančio giberelino. Daigintų grūdų sultys nėra visiškai blogos, tačiau, kaip šiuo metu teigia Japonijos mokslininkai, – teigiamas priešvėžinis poveikis yra tada, kai jos geriamos be galo mažomis dozėmis. Tad pasitvirtina visame Žemės rutulyje dešimt tūkstančių metų žinoma taisyklė – mažomis dozėmis daugybė medžiagų yra vaistas, didelėmis – nuodas. Jei labai norite, leidžiama gerti tik tris šaukštus per dieną. Tiek šiandieną mokslininkų žinoma ir nustatyta.

– Dažnai priešvėžinės profilaktikos rekomendacijose minimi karotinoidai. Kaip jų gauti, su kokiu maistu?

– Karotinoidai gaunami iš morkų, pomidorų ir tirpsta tik riebaluose. Prieš pat naudojimą ar prieš gamindami padažą, pakepkite pomidorus mėgstamame aliejuje. Ištirpinkite pomidoruose esantį likopeną riebale, o paskui padarykite padažą.

Dabar geriame vien morkų sultis. Būdamas biologas, medikas, turėdamas šiek tiek vaistininko išminties, sakau – tai morkų nuoplovos. Nebūkime gatvių prekeivių propagandos vergai. Morkų sultis gerkime, o morkų tarkius, kuriuose yra 20 karotenoidų, ištirpinkime riebaluose. Iš morkų vaikučiams padarykite omletų, kotletukų ir juos iškepkite gana gausiame riebalų kiekyje. Paskui tuos riebalus naudokite padažams. Juose bus ištirpusių karotenoidų. Nebijokite karotenoidų pertekliaus.

O pomidorus taip pat galima truputį pakaitinti ir dėti į sriubas. Liukopenas ištirpsta, jei tame pačiame vandenyje verdate kauliukus, sprandinę, kalakutą ar vištą. Tame vandenyje bus riebalų molekulių. Taip pat galima daryti tyrelę.

– Kaip galėtumėte pakomentuoti pasakojamas istorijas, kad, diagnozavus piktybines ligas, žmonės atsisako mėsos?

– Organizme buvus onkologiniam procesui, patiekalus gaminkite tik iš sumaltos mėsos: kukulius, kotletus, dešreles, netikrus zuikius. Vyrams, kurie išvažiuoja į tolimus reisus, reikia parūpinti smulkaus malimo dešrų, kad jos žarnyne būtų suvirškintos. Nesuvirškinta mėsa pūva, ją toliau apdoroja puvimo bakterijos, o puvimo produktai yra baisesni už kancerogenus.

Jei jums dujos išsiskiria 4–5 kartus per valandą, tai ženklas, kad burną reikia skalauti pelynų arbata [...] ir po valgio vartoti laktobakterijas, bifidobakterijas ir kitus fermentų turinčius preparatus. Nebijokite paskalauti burnos pelynų arbata. Pelynų, kiaulpienių, pupalaiškių kartumynai paskatina virškinimo fermentų išskyrimą tiek, kiek reikia, kad būtų suvirškintas suvalgytas maistas. Nebūtina karčių arbatų gerti. Dar, jei jus, liaudiškai šnekant, „ėda rėmuo“, negerkite jokių kartumynų, nes jie tik erzins skrandžio dugno gleivinės uždegimą.

Fitoterapeutas Juozas Ruolia rekomenduoja, kaip šiuo gripo epidemijos laikotarpiu kovoti su virusais. Pabandykime, gal padės?

Vienas pirmųjų patarimų – garinti patalpoje, kurioje esate, eterinius aliejus: rozmarinų, arbatmedžių, eukaliptų, juodųjų šalavijų, levandų arba čiobrelių.

Labai sveika vartoti kuo daugiau medaus su pikiu, nes nuo pikio žūsta virusai, bičių duonelės, kuri stiprina organizmą.

Sveika kasdien suvartoti 3–4 kapsules žuvų taukų.

