Noras dalytis

Susitikime su skaitytojais autorė pasidalijo mintimis apie žmogaus situaciją ir poziciją šiuolaikiniame postmoderniame pasaulyje, kuriame humanizmo vertybes ir pasaulėžiūrą veikia posthumanistinis požiūris, gyvenimas tampa komplikuotas ir painus dėl nuolatinio skubėjimo, darbų gausos, žmogaus psichiką veikiančio susvetimėjimo, emocinės įtampos, socialinės atskirties, ypač išryškėjusios pandemijos metu.

Anot J.Sučylaitės, knygos gimimą lėmė ne tik racionalios priežastys, bet ir vidinės – noras pasidalyti poetinės terapijos ir biblioterapijos patirtimi ir žiniomis su plačiąja visuomene. Autorė sako norėjusi informuoti auditoriją apie dažnėjančias nepageidaujamas būsenas (depresines, nihilistines, vienišumo ir kt.) ir atgręžti žvilgsnį į dvasinį pasaulį, į save, netiesiogiai paskatinant susimąstyti ir iš naujo atrasti gyvenimo ir būties prasmę. Žmogus turi kurti vidinį vientisumą, rasti laiko savivokai.

Autorė neignoruoja praeities ir jos neišmeta į istorijos šiukšlyną. Iš naujo išgyvenus traumas ir sunkumus, ištyrinėjus jų atsiradimo priežastis ir padarinius, atsiranda laisvės pojūtis. Laisvės nuo praeities negatyvumo. Atsidūrus dabarties ribinėje situacijoje, prisiminimai gali padėti įgauti stiprumo ir tvirtybės – jei išbuvai tada, išbūsi ir dabar, nes tavo ego stiprus ir pajėgus rasti kelią iš tamsos į šviesą.

Taikydama poetinę terapiją psichoterapeutė parenka tinkamus eilėraščius, iš jų paimdama žodį-raktą klientų vidui atverti, užslėptoms, neretai pasąmonėje slypinčioms nuoskaudoms atskleisti, jiems prakalbinti.

Leidėjų nuotr.

Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, kartu ir kito. Žmogus yra socialinė būtybė, jo prigimtyje slypi poreikis bendrauti, būti išgirstam, pripažintam ir suprastam. Patyrimo ir žinių dalyboms būtinas atvirumas bei nuoširdumas – tikrumas, natūralumas, bendravimas nusimetus kaukes, kuriomis prisidengiama, po jomis slepiamasi, kurios patogios ir sukuria saugumo iliuziją.

Dalijimasis savo patirtimi, savo nuodėmių, skaudulių, nerimo ir visokių kitokių būties rūpesčių išpažinimas dialogo ar polilogo metu – abipusis, tad psichoterapeutui ar kitam terapijos dalyviui kyla pavojus prisiimti kalbančiojo naštą ar jos dalį, todėl labai svarbu paskui skirti laiko sau vidinei harmonijai atkurti.

Gydanti kūryba

J.Sučylaitė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti poetinės terapijos metodą psichikos sutrikimų patiriantiems žmonėms. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją "Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui", 2012 m. išleido monografiją "Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla) ir metodinę knygą su bendraautore L.Švediene "Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla).

2004 m. J.Sučylaitė buvo įvertinta Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už poetinės terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje (įteikta JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos konferencijoje). 2017 m. Birštone įkūrė Lietuvos biblioterapijos asociaciją, tapo jos prezidente. Šios asociacijos taryboje yra ir Birštono bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, o bibliotekos internetiniame biblioterapijos skyriuje įdėta programėlė "Medicininė biblioterapija".

Klaipėdos universiteto leidyklos išleista knyga "Prieš srovę" parašyta eseistiniu stiliumi, tačiau joje nėra paviršutiniško kalbėjimo, pseudomoksliškumo. Monografija parengta remiantis teorinėmis ir praktinėmis mokslinėmis žiniomis. Teiginiai argumentuojami ir iliustruojami Lietuvos bei užsienio rašytojų kūriniais, literatūrologų įžvalgomis, publikacijomis žiniasklaidoje, garsių filosofų, antropologų, psichoterapeutų ir kitų sričių mokslininkų darbais, J.Sučylaitės praktika, praktikos tyrimų rezultatų analize, klientų pasisakymais, pastebėjimais apie poezijos ir kūrybinio rašymo įtaką būsenų kaitai.

