Gamtos tyrimų instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė tikino, kad valgomasis bobausis (Gyromitra esculenta) auga pavasarį, daugiausia – spygliuočių miškuose, smėlingame dirvožemyje.

„Nors jiems dar ankstoka, bet labiau saulės pašildytose vietose jau iš tiesų gali dygti. Nors ir vadinasi valgomaisiais, iš tiesų bobausiai – nuodingi. Jie turi nuodingos medžiagos giromitrino, kuri gali sukelti apsinuodijimą ir mirtį. Daugelyje šalių jų rinkti nerekomenduojama, kai kur griežtai perspėjama laikytis atsargumo. Ispanijoje, pavyzdžiui, juos draudžiama pardavinėti, o Suomijoje privalu padėti lentelę, informuojančią apie galimą apsinuodijimą“, – perspėjo mikologė.

Giromitrinas suyra virdamas, todėl prieš vartojimą bobausius reikia ne mažiau kaip du kartus po 10–15 minučių pavirti, o vandenį, kuriame virė, išpilti.

„Bobausių jokiu būdu negalima valgyti žalių ar tiesiog pakeptų ant keptuvės. Ir vis dėlto šių grybų aš nevalgyčiau visai, nes apsinuodijimo bobausiais tikimybė ir pasekmės labai priklauso nuo individualaus organizmo. Suvalgius tą patį kiekį taip pat paruoštų bobausių net iš to paties dubens, vieni gali likti visai sveiki, kiti lengviau ar stipriau apsinuodyti, o treti – ir mirti. Jei žmogus bobausius valgė visą gyvenimą, veikiausiai tai daryti gali ir toliau. Bet jei kažkas nori išbandyti pirmą kartą, iš pradžių reikia mažą gabalėlį tinkamai paruošto grybo paragauti ir pažiūrėti, ar nebus jokių blogų reakcijų. Tada jau spręsti – valgyti ar ne“, – patarė specialistė.

Tūkstančius baravykų šį sezoną prisirinkę klaipėdiečiai nesibaimindami laukia grybų sezono pabaigos. Miško gėrybių šiuo metu patariama ieškoti nebe žemyninėje dalyje, o Smiltynėje.

„Grybų per kelis kartus šiemet prisirinkau tiek, kiek nebuvau prigrybavęs per pastaruosius dešimt metų. Visada maniau, jog grybų rojus yra Norvegija. Pats kelerius metus ten gyvenau, tad baravykus iš miškų traktoriumi veždavau. Tačiau tai, kas šiemet dėjosi aplink Klaipėdą esančiuose miškuose, pranoko net Norvegiją“, – pasakojo prisiekęs grybautojas klaipėdietis Aurimas Mockus.

Jis prisiminė, kad baravykus šiemet tiesiog „šienavo“ – vienoje vietoje jų rasdavo po 20–30, rekordas – 47. A.Mockus atskleidė, jog grybingiausios vietos šiemet – miškai, kurie driekiasi nuo Klaipėdos važiuojant Kretingos link.

„Dar labai geros vietos – tarp Darbėnų ir Salantų, Tarvyduose, Didžiuosiuose Žalimuose, netoli Kulių. Realiai visi miškai aplink Klaipėdą buvo pilni grybų. Manau, kad jų įmanoma rasti ir šį savaitgalį. Bėda ta, kad miškuose jau per sausa ir nemažai kepurėtųjų sukirmiję. Be to, baravykų sezonas taip pat jau į pabaigą, dabar daugiausia – raudonviršių ir lepšių“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

A.Mockus patarė grybautojams, kurie nusiteikę šį savaitgalį praleisti miške, keltis į Smiltynę. „Remdamiesi mūsų, grybautojų, patirtimi, galime drąsiai teigti, kad grybai Kuršių nerijoje pasirodo savaitę vėliau nei žemyninėje dalyje, todėl dabar Smiltynėje turėtų būti pats jų sezonas“, – aiškino A.Mockus.

Paklausta, kaip atpažinti mišką, kuriame garantuotai įmanoma rasti grybų, Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė patikino, jog tai neįmanoma – grybingas vietas tiesiog reikia žinoti ir turėti nuojautą.

