„Skundą aš pateikiau sausio 10 dieną, Petrozavodsko miesto teismo interneto svetainėje atsirado atitinkamas įrašas“, – sakė R. Masaliovas.

Pasak advokato, gynyba reikalauja išteisinti J. Dmitrijevą dėl epizodų, kuriuos teismas nagrinėjo baudžiamojoje byloje 2021 metų gruodžio 27 dieną. Tai yra vaikų pornografijos gamyba, nepilnametės įdukros lytinis išnaudojimas ir šaunamųjų ginklų dalių laikymas.

Teismas pripažino J. Dmitrijevą kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų.

Nuteistojo advokatas R. Masaliovas naujienų agentūrai „Interfax“ tada nurodė, kad gynyba apskųs teismo nuosprendį įstatymų numatyta tvarka.

Istorijos eksperto šalininkai tvirtina, kad 65 metų J. Dmitrijevas tapo taikiniu dėl savo pastangų atskleisti sovietmečio žiaurumus.

J. Dmitrijevas taip pat vadovavo šalies autoritetingiausios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ skyriui Karelijoje.

Maskvos miesto teismas praėjusį mėnesį prokurorų prašymu nurodė likviduoti „Memorial“ žmogaus teisių centrą, kovojantį su šiomis dienomis Rusijoje daromais teisių pažeidimais, o šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė likviduoti „Memorial International“ – pagrindinę organizacijos struktūrą, dokumentuojančią sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikais vykdytus valymus, o savo plačius archyvus saugojančią Maskvoje.

2020-aisiais teisėjai 13 metų pasiuntė J. Dmitrijevą už grotų kontroversiškoje vaikų pornografijos byloje. Pernai gruodį prokurorai paprašė bausmę pratęsti dvejiems metams.

Praėjusių metų gruodžio 27-ąją teismas šiaurės vakariniame Petrozavodsko mieste patenkino tokį prokurorų prašymą.

J. Dmitrijevas ne vieną dešimtmetį ieškojo per J. Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių ir atlikdavo palaikų ekshumavimą. Jis taip pat įsteigė memorialą teroro aukoms šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje.

Per pastaruosius kelerius metus jam buvo iškelta virtinė bylų. Be kita ko, istorikas buvo kaltinamas įdukros seksualiniu išnaudojimu.

Pats J. Dmitrijevas savo kaltės nepripažįsta.

Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metais ir apkaltintas dėl vaikų pornografijos, nes buvo aptikta jo apsinuoginusios nepilnametės įdukros nuotraukų.

Anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydytos mergaitės būklę.

2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais vėl sulaikytas ir apkaltintas lytiniu smurtu.

Praėjusių metų liepą teismas istorikui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo, bet didžiąją dalį šios bausmės jis jau buvo atlikęs laukdamas teismo.

Prokurorai apskundė tą verdiktą ir paprašė griežtesnės bausmės.

2020 metų rugsėjį Karelijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė naują nuosprendį, kuriuo pasiuntė istoriką į griežtojo režimo koloniją kalėti 13 metų.

„Memorial“ paskelbė J. Dmitrijevą politiniu kaliniu ir teigia, kad tikroji jo baudžiamojo persekiojimo priežastis veikiausiai yra „jo veikla išsaugojant politinių represijų atminimą“.

Eksperto šalininkai tvirtina, kad 65 metų J. Dmitrijevas tapo taikiniu dėl savo pastangų atskleisti sovietmečio žiaurumus.

J. Dmitrijevas taip pat vadovauja šalies autoritetingiausios žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ skyriui Karelijoje. Teismai šią savaitę „Memorial“ gali uždaryti.

Pernai teisėjai trylikai metų pasiuntė J. Dmitrijevą už grotų kontroversiškoje vaikų pornografijos byloje. Gruodį prokurorai paprašė bausmę pratęsti dvejiems metams.

Pirmadienį teismas šiaurės vakariniame Petrozavodsko mieste patenkino tokį prokurorų prašymą.

„Penkiolika metų Jurijui Dmitrijevui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė „Memorial“.

J. Dmitrijevas ne vieną dešimtmetį ieškojo per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių ir atlikdavo palaikų ekshumavimą. Jis taip pat įsteigė memorialą teroro aukoms šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje.

Per pastaruosius kelerius metus jam buvo iškelta virtinė bylų. Be kita ko, istorikas buvo kaltinamas įdukros seksualiniu išnaudojimu. Pats J. Dmitrijevas savo kaltės nepripažįsta.

Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metais ir apkaltintas dėl vaikų pornografijos, nes buvo aptikta jo apsinuoginusios nepilnametės įdukros nuotraukų.

Anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydytos mergaitės būklę.

2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais vėl sulaikytas ir apkaltintas lytiniu smurtu.

Šių metų liepą teismas istorikui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo, bet didžiąją dalį šios bausmės jis jau buvo atlikęs laukdamas teismo.

Prokurorai apskundė tą verdiktą ir paprašė griežtesnės bausmės.

2020 metų rugsėjį Karelijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė naują nuosprendį, kuriuo pasiuntė istoriką į griežtojo režimo koloniją kalėti 13 metų.

„Memorial“ paskelbė J. Dmitrijevą politiniu kaliniu ir teigia, kad tikroji jo baudžiamojo persekiojimo priežastis veikiausiai yra „jo veikla išsaugojant politinių represijų atminimą“.

Ši NVO, ne tik tirianti sovietmečiu vykdytą politinių kalinių persekiojimą, bet ir kovojanti su dabartiniais teisių pažeidimais, būgštauja, kad gali būti uždaryta dar iki šių metų pabaigos.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijų įsteigtas apdovanojimas „Už žmogaus teises ir teisės viršenybę“ skiriamas aktyvistams visame pasaulyje nuo 2016 metų.

Kartu su J. Dmitrijevu laureatais šiemet tapo teisininkai, teisių gynėjai, visuomenininkai ir aktyvistai iš Livano, Egipto, Pietų Sudano, Angolos, Kinijos, Slovakijos ir kitų valstybių.

Užpernai ši premija atiteko „Memorial“ Čečėnijos skyriaus aktyvistui Ojubui Titijevui. Jis buvo apdovanotas už akių, nes tuomet buvo teisiamas už narkotikų laikymą. Šiuo metu O. Titijevas yra laisvėje.

J. Dmitrijevas, garsios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinio Rusijos šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje vadovas, ne vieną dešimtmetį ieškojo per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių ir jas tyrinėjo.

Prieš 64-erių metų istoriką buvo pradėta keletas teismo procesų dėl kaltinimų vaikų pornografija ir lytiniu smurtu. Savo kaltės jis nepripažino nė viename iš jų.

Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metais ir apkaltintas dėl vaikų pornografijos dėl aptiktų jo apsinuoginusios nepilnametės įdukros nuotraukų. Anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydytos mergaitės būklę.

2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais buvo vėl sulaikytas ir apkaltintas lytiniu smurtu.

Šių metų liepą teismas istorikui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo, bet prokurorai apskundė šį verdiktą ir paprašė griežtesnės bausmės. Teismas rugsėjį šį prašymą patenkino ir skyrė kaltinamajam 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Europos Sąjunga ir žmogaus teisių organizacijos mano, kad J. Dmitrijevas persekiojimas dėl savo profesinės veiklos.

„Tai bus jau trečias teismo procesas dėl tų pačių kaltinimų. Teismas jau du kartus pripažino J. Dmitrijevą nekaltu dėl vaikų pornografijos ganybos ir tvirkinamųjų veiksmų nepilnametės įdukros atžvilgiu“, – rašoma žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ tinklalapyje.

Bylą pavesta nagrinėti Petrozavodsko miesto teismo teisėjai Jekaterinai Chomiakovai.

