„Ne, nesiūliau. (...) Tikrai nenoriu hipotetinių galimybių nagrinėti. Suprantu, kad jums smalsu nagrinėti, bet aš tiesiog norėčiau pateikti kandidatą, kuris būtų patvirtintas ir galėtų dirbti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė kol kas neįvardina, kas galėtų tapti naujuoju ministru.

„Ne, negaliu įvardinti. Kai galėsiu įvardinti, tada ir įvardinsiu“, – sakė ji.

Vyriausybės vadovė nesiėmė spręsti, ar iki atostogų, kurių išeis nuo balandžio 22-osios rinkimų agitacijai vykdyti, spės pateikti ministro kandidatūrą.

„Kad tikrai pateiksiu iki atostogų, negaliu pažadėti. Bet kadangi per atostogas bent keletą kartų turėsiu išeiti į darbą dėl savo ministrės pirmininkės pareigų, renginių ar kitų suplanuotų dalykų, nesakau, kad nė vieną iš tų dienų, kai grįšiu, negalėsiu to padaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kaip prezidentas sakė, kad jis neskubės tvirtinti, tai aš prezidentui pažadėjau, kad aš neskubėsiu teikti“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, laikinai pareigas einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gerai užtikrina tolesnį ministerijos darbą.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, pakeitęs iš šių pareigų gegužę pasitraukusią J. Šiugždinienę. Pastaroji tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

G. Nausėda tikisi, kad premjerė kandidatūrą į švietimo ministrus pateiks iki savo atostogų

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad premjerė I. Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pristatys iki kitos savaitės pradžios, kai išeis planuotų atostogų.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta ir ta kandidatūra būtų tinkama labai konkrečiomis dabartinėmis aplinkybėmis, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti labai konkrečius klausimus su labai aiškiu lako horizontu iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Jis pridūrė besitikintis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė bus suformuota artimiausiu metu.

Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi J. Šiugždinienė, G. Nausėda sakė nenorintis komentuoti „tariamų pavardžių“.

Konservatorė J. Šiugždinienė iš ministrų dėl „čekiukų“ skandalo pasitraukė praeitą pavasarį. Kilo klausimų, ar būdama Kauno tarybos nare nepiktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. J. Šiugždinienės ataskaitose buvo apvalūs skaičiai, pavyzdžiui, už paštą, telefoną ir internetą – 500 eurų arba transportui, paslaugoms – 1100 eurų.

J. Šiugždinienę ministro poste pakeitė G. Jakštas. Jam irgi pasitraukus, kalbama, kad ji gali pakeisti jį. „Lryto“ šaltinių teigimu, šią savaitę I. Šimonytė vėl ruošiasi teikti būtent J. Šiugždinienės kandidatūrą.

Konservatorių lyderis G. Landsbergis tai nori palikti I. Šimonytei. Sako, kad J. Šiugždinienė – vienas labiausiai kompetentingų konservatorių žmonių švietimo srityje. 

„Reputacinių aspektų yra visokių. Matyt, daugelyje žmonių galima rasti įvairius reputacinius aspektus. Manau, kad ji į klausimus atsakė“, – teigė konservatorių lyderis. 

Visuomenininkas Andrius Tapinas sako kitaip: dėl Kauno tarybos vyko ikiteisminis tyrimas, bet buvo nutrauktas. Tarybos nariai, įskaitant ir J. Šiugždinienę, kolektyviai prarado atmintį. 

„J. Šiugždinienei buvo pateiktas klausimas, su kuo ji susitikinėjo, su kokiais rinkėjais, į kokius susitikimus važiavo. Ponia J. Šiugždinienė atsakė, kad labai daug susitikinėjo, net kelis kartus per savaitę, bet nieko neatsimena – nei kur susitikinėjo, nei su kokiais draugais susitikinėjo“, – pasakojo A. Tapinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Būdama Kauno tarybos nare J. Šiugždienienė per 20 mėnesių gavo beveik 14 tūkst. eurų išmokų.

J. Šiugždinienė pasitraukė pati, I. Šimonytė jos patraukti nenorėjo. Kilus klausimų dėl šios ministrės, konservatorių vadovybė pasiūlė paleisti Seimą.

Kalbama, kad ir pasitraukusi J. Šiugždinienė įtaką ministerijoje išlaikė dirbama Seimo švietimo komitete.