Medžiaga išdėstyta dalykiškai ir konstruktyviai. Atskiruose skyriuose analizuojama globalaus pasaulio žmogaus etinio rūpesčio problema, jausmų, dvasinės pagavos ir kalbos sąsajos, išmanioji aplinka – technologijų įtaka komunikacijoje, savivokoje, aptariamas lėtojo skaitymo bei refleksijos efektyvumas, tapatybės paieškų keliai ir klystkeliai, susvetimėjimo padariniai, profesinio perdegimo sindromas, psichosomatinės ligos.

Impulsas ieškoti ir pažinti

Kiekvienas knygos skyrius apibendrinamas, pateikiamos išvados. Tačiau skaitytojas čia neras recepto, kaip susikurti gyvenimo prasmę, kaip tapti laimingam ir džiaugtis būtimi. Nėra meditacijų rekomendacijų, pamokymų ir pagrūmojimo, įprastinių ugdomojo vadovavimo seminarų tiesų, populiariai sugrupuotų ir sunumeruotų, nekvestionuojamų taisyklių. Skaitytojas yra gerbiamas, tikima jo vidinėmis galiomis. Suvokėjui savaime iškyla daugybė klausimų ir temų pamąstymui, pažadinamas smalsumas išsamiau pasidomėti tiek poetinės terapijos metodu, tiek pasigilinti į save ir savo sociokultūrinę aplinką, ryšius su kitu.

Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, tuo pačiu ir kito.

J.Sučylaitė žmonių tarpusavio santykius tyrinėja egzistencialisto Martino Buberio dialogo aš-tu koncepcijos kontekste, remiasi Carlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės ir archetipų teorija, Alfredo Adlerio teorijomis, Abrahamo Haroldo Maslovo piramide ir daugybės kitų pripažintų mokslininkų teorijomis, kurie analizuoja išorinio ir vidinio pasaulio koreliaciją, egzistenciją ir transcendenciją, psichologiją, apskritai – šiuolaikinį pasaulį ir žmogų jame, kaip neatskiriamą gamtos dalį, gamtos, kurią žmogus siekia padaryti pavaldžią ir nuo kurios besąlygiškai priklausomas.

J.Sučylaitės knyga "Prieš srovę" skleidžia šviesą. "Tampame tuo, ką kuriame, o tamsa dažnai mus paliečia, ir nieko kito kartais nelieka, kaip šviesti pačiam iš savęs. Tamsa ateina iš politinių traumų, iš pažeisto žmogiško orumo, mirtinos ligos, iš teroro, sadizmo, diktato, ką man galvoti, jausti, iš neaprėpiamo kosmoso. Šviesa visada kalba meilės vardu", – sako ji.

Monografiją perskaitęs suvoki, kad jau nebūsi toks, koks buvai prieš paimdamas ją į rankas, nes užtekstinis slėpinys pažadino kažkokias vidines tiesas, kurioms įsisąmoninti reikia stabtelėjimo. Skirkime laiko sau – referuoja psichoterapeutė J.Sučylaitė, neleiskime užgesti vidinei šviesai.

– Kokią naudą žmogui teikia knygų skaitymas?

– Mums reikėjo ir reikės knygų. Skaitydami išmokstame geriau pažinti pasaulį ir save patį, gauname profesinių žinių, praturtiname savo kalbą naujais žodžiais, gražiais posakiais. Skaitymas priverčia sukoncentruoti dėmesį, atplėšia nuo stresą keliančių minčių – tai jau gerai. Jis gali išlaisvinti iš prietarų, klaidingų įsitikinimų, padidinti savivertę ir pagerinti socialinio bendravimo įgūdžius. Vienaip veikia mokslinė literatūra, kitaip – grožinė. Svarbiausia – visos knygos mus augina.

Pastebiu tendenciją: pastaruoju metu daug kas siekia būti kitų žmonių charakterių, elgesio, emocinių būsenų, gyvenimų ekspertais. Kiekvienas žmogus ir jo gyvenimas unikalūs, tad galime padaryti daug klaidų, vertindami žmogų pagal tai, ką jis skaito laisvalaikiu. Geriau paklauskime žmogų, kuo jį papildė, kaip jį paveikė perskaityta knyga.

– Ar spausdintos, elektroninės, įgarsintos knygos lygiavertės?