Rugsėjo 29 dieną Karelijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas sugriežtino „Memorial“ vietos padalinio vadovui J. Dmitrijevui už lytinę prievartą prieš nepilnametę įdukrą skirtą bausmę nuo pusketvirtų metų iki 13 metų laisvės atėmimo griežtojo režimo kolonijoje.

Bylą dėl kitų kaltinimų J. Dmitrijevui – vaikų pornografijos gamybos, tvirkinamųjų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu ir šautuvo dalių laikymo – Aukščiausiasis Teismas perdavė iš naujo nagrinėti Petrozavodsko miesto teismui.

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ sakė J. Dmitrijevo advokatas, nuosprendis bus skundžiamas.

Rugsėjo 28 dieną 250 mokslininkų, žmogaus teisių gynėjų, kultūros veikėjų ir žurnalistų kreipėsi į Karelijos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Anatolijų Navkasą su prašymu perduoti istoriko bylą bet kurio kito regiono teismui.

Teismo atstovai savo ruožtu pareiškė, kad visuomenė neturi teisės prašyti perduoti bylą nagrinėti kito regiono teismui.

Liepos 22 dieną Petrozavodsko miesto teismas pripažino J. Dmitrijevą kaltu dėl seksualinės prievartos prieš savo įdukrą ir atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes skyrė jam pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant kolonijoje. Dėl vaikų pornografijos gamybos, tvirkinamųjų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu ir šautuvo dalių laikymo istorikas buvo išteisintas.

J. Dmitrijevas savo kaltės nepripažįsta.

J. Dmitrijevas ne vieną dešimtmetį užsiėmė per sovietų diktatoriaus Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių paieškomis ir atlikdavo palaikų ekshumavimą.

Pirmą kartą istorikas buvo sulaikytas 2016 metais ir apkaltintas vaikų pornografijos gamyba dėl aptiktų jo apsinuoginusios nepilnametės įdukros nuotraukų.

Anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydytos mergaitės būklę.

2018-aisiais jis buvo išteisintas, bet vėliau tais pačiais metais vėl sulaikytas ir apkaltintas lytiniu smurtu.

J. Dmitrijevo bendražygiai ir „Memorial“ tvirtina, kad jo baudžiamasis persekiojimas atspindi valdžios pastangas nuslopinti kitokią nuomonę ir siekį nubausti istoriką, raginusį atkreipti dėmesį į vieną tamsiausių šalies istorijos laikotarpių. „Memorial“ yra pripažinusi J. Dmitrijevą politiniu kaliniu.

Istorikas J. Dmitrijevas, vadovaujantis žinomos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ skyriui Karelijoje, dešimtmečius ieškojo ir kasinėjo masines kapavietes, kuriose palaidotos sovietų režimo aukos.

„Memorial“ teigimu, baudžiamasis istoriko persekiojimas yra didėjančio susidorojimo su disidentais dalis. Kaip teigia organizacija, istoriko teismo procesas vyko už uždarų durų.

J. Dmitrijevo advokatas Viktoras Anufrijevas reporteriams sakė, kad teisėjas pripažino jo klientą kaltu dėl seksualinės prievartos prieš įdukrą ir nuteisė jį kalėti trejus metus ir šešis mėnesius griežto režimo kolonijoje.

Advokato teigimu, jis dar negavo raštiško verdikto ir teigė, kad įmanoma, jog įskaičius kardomojo kalinimo laiką, J. Dmitrijevas išeis į laisvę jau rugsėjį.

64 metų istorikui iš pradžių grėsė iki 15 metų nelaisvės. J. Dmitrijevas pirmiausiai buvo sulaikytas 2016 metais dėl kaltinimų, susijusių su vaikų pornografija, bet 2018 metais buvo išteisintas, o netrukus vėl sulaikytas dėl kaltinimų seksualine prievarta.

„Nėra abejonių, kad J. Dmitrijevas nekaltas. Tiesa apie praeitį neatitinka valstybės istorinio naratyvo“, – teigė „Memorial“.