„Tas būdas, kuriuo ji prisiėmė atsakomybę aną kartą, nemanau, kad buvo adekvatus tam, sakykime, mestam šešėliui“, – sakė G. Landsbergis.

Bet ministrus premjero teikimu tvirtina prezidentas.

„Pirmiausia, laukiu kandidatūros pateikimo, nes tai dar nebuvo padaryta. Tik kalbėjome bendrais bruožais, ko tikėčiausi iš kandidato“, – tikino prezidentas Gitanas Nausėda.

Anksčiau G. Nausėda sakė, kad tvirtinti naujo ministro neskubės.

Už siūlymą balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

J. Šiugždinienė šiose pareigose pakeitė Seimo konservatorių frakcijos narę Paulę Kuzmickienę, kurią Seimas paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininke.

Komisija rūpinasi pasipriešinimo okupacijoms dalyvių – karių savanorių bei laisvės kovų dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų (politinių kalinių, tremtinių bei kitaip persekiotų ir nukentėjusių asmenų) teisėmis bei jų įgyvendinimu, taip pat koordinuoja valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos strategiją ir kryptis ir kt.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke patvirtinta P. Kuzmickienė

Seimas SRDK pirmininke patvirtino konservatorių frakcijos narę P. Kuzmickienę.

Už naująją komiteto pirmininkę balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

ELTA primena, kad anksčiau SRDK vadovavo iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis. Visgi politikas pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Seimo narė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo pavesti Valstybės kontrolei atlikti auditą, įvertinant, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų darbo užmokesčio. Panašų siūlymą praėjusią savaitę pateikė ir „darbiečiai“ kartu su kitomis opozicinėmis partijomis. Visgi, anot J. Šiugždinienės, jos projekte nurodoma aiškesnė užduotis Valstybės kontrolei.

„Matėme pateiktą opozicijos nutarimo projektą, mums pasirodė, kad pasiūlymas yra labai siaurai suformuluotas. Iš esmės gerai, kad mes analizuojame situaciją, nes tikrai lėšų yra skirta daug – finansavimas švietimui per pastaruosius trejus metus išaugo net 37,6 proc., o palyginti su 2020 m. – 57 proc. Darbo užmokestis per paskutinius tris metus beveik 51 proc.“, – Eltai savo registruotą nutarimo projektą pristatė parlamentarė.

Norisi pamatyti tikrąją sistemos būklę ir turime tikrai gerai įsivertinti visas grandis.

„Tai tikrai sveikintinas noras yra analizuoti, tačiau siūlymą norėjome praplėsti ir manome, kad nepakanka žinoti atsakymą į klausimą „ar vykdomi įsipareigojimai“ – norisi pamatyti tikrąją sistemos būklę ir turime tikrai gerai įsivertinti visas grandis. Todėl manome, kad tokia užduotis Valstybės kontrolei yra tikslesnė“, – teigė J. Šiugždinienė.

Konservatorė siūlo pavesti Valstybės kontrolei iki kitų metų gegužės atlikti auditą, įvertinant, ar savivaldybės yra patvirtinusios efektyvius ugdymo įstaigų tinklo planus ir skiria ugdymo įstaigoms visą joms priklausantį darbo užmokesčio fondą.

Taip pat prašoma įvertinti, ar efektyviai naudojamos mokymo lėšos, skiriamos kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija, taip pat ar švietimo įstaiga darbo užmokesčio fondą naudoją taip, kad būtų sudaromos galimybės darbuotojams mokėti didžiausią galimą darbo užmokestį.

Darbo partijos frakcijos siūlomame projekte Valstybės kontrolė būtų įpareigojama iki kitų metų vasario 1 dienos atlikti auditą, įvertinant, ar tinkamai yra vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir pedagogų darbo užmokesčio ir ar lėšos skiriamos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai.

Abu siūlymai kreiptis į Valstybės kontrolę dėl švietimo sektoriui skiriamų lėšų panaudojimo bus pateikti Seimui antradienį. Anot konservatorės J. Šiugždinienės, jei abiem projektams bus pritarta, juos bus galima sujungti į vieną.

„Planų keisti (susitarimo – BNS) nėra. Susitarimas galioja tik metus, tai yra labai svarbus dokumentas prie kurio ilgai dirbo visos politinės parlamentinės partijos ir tikrai nėra poreikio šiandien keisti nacionalinį susitarimą“, – BNS penktadienį sakė J. Šiugždinienė.

Taip ji kalbėjo po šią savaitę vykusio nacionalinį susitarimą dėl švietimo pasirašiusių partijų susitikimo.

„Vyko tradicinis mūsų priežiūros grupės susitikimas. Rugsėjo 1 dieną suėjo metai, kuomet mes pasirašėme susitarimą ir susitikimo metu mes apžvelgėme, kas įgyvendinta, kaip sekasi, peržiūrėjome darbus, aptarėme iššūkius ir taip aptarėme tolesnio moderavimo klausimą“, – nurodė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, vienas iš susitarimo tikslų yra sutarti dėl svarbių darbų ir krypčių, kurios tęstųsi ir pasikeitus Vyriausybei.

Buvusios švietimo ministrės teigimu, susitikime dalyvavo visų politinių partijų atstovai išskyrus Darbo partiją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

„Darbo partijos atstovė negalėjo dalyvauti dėl asmeninių priežasčių“, – sakė ji.

Opozicinė Darbo partija praėjusią savaitę paskelbė, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, todėl ketina svarstyti apie pasitraukimą iš jo.

J. Šiugždinienė sakė, kad „darbiečių“ pasitraukimo klausimas susitikime nebuvo aptartas – pasak politikės, toks žingsnis būtų lengviausia išeitis, bet nepasitarnautų srities stabilumui.

„Noriu pabrėžti, kad šitas susitarimas yra labai svarbus, nes tai yra kultūra, kurios mes turėtumėme siekti. Ypatingai švietimo srityje mes turime užtikrinti tą stabilumą, aiškią, ilgalaikę kryptį“, – teigė J. Šiugždinienė.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Apie galimą pasitraukimą iš susitarimo „darbiečiai“ pranešė po susitikimo su streikuoti ketinančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku. Jo organizacija reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Profsąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

„Įtampų atsiranda laikas nuo laiko, jų ypatingai atsiranda prieš rinkimų sezoną, kuris laukia mūsų kitais metais. Tai turbūt galima buvo numatyti, kad tam tikros įtampos būtent rasis dabar, nes iš esmės aš pagrindo streikui nematau šiuo metu, kadangi tų susitarimų dėl kurių yra sutarta kolektyvinėse sutartyse Vyriausybė ir ministerija laikosi“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Šiugždinienė.

Ji taip pat teigė, kad profsąjungų reikalavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turi įtakos visai švietimo sistemai, todėl negali būti išspręsti greitai ir „kažkur už uždarų durų“.

„Dėl klasių dydžio sumažinimo iki 20, šitą reikalavimą reikėtų aptarti labai plačiai ir įsivertinti labai plačiai, kadangi mūsų klasių vidutinis dydis yra šiandien mažesnis negu kitų EBPO valstybių. Mes čia pagrinde tuo atveju kalbame apie Vilnių“, – sakė J. Šiugždinienė.

Įtampų atsiranda laikas nuo laiko, jų ypatingai atsiranda prieš rinkimų sezoną, kuris laukia mūsų kitais metais.

Didelį mokinių skaičių klasėse ji vadino Vilniaus problema ir pridūrė, kad norint ją išspręsti sostinėje reikia pastatyti bent dešimt naujų mokyklų.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse ir kitų dalykų pirmadienį taip pat paskelbė Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

E. Milešinas pirmadienį BNS sakė, kad reikia, jog Vyriausybė užtikrintų, kad būtų laikomasi to, kas numatyta įstatyme.

Jos duomenimis, gegužę švietimu pasitikėjo 39,3 proc. respondentų, nepasitikėjo 15,3 proc., prieš mėnesį pasitikėjimas šiuo sektoriumi siekė 48,2 proc., nepasitikėjimas – 9,5 procento.

Apklausa atlikta tuo metu, kai J. Šiugždinienė negalėjo dokumentais pagrįsti, kaip būdama Kauno miesto tarybos narė išleido jai skirtas išmokas už transportą, ryšius, kanceliarines prekes. Dėl to ministrė pasitraukė iš pareigų.

Tradiciškai Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – partijomis.

Pasitikį ugniagesiais gelbėtojais nurodė 87,8 proc. apklaustųjų, nepasitikį – 1 proc., balandį atitinkamai buvo 90,7 proc. ir 1,5 procento.

Policija pasitiki 59,2 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 9,6 proc. (atitinkamai 62,8 proc. ir 9,9 proc. balandį), kariuomene pasitiki 57,6 proc. ir nepasitiki 13,9 proc. (atitinkamai 59,7 proc. ir 13,8 proc. balandį).