– Jei skaitytoją maloniai veikia spausdintos knygos kvapas, verčiamų puslapių čežėjimas, jei ji mielesnė akims ir maloniai šilta, be abejo, reikia rinktis ją: bus intymesnis skaitytojo ir skaitomo teksto ryšys, skaitant iškils daugiau prisiminimų, kils daugiau idėjų, didesnė netikėtų naujų supratimų tikimybė. Kiti labiau nori skaityti elektronines knygas: šiuo atveju elektroninė knyga lygiavertė spausdintai. Vis dėlto, noriu atkreipti dėmesį į vieną pavojų: skaitydami iš elektroninių prietaisų dažniausiai skaitome greičiau, gaudome reikalingą informaciją, tad skaitymas praranda emocinių ir individualių išgyvenimų gelmę. Nusilpus regėjimui, išgyvenant vienatvę, įgarsintos knygos kur kas patrauklesnės.

– Kaip skirtingo turinio knygos veikia žmogaus psichiką?

– Grožinė literatūra kitaip veikia žmogaus smegenis negu mokslinė ar fakto literatūra. Menas suteikia mums galimybę nebūti labai rimtiems, užsiprogramavusiais kokiai nors veiklai – mumyse mažėja susikaustymo, atsipalaiduojame, išgirstame save pačius.

– Kas yra biblioterapija? Ar ji senai žinoma ir taikoma Lietuvoje?

– Sovietmečiu Lietuvos kurortologai žinojo, kas yra biblioterapija. Prieš dvidešimt metų pradėjome daugiau kalbėti apie interaktyviąją biblioterapiją / poezijos terapiją. Biblioterapija reiškia literatūros skaitymą ir skaitančiojo atsivėrimą raštu ir žodžiu skaitymo sužadintų jausmų tema, siekiant suprasti asmenines egzistencijos problemas, išsilaisvinti iš skausmo. Biblioterapija padeda atrasti kelią, kuriuo eidamas žmogus gali spręsti daug psichologinių problemų: gimsta viltis, skaidrėja, šviesėja jausmai, gerėja santykiai su kitais žmonėmis, atrandama gyvenimo prasmė. Procesai susiję su asmenybės vystymusi ir sveikata.

Biblioterapija gali būti edukacinė, skatinanti asmenybės vystymąsi, ir klinikinė, skirta sergantiesiems viena ar kita liga. Gebėjimas matyti ir jausti gyvenimo prasmę – būtina geros sveikatos prielaida.

– Yra skirtingų biblioterapijos metodų: vedami grupiniai seansai, knygos skaitomos su terapeutu ir savarankiškai namuose...

– Biblioterapijos mokykla ne viena. Kai kurie specialistai esminį dėmesį sutelkia į knygą – laiko ją didžiausiu gydomųjų galių šaltiniu, kitiems svarbu kliento bendravimas su literatūra, terapeutu ir kitais grupės dalyviais. Vieni sudarinėja gydomųjų knygų sąrašus, kuriuose – tiek grožinė literatūra, tiek savipagalbos knygos, siūlo kylančias mintis aprašyti dienoraštyje, o kiti skaito tekstą grupėje, vėliau aptaria, skatina rašyti, pateikdami terapinio ar kūrybinio rašymo užduotis. Būna patologijų, kada žmogus nepajėgus sukoncentruoti dėmesio ir skaityti – tokiu atveju skaitome vieną eilėraštį kartu. Kartais biblioterapeutai rekomenduoja skaityti knygas namuose, o susitikimo metu skaitomos tik ištraukėlės ir kalbamasi. Terapeutas reikalingas, kad įgalintų išgyventi ir suprasti tuos jausmus, kuriuos sužadina skaitomas turinys, kad padėtų protu ir širdimi pamatyti, kaip būtų galima toliau gyventi.

Mes visi patiriame nesėkmių bendraudami, kartais nusiviliame, išgyvename emocinę įtampą, bet tai – ne liga, ne trauma. Biblioterapijos metodai gali būti panaudojami mūsų pačių dvasinio tobulėjimo, sveikatos stiprinimo tikslais, bet terapijos tikroji paskirtis padėti išgyvenusiems traumas, sergantiems depresija, onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis.

– Ar biblioterapija efektyvi visiems be išimties žmonėms?

– Veiksminga, jei žmogus tiki šia terapija, jei ateina savo noru, jei jis normalaus intelekto ir pajėgus suprasti kalbą. Yra atskirų metodikų, skirtų dirbti su žmonėmis, kuriems diagnozuota demencija. Bet ką mes vadiname veiksmingumu? Vėžio metastazės neišnyks, jei mes skaitysime eilėraščius ir rašysime, bet žmogaus nuotaika gali pagerėti, o imunitetas sustiprėti. Pirmas sveikimo požymis gali būti prasiveržusios ašaros, leidimas sau išgyventi užgniaužtą jausmą. Kiekviena liga turi savo simptomus, jų silpnėjimas leidžia spręsti apie sveikatos gerėjimą: mažiau skausmo, mažiau astmos priepuolių, mažiau užsisklendimo.

