Kuo pakeisti baltarusiškas netektis?
Nuo 2022 m. vasario, kai plačiai pradėtos taikyti sankcijos prieš Baltarusijos įmones, krovinių kiekiai Klaipėdos uoste sparčiai krito. Baltarusijos tranzitas per Klaipėdos uostą 2020 ir 2021 m. siekė daugiau nei 30 proc. jo krovos. Tai buvo apie 15 mln. t.
2022 m., palyginus su 2021-aisiais, Klaipėdos uostas neteko maždaug 7,5 mln. t krovinių. Šiais metais netektis sieks apie 4 mln. t.
Tai reiškia, kad netekęs maždaug 15 mln. t baltarusiško tranzito, Klaipėdos uostas per dvejus metus sugebėjo kompensuoti maždaug 3,5 mln. t dalį. Pirmiausia tai vyko dėl to, kad tiek 2022, tiek ir šiais metais Klaipėdos uoste gerokai šoktelėjo konteinerių krova.
Šiandien jau aiškiau galima apibrėžti, kokių Baltarusijos tranzito krovinių per 2022 m. neteko Klaipėdos uostas. Didžiausia netektis buvo „Belaruskalij“ trąšos, kurių dalis per metus 2021 m. siekė apie 11 mln. t.
Antra didelė baltarusiškų krovinių netektis yra jūrų keltais gabenti kroviniai. Per 2022 m., palyginti su 2021-aisiais, Klaipėdos uostas neteko maždaug 22 tūkst. vienetų RORO krovinių. Tai sudarė apie 7 proc. šios rūšies krovinių dalį. Šiemet RORO krovinių netektis, netgi palyginti su 2022 m., dar didesnė – apie 15 proc. Tai dar vis atspindi ir dalį baltarusiškų krovinių netekties ir Lietuvos pramonės būseną, kuri šiemet patyrė didesnį stresą nei pernai. Tarkim, kai kuriose baldų pramonės įmonėse šiemet yra iki 50 proc. mažesnė apyvarta nei pernai.
Šiemet Klaipėdos uostas išlaiko ir dalies metalų, taip pat naftos produktų kritimo tendencijas. Tai taip pat susieta su Baltarusija. Pernai sausį ir vasarį baltarusiški kroviniai dar keliavo per Klaipėdos uostą, o šiemet jų jau nebuvo, todėl tie du mėnesiai turi didelę įtaką Klaipėdos uosto statistikai.
Tą iš dalies pripažino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, kuris teigė, kad karas ir besitraukiantis vartojimas atsiliepė uostų krovai. Jo teigimu, Klaipėdos uostas fiksuojantis mažesnį kritimą nei Estijos ar Latvijos uostai. Įvertinus baltarusiško krovinio netektis dėl geopolitikos, Klaipėdos uostas išlaikantis iki šiol buvusias pozicijas. Tai padedantys padaryti ne tik augantys konteinerių krovos srautai, bet ir grūdai, suskystintos gamtinės dujos, medienos, statybinių medžiagų, šaldytų krovinių srautai.
Latviams ir estams dar blogiau
Šiemet Klaipėdos uosto krovinių netektis siekia apie 10 proc. Tuo tarpu Latvijos uostai patiria dar gilesnį kritimą.
Per 7 mėnesius bendra Latvijos uostų netektis siekia –15 proc. Rygos uostas neteko 16 proc. krovinių (iš viso krovė 11,05 mln. t), Ventspilio uostas – 22,7 proc. (iš viso krovė 6,36 mln. t, Liepojos uostas – 8,1 proc. (iš viso krovė 4,06 mln. t).
Apskritai, Latvijos uostai neturi nė vieno krovinio, išskyrus grūdus ir jų produktus (+9,2 proc.), kur būtų teigiamas augimas. Šios rūšies krovinio augimą iš esmės užtikrino Rygos uostas, kur iš 3,35 mln. t grūdų ir jų produktų 1,4 mln. t arba 29 proc. daugiau krauta Rygos uoste.