„Sodra“ pasitiki 51,1 proc. gyventojų (55,2 proc. balandį), Valstybės sienos apsaugos tarnyba – 44,4 proc. gyventojų (47,2 proc. balandį), bažnyčia – 44,6 proc. (43,7 proc. balandį).

Mažiausią visuomenės pasitikimą turi partijos – 6,2 proc. apklausos dalyvių tvirtino pasitikintys jomis, o 59,2 proc. nepasitikintys. Praktiškai tokie patys skaičiai buvo ir balandį.

Seimu pasitiki 8,5 proc. ir nepasitiki 60,5 proc. apklaustųjų, Vyriausybe pasitiki 11,8 proc. ir nepasitiki 48,8 proc. apklaustųjų.

Balandį Seimu pasitikėjo 10,8 proc., Vyriausybe – 16,9 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gegužės 17–21 dienomis, apklausta 1 tūkst. žmonių.

„Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas“, – pranešė Prezidentūra.

J. Šiugždinienė pareigas palikti nusprendė po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Kaip nurodo Prezidentūra, E. Dobrowolska švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas eis nuo gegužės 24 dienos iki kol bus paskirtas naujas ministras.

G. Nausėda pabrėžia, kad švietimas turi išlikti prioritetine valstybės politikos sritimi, o Vyriausybė privalo užtikrinti pokyčius siekiant kokybiško švietimo prieinamumo kiekvienam.

Prezidentas atsistatydinti ragino ir dar du Vyriausybės narius, sulaukusius klausimų dėl gautų išmokų – finansų ministrę Gintarę Skaistę ir kultūros ministrą Simoną Kairį.

G. Skaistė pirmadienio vakarą pranešė Kauno savivaldybei atgal pervedusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji sako, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už minėtą sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Tuo metu S. Kairys sako, kad jo gautas išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Dėl susidariusios situacijos valdantieji ėmėsi iniciatyvos skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jiems nepavykus iš posto pasitraukti žada premjerė Ingrida Šimonytė.

Giliausioje baloje taškosi ministrė Jurgita Šiugždinienė. Iš pradžių ji giedojo bendrame balos chore – sena praktika, jokių formalių pažeidimų. Paskui bandė pateikti bent šį tą paaiškinančio, kaip kiekvieną mėnesį įmanoma išleisti maksimalią Kauno tarybos nario darbui numatytą būtinųjų išlaidų sumą – beveik 800 eurų. Kalbėjo apie išlaidas internetui, telefonui. Tačiau, norint išleisti bent 100 eurų per mėnesį telefonui ir internetui, reikėtų sėdėti kur nors Ramiojo vandenyno saloje ir ištisai naudotis operatoriaus Lietuvoje paslaugomis. Tačiau ministrė buvo ne saloje, o Kaune atstovavo kauniečiams ir, kas įdomiausia, ne sėdėjo, bet tiesiog skrajojo Lietuvos keliais – apie 200 km per dieną, taip kelis šimtus dienų be jokios pertraukėlės. Ir dar per karantiną, kai judėjimas stipriai suvaržytas.

Bet tokie bendrapartietės paaiškinimai tiko premjerei I. Šimonytei, kuri buvo apdairiai (ir prognozuojamai) naivi.

Pateikti paaiškinimai degalų balą tik sudrumstė. Andrius Tapinas atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitoje apie pinigų naudojimą minimos net neegzistuojančios dienos. Bet tokie bendrapartietės paaiškinimai tiko premjerei Ingridai Šimonytei, kuri buvo apdairiai (ir prognozuojamai) naivi. Ji priėmė paaiškinimus kaip tinkančius ir leido suprasti – ataskaita patvirtinta, klausimas išnagrinėtas, visi atstokite.

Tai nebestebina. „Kauno diena“ ne kartą rašė apie unikalų konservatorių apetitą visuomeniniams finansams. Keliose publikacijose paviešinome J. Šiugždinienės pavaduotojos Agnės Kudarauskienės savanaudišką veiklą, kai ji dirbo skandalingai pagarsėjusiame profesinio rengimo centre. Ministrė taip ir nepateikė dalykiško komentaro į esminį klausimą – kaip šokiruojanti jos pavaldinės patirtis gali būti suderinama su keliamu nepriekaištingos reputacijos reikalavimu. Tačiau sulaukėme vertinimų, kad esame kenkėjiški ir nesąžiningi.