Žmogaus teisių aktyvistai ir istoriką palaikantys visuomenės veikėjai, tarp kurių yra nemažai rusų aktorių, pasisakė prieš jau kelerius metus trunkantį jo baudžiamąjį persekiojimą.

Aktyvistai tvirtina, kad kaltinimai yra sufabrikuoti siekiant nutildyti atvirai pasisakantį 64-erių J. Dmitrijevą, kuris atkreipia visuomenės dėmesį į vieną tamsiausių Rusijos istorijos laikotarpių.

Istorikas kelis dešimtmečius ieškodavo per Josifo Stalino represijas nužudytų žmonių masinių kapaviečių ir atlikdavo palaikų ekshumavimą.

J. Dmitrijevas taip pat vadovauja garsios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padaliniui šiaurės vakarinėje Karelijos respublikoje.

Pirmą kartą istorikas buvo suimtas 2016 metų gruodį ir daugiau nei metus praleido už grotų be teismo. Vėliau įžymūs visuomenės veikėjai paragino jį paleisti.

2018 metų balandį J. Dmitrijevas buvo išteisintas byloje dėl vaikų pornografijos gamybos, bet vėliau tais pačiais metais jis vėl buvo sulaikytas, aukštesnės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį nuosprendį ir nurodžius iš naujo persvarstyti jo bylą.

J. Dmitrijevui buvo pareikšti kaltinimai lytiniu smurtu.

Antradienį J. Dmitrijevo advokatas Viktoras Anufrijevas pranešė, kad šiaurės vakarinio Petrozavodsko miesto prokurorai paprašė skirti kaltinamajam 15 metų griežto režimo kolonijoje.

Teisininkas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientas trečiadienį pasirodys teisme.

Pirmoji baudžiamoji byla J. Dmitrijevui buvo iškelta dėl aptiktų jo nepilnametės įdukros Natalijos nuotraukų. Jas istoriko name per reidą konfiskavo policijos pareigūnai, gavę anonimišką pranešimą.

Tačiau, anot J. Dmitrijevo advokatų, tos nuotraukos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydomos mergaitės būseną.

Dabar tyrėjai kaltina J. Dmitrijevą lytiškai išnaudojus savo įdukrą nuo 2012 iki 2016 metų. Kaltinamasis visus kaltinimus kategoriškai neigia.

J. Dmitrijevas padėjo atidaryti viename iš Karelijos pušynų Sandarmocho memorialą tūkstančiams SSRS represijų aukų atminti. Tie žmonės buvo sušaudyti 1937–1938 metais; daugelis žuvusiųjų buvo užsieniečiai.

„Esu laisvas“, – šūktelėjo istorikas Jurijus Dmitrijevas, kai buvo paleistas iš teismo salės šiaurės vakarų Rusijos mieste Petrozavodske.

Po uždaro posėdžio 62 metų mokslininkas pavadino teismo nutarimą „teisingu“, nes „neatsitiko nieko bloga“.

Žmogaus teisių gynėjai vadina šią bylą valdžios mėgimais nutildyti istoriką, kuris atkreipė dėmesį į vieną tamsiausių Rusijos istorijos laikotarpių.

Anot jo advokato, teismas visiškai išteisino istoriką, kaltinamą vaikų pornografijos gamyba.

Vis dėlto teismas pripažino J. Dmitrijevą kaltu neteisėtai laikius lygiavamzdžio ginklo detales ir skyrė jam pusantrų metų kalėjimo. Tačiau teismas atsižvelgė į istoriko praleistą laiką tardymo izoliatoriuje ir sumažino bausmę iki 3 mėnesių lygtinio laisvės atėmimo.

Prokurorai prašė teismo skirti J. Dmitrijevui devynerius metų griežto režimo kalėjimo. Advokatai savo ruožtu tikino, kad istorikas nepadaręs jokių nusikaltimų ir reikalavo jį išteisinti.

Pats J. Dmitrijevas nepripažino savo kaltės.