„Tačiau neapsirikite – jei šiemet vienoje vietoje „šienavote“ baravykus, jų kitais metais toje pačioje vietoje nerasite. Grybų derėjimo pikas yra kas treji metai ir jei jis dar sutampa su geromis klimatinėmis sąlygomis, neabejotinai bus puikus derlius“, – pabrėžė J.Motiejūnaitė.

Tačiau yra tam tikra draugystė tarp medžių šaknų ir grybienos – mikorizė, kuri lemia, kuriuose miškuose auga atitinkami grybai. Pavyzdžiui, raudonviršių reikia ieškoti beržynuose ir drebulynuose, baravykų – pušynuose, rudmėsių – eglynuose.

Nustatyta ir tai, jog daugiausia grybų būna ne senuose, kaip įprasta manyti, miškuose, o vidutinio amžiaus. Kai kurios grybų rūšys, pavyzdžiui, kazlėkai, mėgsta jaunuolynus.

„Vis dėlto didžiausią įtaką grybų derliui turi gamtos sąlygos. Todėl jei šiemet bus normali bobų vasara, prieš tai dar palis, tai tęsis ir grybų sezonas“, – tikino J.Motiejūnaitė.
 

Baravykų, raudonikių ar lepšiukų norintys paskanauti klaipėdiečiai dar turės palaukti šių vertingų miško gėrybių, nors kitose šalies vietose šių grybų jau galima prisirinkti.

Apsilankius turguje ir tikintis įsigyti kilmingesnių grybų, teks nusivilti – prekystaliai tušti kaip ir miško paklotė. Prekybininkai turgaus lankytojams gali pasiūlyti tik voveraičių, kurių vienas litras kainuoja apie 7 litus, o kilogramas – 21 litą.

„Dar nėra grybų. Ir iš vienų, ir iš kitų grybautojų girdime, jog po truputį jų jau randama, tačiau ne masiškai“, – kalbėjo prekiautojai.

Prie voveraičių eilės nesidriekia – matyt, klaipėdiečiai laukia „rimtesnių“ miško gėrybių.

Kaip teigė Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė, vasariniams grybams rastis trukdo nepalankus oras.

Specialistė tikino, jog stebėtis, kad prekybos vietose kol kas galima nusipirkti tik voveraičių, nereikia – tai normalus reiškinys.

„Tam, kad pradėtų augti kiti grybai, reikia šilto oro ir drėgmės. Stiprios liūtys taip pat nėra naudingos grybams – jiems labiau patinka silpnas ir ilgas lašnojimas. Jeigu dabar iškristų kritulių ir vyrautų šilti, o ne karšti orai, sulauktume ir miško karalių – baravykų. Tiesa, po tinkamo lietaus ir malonios šilumos dar reikia pakentėti keletą dienų, kol grybai paaugs“, – kalbėjo J.Motiejūnaitė.

Pasak jos, savaitės pradžioje Vakarų Lietuvoje siautusios liūtys nebuvo „grybinis“ lietus.

Pašnekovė nuramino, kad sulaukus drėgmės ir šilumos prekystaliai tikrai pasipuoš baravykais, raudonviršiais, lepšiais, kazlėkais ir rudmėsėmis.

„Lietuvoje situacija – labai įvairi. Štai varėniškiai jau skundžiasi, kad pirmoji baravykų banga nuvilnijo ir grybų nebėra. Buvo drėgna, vėliau užėjo sausesni orai, o tai grybams nepatiko ir jie nustojo augti“, – sakė J.Motiejūnienė.

Besiruošiantiems grybauti, specialistė siūlo sekti oro temperatūrą įvairiuose regionuose ir tik tada skubėti į miškus.

Įsivaizduokite: saulėtą savaitgalio popietę vaikštinėjate senamiesčio gatvėmis. Neiškentę alinančio karščio, nusprendžiate prisėsti greta esančio parkelio viduryje augančių medžių paunksnėje ir pailsėti lapų metamo šešėlio prieglobstyje. Ieškant vietelės įsitaisyti, už akių užkliūva greta medžio šaknų baltuojantis kupstas. Į jį įsižiūrėję suprantate, kad tai ne kas kita, o... pievagrybiai!
Panašų vaizdelį galite matyti Vilniaus centre, greta prezidentūros esančiame parkelyje. Simono Daukanto aikštės pašonėje žaliuojančią pievą mėgsta ne tik mokslo metais čia pertraukų metu prisėdantys Vilniaus universiteto studentai, bet ir miesto svečiai. Žmonės, pamatę viduryje miesto augančius grybus, tiesiog gūžčioja pečiais – toks reiškinys atrodo neįprastas net ir čia gyvenantiems senbuviams.