Kuo daugiau valgysime česnakų ir svogūnų, tuo labiau mūsų vengs gripo virusai.

Jei jau susirgote, greičiau pasveikti padeda vingiorykščių ir medetkų arbata lygiomis dalimis, įlašinus medetkų tinktūros.

Užkandžiui tinka sumuštinis su sviestu, sumaišytu su imbiero milteliais.

Padidėjusią kūno temperatūrą mažina bulvių tarkiai, sumaišyti su obuolių actu. Tokį kompresą reikia dėti ant kaktos. Vaikams tinka ramunėlių, čiobrelių, aviečių pavilgai.

Peršalus galima medvilnines kojines įmerkti į degtinę, lengvai nuspausti, kad skystis nevarvėtų, ir jas užsimauti. Apvynioti polietilenu, kad nešlaptų šlepetės ar batai, ir gerti karštą arbatą. Gydytojas sako, kad po kokių trijų valandų peršalimo – kaip nebūta.

Gydymas vaistažolėmis, dar žinomas kaip fitoterapija, sulaukia vis daugiau populiarumo. Tai liudija praėjusį savaitgalį įvykęs pirmasis žolininkų-fitoterapeutų suvažiavimas, tai patvirtina  Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentas profesorius Algimantas Kirkutis.

– Nepaisant sparčiai besivystančios, moksliniais tyrimais pagrįstos medicinos, lygiagrečiai populiarėja fitoterapija, homeopatija ir kiti liaudies vartoti gydymo metodai. Kodėl taip yra?

– Išties ryškėja akivaizdus poreikis sugrįžti prie natūralios, pagrįstos žmonijos empirine-istorine patirtimi, medicinos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vartoti papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) terminą.
Vis daugiau žmonių pasirenka šį gydymo būdą kaip efektyvų, lengvai pritaikomą praktikoje, minimaliai ar visai nesukeliantį šalutinių reakcijų. Individualizuoti, netoksiški, natūralūs gydymo metodai tampa nauja modernios medicinos kryptimi. XXI a. PAM tampa vienu svarbiausių metodų, leidžiančių išsaugoti žmogaus sveikatą ir spręsti tas problemas, prieš kurias bejėgė įprastinė medicina – ypač tai aktualu siekiant pagerinti lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su ydingu gyvenimo būdu, prevenciją ir gydymą.
Natūrali medicina susiformavo istoriškai ir yra plačiai naudojama skirtingų šalių liaudies medicinoje, siekiant praktiškai apsaugoti žmones nuo ligų, o susirgus juos galima lengviau ir greičiau pagydyti. Šios medicinos efektyvumas patikrintas per tūkstantmečius, tačiau iki šiol ji yra mažai pagrįsta šiuolaikinėmis teorinėmis žiniomis ir išlieka nesusisteminta. Dėl šios priežasties gydytojai, praktikuojantys moderniąją mediciną, ją diskriminuoja.

– Kaip būtų galima pakeisti šias nuostatas?

– Reikia surinkti informacijos apie šios medicinos panaudojimo efektyvumą ir ją kruopščiai moksliškai įvertinti, kad būtų galima susisteminti ir standartizuoti natūralius gydymo metodus. Tai padaryti pavienių entuziastų pastangomis nėra taip paprasta. Tam reikalingas valstybinių institucijų dėmesys ir parama. Deja, šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas nereglamentuoja natūralios medicinos praktikos mūsų šalyje, vadinasi, visi praktikuojantieji šioje medicinos srityje nusižengia įstatymams.
Susidaro lyg užburtas ratas: tam, kad būtų galima naudoti natūralios medicinos metodus, reikia ją įteisinti, o tam, kad ji būtų įteisinta, reikia pagrįsti jos naudojimą, kuris yra nelegalus. Siekiant išspręsti susidariusią problemą, buvo įsteigti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai. Jie suburia visus norinčiuosius naudotis PAM paslaugomis ir praktikuoti natūralią mediciną. Šie rūmai bendradarbiauja su Seimo Sveikatos reikalų komitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija, siekia, kad būtų legalizuoti ir įteisinti natūralaus gydymo metodai klinikinėje praktikoje.

