Aštriausia logistikos problema
Tarptautinė jūrų organizacija pranešė, kad laivuose įstrigusių, nekeičiamų jūrininkų skaičius išaugo nuo 250 tūkst. iki 400 tūkst.
Ši problema daugiau ar mažiau pasaulyje liečia apie 60 tūkst. krovininių laivų. Jūrininkai laivuose yra pervargę, dalis psichiškai išsekę, tačiau jų prašoma, kad toliau tęstų reisus.
Be laivuose įstrigusių jūrininkų, dar toks pats skaičius jūrininkų laukia namuose, kol galės pakeisti. Šių žmonių būsena taip pat ne pati geriausia – už laukimą atlyginimo jie negauna.
Jokios tarptautinės organizacijos, jų atstovų kreipimaisi į pasaulio valstybių vadovus, lyderius nepramuša įvestų kelionių apribojimų, kurie atsirado dėl COVID-19 pandemijos.
ICS generalinis sekretorius įvardijo, kad šiuo metu pasaulinė laivyba išgyvena pačią aštriausią logistikos problemą, kuri buvo per pastaruosius 50 metų.
Daugėja laivų incidentų
Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) generalinis sekretorius Stephenas Cottonas dėl susiklosčiusios situacijos kritikuoja atskirų šalių vyriausybes, laivų savininkus, aviacijos kompanijas.
Susiklosčiusią situaciją jis pavadino šiuolaikine vergyste, nes jūrininkai prieš jų valią yra priversti likti laivuose. Jūrininkų keitimo krizė pasaulyje jau tęsiasi šešis mėnesius ir jos pabaigos kol kas nesimato.
„Jei mes nepadėsime iš laivų, kurie virto tarsi kalėjimais, pakeisti pavargusių jūrininkų, mūsų laukia avarijų banga, išsilieję milijonai naftos produktų, gaisrai ir žuvę žmonės“, – svarstė S. Cottonas.
Jo žodžius jau tarsi patvirtina Tarptautinė nepriklausoma jūrų įvykių tyrimo organizacija „Seafarers Rights International“. Jos duomenimis, COVID-19 pandemijos metu jau šoktelėjo incidentų skaičius laivuose.
Pasaulyje nuskambėjo atvejai, kai Mauritanijoje ant koralinio rifo užplaukė laivas „Wakashio“ ir išliejo apie tūkstantį tonų laivų kuro.
Azijos regione su 6 tūkst. karvių ir 42 įgulos nariais nuskendo galvijų gabenimo laivas „Gulf Livestock“. Prie Šri Lankos užsidegė tanklaivis „New Diamond“. Visais atvejais incidentai įvyko dėl pervargusių įgulos narių kaltės.
Yra dalykų, kurie stebina
Jūrų kapitonas ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos prezidentas Juozas Liepuonius šiemet spėjo pabuvoti jau keliuose skirtinguose laivuose.
Yra atvejų, kai vietoje vieno mėnesio užsilaikoma ir du mėnesius. Pasitaikė, kai vietoje 2,5 mėnesių jūrininkas reise išbuvo šešis mėnesius.
Praėjusią savaitę jis Slovėnijos Koperio uoste priiminėjo balkerinį laivą. Juo kaip laivo kapitonas su įgulos nariais iš kanadiečių ir kroatų, su kroviniu, kurį paims iš Egipto, plauks per Atlantą į JAV.
„Išvykti iš Lietuvos į Slovėnijos uostą man nebuvo sudėtinga. Pasidariau COVID-19 testą ir su persėdimais atskridau į Slovėniją. Jokių stabdymų ar kliūčių“, – teigė J. Liepuonius.
Per pirmąją COVID-19 bangą jis iš Lietuvos per Olandiją skrido į Singapūrą. Lėktuvas buvo pustuštis. Jokių incidentų nepatyrė. Perėmė laivą, atliko 10 savaičių misiją, atsidūrė Pietų Afrikoje. Sugrįžimas į Lietuvą iš jos buvo konflikuotas. Iš Pietų Afrikos Respublikos į Europą nebuvo skrydžių. Teko vykti į Nigeriją, iš ten į Berlyną ir Lietuvą.
Nustebino, kad Berlyne pasidaryti COVID-19 testą kainuoja vos 24 eurus, o Lietuvoje – 76. Lietuvoje dar pastebėjo ir tam tikrą aplaidumą, kai tomis pačiomis pirštinėmis ir pinigus skaičiuoja, ir mėginį norėjo paimti. Anot jūrų kapitono, netgi Afrikoje, Nigerijoje tvarka yra geresnė. Priimdama žmogų testuotoja keičia ne tik pirštines, bet ir kaukę.
Jūrininkus prilygino diplomatams
J. Liepuonius teigė negirdėjęs daug nusiskundimų iš Lietuvos jūrininkų, kad jie būtų ilgam užstrigę ir nepakeisti.
Yra atvejų, kai vietoje vieno mėnesio užsilaikoma ir du mėnesius. Pasitaikė, kai vietoje 2,5 mėnesių jūrininkas reise išbuvo šešis mėnesius.
Kartais įgulos pakeitimas yra ir sėkmės atvejis, nes uostuose labai skirtingos tvarkos dėl jūrininkų priėmimo ir išleidimo iš laivų. Kartais pačioms laivybos kompanijoms yra sunku surasti įgulų keitimo uostus, ypač jei laivai išmėtyti po įvairius pasaulio regionus.
„Daug kas lyg ir keikia sveikatos apsaugos ministrą, bet Lietuvoje dėl jūrininkų sistema yra sutvarkyta. Jūrininkai yra prilyginti diplomatinių tarnybų pareigūnams ir laisviau nei bet kurie kiti piliečiai gali tiek sugrįžti po reiso, tiek išvykti iš Lietuvos“, – pasakojo kapitonas.
Iš Lietuvos įgulas palyginti nesunku pakeisti Europos uostuose, juo labiau kad Lietuva, net ir dabar, prasidėjus naujai COVID-19 bangai, nelaikoma itin pavojinga šalimi.
Sunkiau pakeisti įgulas, kai laivuose yra jūrininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, nes ten COVID-19 lygis gerokai aukštesnis. Dėl įgulų keitimo yra daug ir pačių įvairiausių niuansų.