Organizacijos „Memorial“ skyriaus Karelijoje vadovas buvo sulaikytas 2016 metų gruodžio 13 dieną savo bute Petrozavodske.

Tyrėjai kaltino jį fotografavus savo nepilnametę įdukrą pornografinei medžiagai, įvykdžius tvirkinimo veiksmų ir neteisėtai laikius ginklų.

Įprasta vaiko priežiūra

Baudžiamoji byla J. Dmitrijevui buvo iškelta dėl aptiktų jo nepilnametės įdukros Natalijos nuotraukų. Jas istoriko name per reidą konfiskavo policijos pareigūnai, gavę anonimišką pranešimą.

Anot J. Dmitrijevo advokatų, fotografijos buvo padarytos stebint nuo neprievalgio gydomos mergaitės būseną.

Ketvirtadienį grupė „Rusijos žmogaus teisių gynėjų taryba“ pareiškė, kad kaltinimai J. Dmitrijevui yra nepagrįsti. Anot jos narių, iškeliant baudžiamąją bylą, vykdant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą buvo padaryta keletas pažeidimų.

Teisių gynėjai taip pat teigia, kad „Dmitrijevo veiksmai neišėjo iš normalaus tėvų rūpinimosi savo vaiko ugdymu ir sveikata ribų“.

Psichologų ir psichiatrų atlikta ekspertizė parodė, kad J. Dmitrijevas buvo pakaltinamas, tačiau vaizdo medžiagos tyrimas atskleidė, kad fotografijos nėra pornografinės. Prokurorai su tokiomis išvadomis nesutiko.

„Iš esmės, tai reiškia, kad kalėjimas laukia visų, kas turi savo fotografijų albume nuogų vaikų ir anūkų nuotraukų“, – rašė populiarus nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“.

Kai kurie stebėtojai laikė verdiktą istorikui ir galimą jo įkalinimą savotišku barometru, pagal kurį galima būtų spręsti, kokia linkme pasuks šalis prezidentui Vladimirui Putinui užsitikrinus per kovą vykusius rinkimus ketvirtą kadenciją, truksiančią iki 2024 metų.

Daugelis aktyvistų nesitikėjo išteisinamojo teismo nuosprendžio.

„Tėti, aš tavęs ilgiuosi“

Užuot pasakęs ginamąją kalbą teisme, J. Dmitrijevas praėjusią savaitę perskaitė savo dukters Natalijos parašytą laišką, kurį jis gavo pernai būdamas tardymo izoliatoriuje.

„Tėti, aš tavęs labai ilguosi. Tikiuosi, kad tave greitai paleis“, – sakoma ranka parašytame laiške, kurio kopiją paskelbė „Novaja gazeta“.

„Myliu tave visa širdimi“, – sakoma raudonomis širdelėmis papuoštame laiške.

Šiuo metu mergaitė gyvena su savo močiute, kuri buvo išsiuntusi ją į našlaičių namus, iš kurių ją paėmė istorikas.

J. Dmitrijevas padėjo atidaryti viename iš Karelijos pušynų Sandarmocho memorialą tūkstančiams SSRS represijų aukų atminti. Tie žmonės buvo sušaudyti 1937-1938 metais; daugelis žuvusiųjų buvo užsieniečiai.

Mokslininkas buvo paleistas iš izoliatoriaus sausį, to pareikalavus tokiems įtakingiems veikėjams, kaip Natalija Solženicina – rašytojo ir Nobelio taikos premijos laureato Aleksandro Solženicino našlė – ir įžymus kino režisierius Andrejus Zviagincevas.

Teisių gynimo grupės apkaltino V. Putiną mėginimais išteisinti Stalino nusikaltimus augant valstybinės propagandos palaikomoms patriotinėms nuotaikoms.

Istorikų skaičiavimais, per Stalino inicijuotą „Didįjį valymą“ XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje žuvo apie milijoną žmonių. Manoma, kad iš viso per tris dešimtmečius trukusį jo valdymą iki jo mirties 1953 metais žuvo apie 20 mln. žmonių.