– Ar poezijos ir prozos knygų skaitymo poveikis vienodas?

– Nesvarbu, ar poezija, ar proza. Svarbu, kad žmogus konkrečioje gyvenimo situacijoje gautų žinių, įkvepiančių gyventi. Eilėraštyje daugiau gyvenimo atspindžių negu prozos puslapyje, poeto emociniai išgyvenimai stipresni, tai labiau veikia skaitantįjį.

Jūratė Sučylaitė.

– Kaip išsirinkti knygą, kuri būtų ne tik įdomi, bet ir gydytų?

– Jei mums kažkas įdomu, tai mes dar stiprūs, gal mums nereikia gydytis, gal mums reikia paprasčiausiai skaityti, mėgautis, bendrauti, dirbti, gyventi. Kai kalbame apie gydymąsi skaitant, tai turime žinoti, kad šis skaitymas turi būti lėtas, turime klausti savęs, ką asmeniškai man reiškia parašyta pastraipa, puslapis, kaip tai susiję su mano gyvenimu, kas įkvepia labiau tikėti savimi, kitais žmonėmis, gyvenimu, suvokti jo prasmę. Skaitant rekomenduojama rašyti dienoraštį.

– Patarkite, kokios knygos galėtų nuraminti padėtų atsipalaiduoti?

– Duoti visiems bendrą patarimą sunku – tai labai individualu. Kartais įmanoma atsipalaiduoti tiktai išrėkus, išverkus širdį slegiantį skausmą. Gera poezija gali paskatinti atverti širdį ir rašyti: išsakyti tai, kas susikaupę viduje, ir nurimti. Mokslinių žinių populiarinimo knyga tiks asmenų, sergančių ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis, mokymui, kaip pažinti ligą ir kaip su ja gyventi. Grožinė literatūra kalbina mūsų asmenybės visumą, skatina gilesnį dialogą su savimi pačiu ir literatūros kūrinio subjektu. Kūrinys turi būti suprantamas ir atsakyti į neraminančius klausimus, suteikti vilties. Labai svarbu meniškumas – tokia knyga žymiai veiksmingesnė. Siūlyčiau iš naujo atrasti Vincą Mykolaitį-Putiną, Vytautą Mačernį, Henriką Nagį. O gal gali būti naudinga nestora Viktoro Franklio knygelė "Žmogus ieško prasmės"?

Biblioterapija žinoma senai:

• virš įėjimo į faraono Ramzio II biblioteką kabėjo lentelė: "Vaistai sielai";

• Senovės Graikijos mokslininkas, matematikas ir gydytojas Pitagoras savo praktikoje kartu su gydymu žolelėmis bei muzika naudojo literatūrą ir poeziją;

• Europoje šis terapijos būdas aktyviai buvo pradėtas naudoti Renesanso epochoje. Vienas Anglijos gydytojų savo pacientams primygtinai siūlė skaityti Miguelio de Cervanteso satyrinį romaną "Don Kichotas";

• XVIII a. biblioterapija buvo plačiai naudojama Europos psichiatrijos ligoninėse;

• tik XX a. pr. biblioterapija buvo pripažinta mokslu. Ji buvo aktyviai taikoma gydant žmones po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų;

• 1916 m. šios terapijos terminą sugalvojo amerikietis Samuelis McChordas Crothersas.

Poetei Anastazijai Kanoverskytei-Sučylienei 2014 m. gruodžio 22-ąją sukako 90 metų. Jos dukra dr. Jūratė Sučylaitė ta proga rengia mamos kūrybos vakarą. Jame literatūrologė Sigita Kondratienė kalbės apie jubiliatės kūrybą, ją skaitys Klaipėdos dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis, muzikuos pianistės Tamara Prokopovič ir Natalija Blauberg. A.Kanoverskytė-Sučylienė yra išleidusi eilėraščių rinkinius „Tarp nakties ir dienos“ (1994) ir „Ta giesmė neišgiedota“ (1999), atsiminimų ir eilėraščių knygą „Tekėdama sustingo saulė“ (1995) bei poemą mažiesiems „Išpuikėliai vaikai“ (1998).

KUR? Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9).

KADA? Sausio 16 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Nuotaikų svyravimas ir priklausomybė nuo metų laikų kaitos vargina daugybę žmonių. Ruduo – kritinis metas, kai trumpėjančios dienos ir ilgėjančios naktys, saulės trūkumas sukelia liūdesį ar net depresiją.