Latvijos uostuose ir šiemet smarkiai, net 54 proc., mažėjo anglių krova, 42 proc. mineralinių trąšų krova. Tai yra paskutinieji rusiški kroviniai, kurie dar keliavo per Latvijos uostus.
Latvijoje, kaip ir Klaipėdos uoste stipriai (–10,6 proc.) mažėjo RORO krovinių. Skirtingai nei Klaipėdos uoste, Latvijos uostuose net 13,6 proc., vertinant pagal TEU, krito konteinerių krova.
Dėl Ukrainos karo ir besitraukiančio vartojimo labiausiai kenčia Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai, nors sankcijos skirtos Rusijai.
Dar nepalankesnės tendencijos nei Latvijos uostuose yra Talino, o iš esmės ir Estijos uostuose. Neslepiama, kad didelį krovos kritimą uostas pajuto dėl Rusijai įvestų sankcijų. Šiemet per pusmetį Jungtinio Talino uosto krova buvo 31 proc. mažesnė nei pernai. Iš Talino uosto pasitraukė didžiausia dalis rusiškų naftos produktų. Apie 15 proc. mažiau jungtiniame Talino uoste krauta ir konteinerių.
Viena iš palankiausių Talino uosto tendencijų yra tai, kad po pandemijos atsigauna keleivių srautai tarp Talino ir Helsinkio. Priešpandeminis lygis dar nepasiektas. Įtakos turi ir tai, kad neliko rusų, kurie anksčiau naudodavosi Talino ir Helsinkio jūrų keltais.
Uostų karas dar nepalietė
Nors visos ES sankcijos dėl krovinių buvo nukreiptos prieš Rusiją, tačiau ji jų tarsi nejaučia.
Rusijos prekybos jūrų uostų asociacija skelbia, kad per 7 mėnesius per Rusijos uostus krauta 526,8 mln. t krovinių arba 9,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką.
Rusijos uostų Ukrainoje vykdomas karas dar nepasiekė. Azovo ir Juodosios jūros Rusijos uostai krovė net 174,9 mln. t krovinių. Tai net 18,4 proc. daugiau nei pernai. Šie duomenys fiksuoti per tą laiką, kai Ukrainos jūros dronai dar negrasino didžiausiam Rusijos Novorosijsko uostui.
Po dviejų laivų atakų prie Novorosijsko uosto Rusija Juodosios jūros regione gali įgyti didžiulių problemų. Juo labiau, kad ukrainiečiai šio uosto atakas dronais žada intensyvinti. Planuojama taikyti veidrodinį atsaką – už Ukrainos uostų, o ypač grūdų krovos kompleksų, atakas, atsakyti panašiais veiksmais Rusijos uostams.
Dėl to, kaip pripažįsta pačios Rusijos ekonomistai, jų šalis patirtų didesnę žalą nei Ukraina. Ukrainos uostai jau ir taip iš esmės yra paralyžiuoti. Tuo tarpu Rusijai, jei prasidėtų nuolatinės atakos prie Azovo ir Juodosios jūros uostų, apie trečdalį Rusijos uostų krovinių tektų permesti į kitus uostus.
Jau pasirodė pranešimų, kad per Novorosijsko uostą naftą eksportuojantis Kazachstanas paprašė Rusijos, kad jo srautai būtų nukreipti į ramesnį Baltijos jūros regioną ir būtų gabenami per Ust Lugos uostą.
Skirtingai nei pernai, kai krova Rusijos Baltijos jūros regione buvo neigiama, šiemet ji teigiama. Per 7 mėnesius krauta 149 mln. t arba 3,8 proc. daugiau. Šiemet šiame regione augo ne tik Ust Lugos (+9 proc.), Primorsko (+12 proc.), bet ir Sankt Peterburgo uosto krova (+4 proc.). Nors 2022 m. Sankt Peterburge buvo fiksuotas didžiulis iki 25 proc. krovos kritimas. Taip yra todėl, kad į šiuos uostus, ypač Sankt Peterburgą, nukeliavo didžioji dalis baltarusiškų krovinių, įskaitant ir „Beloruskalij“ trąšas, kurie iki 2022 m. vasario keliavo per Klaipėdos uostą.