– Kodėl žmonės vis dažniau atsigręžia į gamtą, ieško natūralių gydymo būdų? Ilgisi tradicijų, o gal tai – tik mada?

– Manau, kad mada būti sveikam, gyventi aktyviai ir ilgai, yra labai sveikintina ir sektina. Žmonės vis dažniau atsigręžia į ten, iš kur yra atėję. Niekam nekelia abejonių teiginys "Gamta – mūsų namai". Deja, industrializacijos ir urbanizacijos procesai vis labiau mus atitolina nuo šių namų, o tai nelieka be padarinių: mažėja imuninės sistemos atsparumas ligų sukėlėjams, auga sergamumas, ypač lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

– Įprasta susirūpinti sveikata tik tada, kai susergame. Kaip natūraliai stiprinti imuninę sistemą?

– Didis lietuvių tautos šauklys į geresnę ir laimingesnę būtį Vilhelmas Storosta-Vydūnas yra pasakęs: "Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti." Ir tai yra paprasta, bet labai svarbi tiesa. Deja, šią tiesą mes neretai pamirštame. Tam, kad natūraliai stiprintume savo imuninę sistemą, reikia tik trijų dalykų: sveikai maitintis, pakankamai judėti ir saugoti savo psichoemocinę sveikatą.

– Kaip viena kitą papildo įprasta ir natūrali medicina?

– Šios medicinos sistemos yra labai svarbios ir jokiu būdu neprieštarauja, bet labai gerai papildo viena kitą. Mums įprastesnė biomedicininė klinikinė praktika yra nepakeičiama iškilus ūmiems negalavimams ar ištikus traumoms. Natūralioji praktika padeda gydant lėtines, daugiau su ydingu gyvenimo būdu susijusiuas ligas. Panaudojant drauge su įprastine moderniąja medicina vieną ar kelis, papildančius PAM, gydymo būdus, galima būtų pasiekti geresnį gydymo efektą.

– Kaip nepakenkti sau vartojant įvairias žoleles?

– Sau niekada nepakenksite, jeigu žinosite žolių gydomąsias ir maistingąsias savybes. Neturint tokių žinių, reikia kreiptis į kvalifikuotus fitoterapijos specialistus ir vadovautis jų rekomendacijomis.

***

Juozas Ruolia, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas, fitoterapeutas:

– Imuninės sistemos paslaptis – virškinamajame trakte, o mes to nepaisome. Vėžio profilaktikos pirmieji žingsniai – imunitetas. Sintetiniais preparatais smukdome gleivinę. Tingime pasidaryti sėmenų gleivių. Kas kaltas? Seimas? Ministerija? Ar jūs? Kai ateina pas mane, sako, nemaniau, kad man taip bus. Riejamės, baramės. Viena valanda rietenų šešioms valandoms išjungia imuninę sistemą. Negi sunku pasibučiuoti, atkurti tą santarvę?
Sakoma, kad reikia išgerti tris litrus vandens – nekvailiokite. Vienam kartui vandens – du gurkšnius, neatskieskite virškinimo fermentų, kuriuos išskiria kasa, tulžies rūgštys.
Kaulų čiulpams atkurti dvi savaites vartokite 2–4 šaukštus bičių duonelės arba 6–7 tabletes, aminorūgščių, jūros kopūstų. Deja, Lietuvoje nėra visų Mendelejevo lentelės elementų turinčio augalo. Jūros kopūstuose yra visų mikro- ir makroelementų, kurie tuo metu yra reikalingi kaulų čiulpų remontui. Pirkite šaldytas skumbres, išvirkite jas piene, atiduokite pieną šuniui ar katei, o žuvį suvalgykite patys. Skumbrėje yra visos riebalinės rūšys nuo Omega-1 iki Omega-17. Per dideli kiekiai Omega-3 ir Omega-6 išbalansuoja mūsų biocheminę sistemą."