Kaltas sezonas

Nemažam skaičiui žmonių metų laikų kaita pasireiškia prasta nuotaika, dirglumu, dėmesio ir energijos stoka. Tai gali būti paprasčiausias rudeninis liūdesys, kuris dažniausiai laikui bėgant praeina.

Pasak psichologų, rudenį sulaukiama daugiausia žmonių, besiskundžiančių šiais simptomais, kurie neretai dingsta pabendravus su draugais, pailsėjus ar tiesiog įpratus prie naujo sezono.

Sergant kitokia – sunkesne depresijos forma, prislėgta nuotaika dažnai kartu su menkavertiškumo ir kaltės jausmu gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.

Specialistų teigimu, tokiu atveju įprastas tampa nerimas, nepaaiškinama baimė, sutrikęs miegas bei apetitas, įvairūs nemalonūs jutimai kūne. Kai kurie iš šių pojūčių būdingi ir sergant sezonine depresija.

Žmogų ilgą laiką kamuoja negera nuojauta, ateitis piešiama tamsiomis spalvomis, kasdieniai įprasti darbai, kuriuos anksčiau pavykdavo atlikti savaime, tampa sunkia našta.

Užklupusi sezoninė depresija iš dalies sumažina gebėjimą susikaupti, pablogina atmintį ir slopia žmogaus darbingumą. Psichologai pastebi, kad spalis ir lapkritis laikomi pačiu neproduktyviausiu laikotarpiu.

Pagerina nuotaiką

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras visiems klaipėdiečiams šį rudenį, be įprastų muzikos terapijos užsiėmimų, siūlo išbandyti naujovę – poezijos terapiją. Neabejojama, kad tai puikus būdas ne tik atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, bet ir efektyvi priemonė išvengti rudeninės depresijos.

„Medikai teigia, kad rudeninė depresija – gana dažnas reiškinys, kuris gali užklupti kiekvieną. Trumpėjančios dienos, žvarbus oras, tamsa sukelia neigiamas emocijas, kurios gali virsti į pavojingą ligą – depresiją“, – sakė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistas Marius Beivydas.

Anot jo, norint išvengti šio sezoninio negalavimo reikia stengtis atsikratyti blogų emocijų. Kaip teigė specialistas, muzikos ir poezijos terapija tikrai padės nuvyti slogias mintis ir pagerins nuotaiką.

Muzikos terapija – grojimas perkusiniais (mušamaisiais) instrumentais vyks antradieniais ir ketvirtadieniais. Antradieniais laukiami jau išbandę šį muzikavimo būdą, o ketvirtadieniais muzikuoti kviečiami pradedantieji. Užsiėmimai vyks vakarais studijoje „Grock".

Padeda reikšti emocijas

Poezijos terapija – dar daug kam nauja, nepažįstama atsipalaidavimo, neigiamų emocijų atsikratymo forma. Klaipėdoje poezijos terapijos užsiėmimai vyks trečiadieniais.

Paskaitas, pavadintas „Poetinė terapija – dvasinio augimo ir psichinės sveikatos stiprinimo metodas", ves žinoma uostamiesčio poetė, rašytoja, gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė.

„Poezijos terapijose visi turės galimybę pajausti, kaip kalbos meno dėka galima išreikšti emocijas ir artėti dvasinės pilnatvės pojūčio link. Paskaitose bus supažindinama su biblioterapijos ir kūrybiško rašymo galimybėmis, aiškinamasi, kaip mūsų sveikatą veikia užgniaužti neigiami jausmai“, –  teigė J.Sučylaitė

Pasak jos, bus susipažįstama su interaktyviosios biblioterapijos metodų taikymu Lietuvoje ir užsienyje bei mėginama praktiškai pajausti žodžio galią. Poezijos terapija vyks trečiadieniais 18 val. Sveikatos mokslų fakulteto padalinyje.

Muzikos terapija

Gerina atmintį ir padeda prisiminti informaciją.
Išmoko sutelkti dėmesį.
Pagerina gyvenimo kokybę ir išmoko juo mėgautis.
Padeda atsipalaiduoti nuo rūpesčių.
Padidina kūrybiškumą ir mentalinius gebėjimus.
Pagerina tarpusavio santykius ir harmoniją šeimoje.
Padeda atsikratyti nemigos.
Poezijos terapija
Padeda sergantiems depresija.
Gelbsti labai uždarus ir intravertiškus žmones.
Išaiškina kompleksų ar patirtų psichologinių traumų priežastis.
Atveria slopinamus jausmus.