Pievagrybiai centre - norma

Tiesa, gamtos mokslų žinovų tokios keistenybės nestebina. Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė daktarė Jurga Motiejūnaitė tvirtina, kad grybų veisimasis tankiai apgyvendintose zonose yra visiškai normalus reiškinys.

„Pievagrybiai yra saprofitiniai, t.y. mintantys negyvomis augalinės arba gyvulinės kilmės medžiagomis arba jų liekanomis, pavyzdžiui, nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, gyvūnų ekskrementais. Tokių grybų yra daug, jie gali užsiveisti praktiškai bet kur, kur yra organinių liekanų – miškuose, miestuose, parkuose ir t.t. Dar vienas pavyzdys – mėšlagrybiai. Jų taip galima aptikti daugumoje viešųjų erdvių. Pasitaiko, kad jų net ir patalpose pridygsta“, - pasakoja J. Motiejūnaitė.

Specialistės teigimu, kai šalia gatvės augantys pievagrybiai gali atnešti ir nemažai žalos. Jeigu šiems „patinka“ vieta, kurioje įleido šaknis (vadinamuosius „hifus“), tai grybo vaisiakūnis gali net suskaldyti asfaltuotą dangą.

Gali būti kenksmingi

Nors mieste ir miškų tankmėse augantys grybai biologiniu požiūriu niekuo nesiskiria, daugiabučių kiemuose esančiose pievose rastų grybų skinti nederėtų. Šioje srityje nusimanančių specialistų teigimu, grybai turi savybę kaupti sunkiuosius metalus, tokius kaip varis ar švinas. Jų miesto aplinkoje yra žymiai daugiau nei kitur.

„Nuo nedidelio kiekio sunkiųjų metalų „prisigėrusių“ grybų nieko gal ir nenutiks. Bet reikia turėti omenyje, kad žmogaus organizmas irgi turi savybę juos kaupti. Kasdien vartodami maistines medžiagas  mes jų ir taip gaunam, todėl paragavus miesto grybų, kūne atsiranda jų perteklius, o tai gali blogai atsiliepti žmogaus fizinei savijautai“, - tikina mokslininkė.

Specialistė taip pat pridūrė, kad jeigu kyla menkiausia abejonė dėl grybo rūšies – tokį geriau palikti ramybėje. „Eidamas grybauti žmogus privalo rinkti tik tuos grybus, kuriuos puikiai pažįsta. Nesvarbu, kur jis augtų – ar miesto centre, ar miegamojo rajono kieme, ar miške“, - mokė specialistė.

Sezonas jau prasidėjo

Nors ruduo prasidės dar po gero mėnesio, gamtos gėrybių supirkimu užsiimantys žmonės tikina, kad grybavimo įkarštis prasidėjo prieš pusę mėnesio. Grybų ir uogų supirkimu užsiimančios įmonės UAB „Vigika“ atstovas Antanas Petkūnas pasakoja, kad derlius, bent jau kol kas, yra išties gausus.

„Remiantis grybų supirkimo rodikliais, dauguma žmonių jau liepos mėnesio viduryje aktyviai pradėjo užsiiminėti grybų rinkimu. Dabar jų superkame gana daug. Sunku pasakyti ar tendencija ryški, tačiau žmonės vis aktyviau uždarbiauja rinkdami grybus. Vieni į miškus keliauja kartą per kelis mėnesius, kiti grybus šluoja nuolatos. Pastariesiems sezono laikotarpiu tai yra pagrindinis pajamų šaltinis“, - kalbėjo A. Petkūnas.

Atsakydamas į klausimą, ar nesibaimina, jog grybautojai gali priduoti prastesnių, miestuose prie gatvių augančių grybų, žinovas patikino, kad visos gėrybės yra reguliariai tikrinamos. „Visus atnešti grybai yra tiriami ne tik dėl galimo rinkėjo apsirikimo atrenkant valgomus ir nuodingus grybus, bet ir žiūrima, kokia yra jų sudėtis, ar juose nėra kitokių kenksmingų medžiagų, kurių šie galbūt galėjo „prisigerti“, - tikino specialistas.