Apie būtį
Gerai žinomam Kauno skulptoriui J.Šlivinskui pandemija taip pat prikišo pagalių į ratus – pernai 70-mečio sulaukęs menininkas ketino jubiliejų paminėti paroda. Tačiau pandeminė situacija, karantinas planus gražiai ir prasmingai paminėti neeilinę sukaktį sužlugdė. Bet ne iki galo – šiuo metu jubiliejui parengta paroda eksponuojama Palemono Švč.Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčioje.
Parodą skulptorius pavadino "Nauja erdvė: 70+1", priskaičiuojant dar vienus metus, kurie, beje, parodos reikšmės nesumažino – aukšto lygio profesionalumo ir kūrybiškumo įrodinėti J.Šlivinskui jau seniai nereikia, susipažįstant su skulptoriaus darbais visada gauni netgi daugiau, nei tikėjaisi: puikaus amato išmanymo, kūrybinės dvasios, naujų, netikėtų minčių, kurios aplanko žvelgiant į menininko kūrinius.
12 per tamsą. / Palemono parapijos nuotr.
Sakralioje erdvėje eksponuojamos skulptūros atsiskleidžia itin jautriai dar ir dėl to, kad daugelis parodos kūrinių byloja apie būtį, dvasinius ieškojimus bei patirtis: dominuoja maldai sudėtos rankos, sakralūs ženklai. Beje, skulptūras dar labiau papildo ir originalūs jų postamentai. Iš tiesų retas atvejis, kai aplinka, šiuo atveju – išskirtinė, ir kūriniai tarsi susilieja, vienas kitam suteikdami papildomų prasmių.
Apdovanotas ir premijuotas
Bažnyčioje eksponuojami ne tik parodos "Nauja erdvė: 70+1" kūriniai, šoninėje navoje taip pat parengta išsami informacija apie skulptorių, jo plačiai pagarsėjusius darbus.
Idėja gimsta tavyje, bręsta, kol vienąkart atsiplėšusi ima įgauti plastinius pavidalus.
Baigęs dailės studijas, nuo 1997 m. dalyvaujantis nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, J.Šlivinskas yra apdovanotas S.Dariaus ir S.Girėno medaliu, Lietuvos vietinės rinktinės Garbės kryžiumi už nuopelnus Lietuvos savanoriams, įvairių premijų laureatas: už Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Sausio 13-osios, Juozo Miltinio paminklų projektus, taip pat Žemės meno projektą "Mano ženklai ateičiai", memorialinio paminklo Vietinės rinktinės kariams projektą, dekoratyvinės skulptūros "Šviesos takas" projektą ir kt. Menininko kūrybinėje biografijoje susikaupę apie 100 kūrinių – nuo parodinių kūrinių iki monumentalių paminklų – įvairioms Lietuvos istorijos asmenybėms ir datoms pažymėti.
Braižas: kurdamas iš skirtingų medžiagų menininkas lieka nuoseklus – skulptūroms būdingas plastiškumas, abstrahuoti motyvai. / Palemono parapijos nuotr.
Skulptoriui ypač brangūs vieni vėlyvesnių jo darbų – paminklas poetui Pranui Vaičaičiui Sintautuose, esančiuose Šakių rajone (beje, ir pats skulptorius kilęs iš Suvalkijos krašto – Vilkaviškio rajono Pavištyčio kaimo) ir Paberžės parke (Kėdainių r.) 1863 m. sukilimo sukakčiai sukurtas paminklinis akmuo, kuriame įkūnytas iššautas patrankos sviedinys, o jo paliktame pėdsake užrašytas šūkis: "Už jūsų ir mūsų laisvę".
Istorija ir dvasia
Taigi Palemono bažnyčioje galima plačiai susipažinti su vienu iškiliausių Kauno menininkų – J.Šlivinsku, aplankant 70-mečiui parengtą parodą ir pastudijuojant čia pat esančius skulptoriaus itin plačią kūrybinę biografiją atskleidžiančius stendus. Beje, gražią sukaktį žyminčios parodos vieta neatsitiktinė, nes Palemone J.Šlivinskas su nuolat besišypsančia žmona Birute ir gyvena.
Vakarinė – rytinė. / Palemono parapijos nuotr.
Nors menininkui rūpėjo Lietuvos istorija, o ir skulptoriaus profesija dažnai pastūmėja gilintis į datas bei istorines asmenybes (norisi priminti ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje stovinčius skulptoriaus sukurtus Povilo Plechavičiaus ir Jono Žemaičio-Vytauto biustus bei paminklą Stasiui Lozoraičiui Vienybės aikštėje), tačiau kartu menininkas prisėsdavo prie būties apmąstymus įkūnijančių kūrinių.
Šioje parodoje J.Šlivinskas dar kartą įrodo daugiaplanį talentą, jautrumą, gylį ir neblėstantį kūrybiškumą. "Sukauptos profesinės žinios neduoda ramybės, atsiranda dvasinis poreikis išsisakyti, – teigia J.Šlivinskas. – Idėja gimsta tavyje, bręsta, kol vienąkart atsiplėšusi ima įgauti plastinius pavidalus. Kūrybos procesas apgaubtas netikėtumų: kiekvieną kartą kitas sumanymas, kitos medžiagos. Tai nenuobodu, vilioja nežinomybė. Galutinį rezultatą sunku numatyti, lemia daugelis aplinkybių."
„Jei niekas neišdraskys, ši instaliacija čia bus mėnesį. Paskui pats ją nuimsiu – taip sutariau su Petrašiūnų seniūne. Liepos 6-osios rytą akmenukus dar pabalinsiu, kad jie spalviškai susilietų su Gedimino stulpais, o medžiuose prie stulpų pakabinsiu trispalvių balionų puokštę“, – šventės išvakarėse pasakojo skulptorius. Jis apgailestavo, kad instaliacijos nepavyko sukurti solidesnės, iš patvaresnių medžiagų. „Planavau Gedimino stulpus sukurti iš trispalvio audeklo, paskui – iš kartono, tačiau nepavyko surasti tam rėmėjų“, – rankom skėstelėjo palemonietis.