Nuosmukis visose srityse
2018 m. Klaipėdoje vyko penki jūriniai renginiai, 2019 m. – keturi, o 2020 m. – jau tik trys. Praėjusių metų pasyvumą iš dalies lėmė ir prasidėjusi pandemija, nors vasarą ir buvo jos atoslūgis.
Pandemijos įtaka ypač pasijuto jūrų turizmo srityje. 2020 m. neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, 2021 m. jų buvo vos du. Ryškiai sumažėjo ir į Klaipėdą atplaukusių jachtų – nuo maždaug tūkstančio kasmet ikipandeminiais metais iki vos 200 jachtų 2020-aisiais.
Šiais metais taip pat dėl pandemijos Klaipėdoje neįvyko tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ship Races 2021" I etapas.
Problemų kyla ir dėl pačių renginių organizavimo, nes viešoji įstaiga "Klaipėdos šventės" bent šiuo metu yra pakrikusi.
Užsitęsė: istorinių laivų krantinės reikalai Klaipėdoje jau yra įstrigę beveik dešimtmetį. (Vidmanto Matučio nuotr.)
Klaipėdoje sustojo ir mažosios architektūros ženklų statyba. 2018 m. buvo paskutinieji, kai dar kažkas buvo pastatyta. Nei 2019, nei 2020, nei 2021 m. jokio mažosios architektūros ženklo Klaipėdoje neįrengta.
Tai lemia ir biurokratinė, kartais pernelyg griežta mažosios architektūros ženklų diegimo tvarka.
Neigiamos įtakos turėjo ir nemaloniai nuskambėjusi istorija, kai Uosto direkcijos iniciatyva Klaipėdoje planuotas įrengti pirmojo Klaipėdos uosto kapitono paminklas uostamiestyje vietos nesurado, todėl atsidūrė Telšiuose.
Užšaldytas asmenybių sąrašas
Apie šiuos ir kitus kultūros, o labiau jūrinės kultūros diegimo niuansus diskutuota Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje.
Ignoruotas: pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklui vietos Klaipėdoje neatsirado, jis pastatytas Telšiuose. (stulpinas.lt nuotr.)
Jo metu buvo svarstoma, kodėl dažnu atveju Klaipėdoje yra numarinamos jūrinės idėjos? Pavyzdys galėtų būti ir dar 2016 m. parengtas Jūrinės kultūros asmenybių sąrašas, kur yra 50 pavardžių, susijusių su uostamiesčiu net nuo XV amžiaus. Jo rengimo tikslas buvo įamžinti žmones, kurie formavo Klaipėdos jūrinį veidą, kėlė jos ekonomiką, kūrė Lietuvos laivyną, uostą.
"Jūrinės kultūros asmenybių sąrašas buvo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai. Buvo siūloma jūrinės kultūros asmenybes įamžinti duodant gatvėms pavadinimus su jų pavardėmis. Prieš kelerius metus pateiktas sąrašas greičiausiai nukištas į stalčius, nes nė vienos naujos gatvės su jūrininkų pavardėmis Klaipėdoje taip ir neatsirado", – pastebėjo Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Petras Bekėža.
Petras Bekėža: Prieš kelerius metus pateiktas sąrašas greičiausiai nukištas į stalčius, nes nė vienos naujos gatvės su jūrininkų pavardėmis Klaipėdoje taip ir neatsirado.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje geriausiose erdvėse matome mažosios architektūros dedikacijas motociklininkui, džiazui ir panašiai, bet ne jūriniams akcentams, nors užkulisiuose kalbama, kad būtina siekti Klaipėdos miesto jūrinio identiteto.
"Jūrinės kultūros asmenybių sąrašas yra nukištas. Reikėtų bandyti išjudinti procesą, rengti diskusijas, siūlyti idėjas ne tik dėl jūrinių asmenybių, bet ir dėl kitų jūrinės kultūros reiškinių Klaipėdoje", – teigė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka.
Gintautas Kutka: Reikėtų bandyti išjudinti procesą, rengti diskusijas, siūlyti idėjas ne tik dėl jūrinių asmenybių, bet ir dėl kitų jūrinės kultūros reiškinių Klaipėdoje.
Ką išjudins nauja strategija?
Neseniai Klaipėdos miesto savivaldybėje patvirtintas 2021–2030 m. strateginės plėtros planas. Jame numatyta, ką iki 2030 m. reikės daryti ir kas už ką atsako.
"Jūrinės kultūros asmenybių įamžinimo naujame plėtros plane nėra. Jei manote, kad savivaldybėje kažkas kažką turi daryti, tai žinokite, kad niekas nieko neturi daryti. Ir niekas nieko nedarys, jei iš pačios jūrinės visuomenės nebus iniciatyvų, nebus iniciatyvinės grupės, kuri stums idėjas", – nuomonę išsakė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys Romualdas Adomavičius.
Plane iki 2030 m. numatyta ir mažoji architektūra, ir laivų restauravimas, ir istorinių laivų krantinių tvarkymas. Pastarojo klausimo sprendimo paieška taip pat jau tęsiasi apie dešimtmetį. Istorinių laivų krantinės reikalai įstrigo dėl per mažo gylio prie jos.
"Paminklų statymas nėra savivaldybės funkcija ir ji to nedarys. Tą turi daryti iniciatyvinės grupės, o savivaldybė gali padėti. Pinigai – iniciatyvinės grupės, o vieta, jos paruošimas – savivaldybės reikalas", – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.
Anot jos, atskirais atvejais iš savivaldybės galima gauti pinigų ir pačiam objekto turiniui įgyvendinti. Vedėja minėjo savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamų projektų sritį "Jūrinė kultūra ir edukacija". Anot E.Deltuvaitės, ši sritis sulaukia mažiausiai paraiškų, dalis pateiktų projektų būna nekokybiški.
Tačiau 2020 m. parodė, kad sritis "Jūrinė kultūra ir edukacija" nėra tokia jau beviltiška. Buvo pateikta 17 projektų. Iš jų finansuoti tik 5. Keturi projektai buvo susiję su biudžetinėmis įstaigomis. Iš jų trys su Lietuvos jūrų muziejumi. Buvo atmesti beveik visi asociacijų ir privačių verslų projektai. Tai buvo tarsi signalas, kad nėra prasmės gaišti laiko ir rengti jūrinės srities projektus, nes yra aiški nuostata remti tik biudžetininkus.
Jūrinės kultūros ir edukacijos projektams pernai buvo numatyta 42 tūkst. eurų – beveik per pusę mažiau nei 2019 m. Tai yra juokingai menka suma Klaipėdai, kurioje kalbama apie tai, kad būtina stiprinti miesto jūrinį identitetą, daryti vienintelį Lietuvos uostamiestį iš kitų išsiskiriančiu jūrinės kultūros miestu.
