„Šiandien jaunimas gana atsargiai renkasi profesijas, susijusias su jūriniu sektoriumi. Nors jūrininkai gali pasigirti tikrai solidžiais atlyginimais, jaunuoliai dažniausiai renkasi studijuoti socialinius mokslus, tačiau akivaizdu, kad ne visi tampa sėkmingais advokatais ar gerais vadybininkais. Tuo metu, pasirinkę jūrines studijas ir įgiję praktinių įgūdžių, dėl darbo paieškų dažniausiai nesuka galvos, nes laivų savininkai nuolat signalizuoja apie kvalifikuotų jūrininkų stygių ir motyvuotą jaunimą kaipmat pakviečia į savo komandas“, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centru telkia jėgas pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių rinktis jūrinį kelią. Klaipėdoje jūrininkų rengimui yra sudarytos puikios sąlygos. Pirmus žingsnius, padedančius susipažinti su jūrinėmis profesijomis, jaunimas gali pradėti jau nuo 5-osios klasės Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje, o Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centre moksleiviai laukiami nuo I-osios gimnazijos (t. y. 9-osios) klasės, pasirinkti profesiją čia galima jau 11-oje klasėje. Siekiantys aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi, laukiami Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, Klaipėdos universitete.

„Klaipėdoje yra sukurta sklandi grandinė prie jūrinių specialybių prisiliesti nuo mažų dienų, o vėliau sėkmingai įgyti jūrines profesijas, siekti aukštojo mokslo, susijusio su jūriniu sektoriumi. Atsižvelgiant į jūrinių profesijų poreikį, norime paraginti jaunimą nebijoti iššūkių ir drąsiai rinktis jūrinį kelią. Turime parengę puikią mokymo bazę, kuri paremta praktinių įgūdžių formavimu, esame sutelkę profesionalių pedagogų komandą, kuri yra pasirengusi perduoti visą sukauptą patirtį“, – per susitikimą su Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininku teigė Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro vadovas Egidijus Skarbalius.

Studentams patikusi naujovė

Pernai rudenį prasidėję Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentų kursai Klaipėdos universiteto burlaivyje „Brabander“ pasiteisino ir bus tęsiami šiemet.

„Stengiamės, kad mūsų studentai būtų kuo arčiau jūros. Aš pats esu šios mokyklos absolventas ir, kaip prisimenu, man didelį įspūdį padarė, kad jau po antrojo kurso išėjome į atvirą jūrą“, – prisiminė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius.

Jis akcentavo labai reikšmingą bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, kas ir lėmė, kad Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai gali naudotis burlaiviu „Brabander“.

Nors ir neilgai, atskiromis grupėmis pernai studentai su „Brabander“ plaukė į jūrą tam, kad pajustų, kaip dirba laivo įgula, kaip pats burlaivis laikosi ant vandens.

Vaclavas Stankevičius / Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė teigė, kad jūrinė praktika burlaivyje „Brabander“ yra viena iš tų naujovių, kurią atsinešė jų mokyklai pradėjęs vadovauti V.Stankevičius. Ši naujovė studentams ypač patiko. Plaukti į jūrą nori ne tik laivavedžiai ir laivų energetinių sistemų mechanikai, bet ir uostų veiklos specialybių studentai.

Mokomieji laivai tarsi atgyja

V.Stankevičius prisiminė, kad jam dar esant Seimo nariu maždaug prieš 15 metų klaipėdiečių Seimo narių dėka pavyko „prastumti“, kad Klaipėdos universitetas gautų mokomąjį burlaivį.

„Tai buvo paties universiteto idėja. Ji tada mums, Seimo nariams, pasirodė labai graži ir logiška, kad jūrinių specialybių studentus rengianti mokymo įstaiga (tada universitetas rengė laivavedžius) turėtų mokomąjį burlaivį“, – prisiminė V.Stankevičius.

Šiandien Klaipėdos universitetas laivavedžių neberengia, tačiau mokomasis laivas jame liko.

V.Stankevičius sakė kol kas nesvarstę galimybės, kad pačiai Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai reikėtų įsigyti savo mokomąjį laivą.

Tokio laivo išlaikymas nepigiai kainuoja.

„Svarbu, kad dėl burlaivio „Brabander“ suradome bendrą supratimą su Klaipėdos universitetu. Sutartyje, kuri rengiama šiems metams, numatome nuomotis ne tik „Brabander“, bet ir kitą universiteto laivą – mokomąją dvistiebę jachtą „Odisėja“, – teigė V.Stankevičius.

„Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras pastebėjo, kad kai su burlaiviu pradėjo plaukioti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, jis tarsi įgijęs tikrą mokomajam burlaiviui derančią jaunų žmonių įgulą, kuriuos galima mokyti buriuoti.

Rengia ir bendrus projektus

Klaipėdos universiteto laivuose šiemet Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentus bus galima išvysti dar dažniau. Tariamasi, kad birželį per Jonines „Brabander“ su Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentais dalyvaus laivų šventėje Lenkijos Gdansko uoste.

Per Jūros šventę Klaipėdoje Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai plauks su „Brabander“ kaip dalis įgulos atstovų nuleisti į jūrą vainikus žuvusiesiems.

„Mūsų techninių sričių studentams bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu ypač svarbus humanitarine prasme. Pas mus atvyksta Klaipėdos universiteto dėstytojai ir skaito įvairias paskaitas. Įdomius susitikimus turėjome su akademiku Vladu Žulkumi, profesoriumi Vygantu Vareikiu, mokslų daktaru Vytautu Jokubausku“, – prisiminė V.Stankevičius.

„Klaipėdos universitetas mums svarbus ir kaip mokslinių projektų partneris. Šiuo metu kartu su Klaipėdos universitetu ir verslo atstovais esame pateikę didelės apimties projektą, sujungdami kolegines ir universitetines studijas bei verslą. Nei mes vieni, nei mūsų partneriai vieni tokios apimties projektų negalėtume pateikti“, – sakė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai