– Jūsų atliktas tyrimas parodė, kad ne visi veržiasi į didmiesčius.

– Galbūt vyrauja toks stereotipas, kad visi nori gyventi sostinėje, tačiau mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad respondentai, jei neturėtų jokių finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nebūtinai absoliuti dauguma rinktųsi gyvenimą sostinėje. Vilniuje norėtų gyventi apie 25 proc. respondentų, kitą didmiestį rinktųsi apie 19 proc., rajono centrą ar kitą mažesnį miestą rinktųsi apie 15 proc. Gyventojų nuomonės pasiskirsčiusios tolygiai ir jie renkasi gyventi ten, kur nori.

Didmiestis vilioja didesnėmis darbo perspektyvomis, didesniu atlyginimu, tačiau yra ir kita pusė – didelis gyvenimo tempas, brangesnis pragyvenimo lygis.

– Vadinasi, baimė, kad visi suvažiuos gyventi į didmiesčius, centrą, nepagrįsta? Žmonės renkasi ne tik didelius miestus, bet ir ten, kur gera ir ramu?

– Taip. Didmiestis vilioja didesnėmis darbo perspektyvomis, didesniu atlyginimu, tačiau yra ir kita pusė – didelis gyvenimo tempas, brangesnis pragyvenimo lygis. Rajonas, ypač kai dabar žmonės turi nuotolinio darbo įgūdžių ir lengviau derinti darbą nuotoliu, gali rinktis kokybiškesnį ir ramesnį gyvenimą rajone su ta pačia alga.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar jūsų tyrimas parodė, kad žmonės nusprendžia vykti gyventi į tolimesnius miestelius, kaimo vietoves?

– Konkrečiai mūsų tyrimas ne, bet galima stebėti natūralų gyvenimo ciklą. Tam tikrais gyvenimo etapais renkamės, kur gyvensime baigę mokyklą, norėdami įgyti specialybę renkamės miestus, kuriuose yra universitetai, įgavę darbo patirties, sutaupę turto, norėdami auginti vaikus, atsitraukiame ir ieškome ramesnio gyvenimo. Natūralus gyvenimo ciklas visada egzistavo. Mūsų tyrimas parodė, kad nėra vieno šuolio, gyventojai pasiskirsto labai tolygiai, renkasi, kaip tuo metu jiems patogiausia gyventi.

– Vadinasi, judėjimas viena kryptimi nevyksta?

– Beveik pusė respondentų nurodė, kad artimiausius dešimt metų judėjimas vyks abiem kryptimis. Tai nerodo, kad visi iš rajonų, regionų, mažesnių miestelių kraustysis į didmiesčius, bet ir atvirkščiai – kurie pagyveno didmiestyje, atsikando įtemptos dienotvarkės, jie per artimiausius dešimt metų kraustysis į mažesnius miestelius.

– Nors mažesniuose miesteliuose ir mažesnės algos, tačiau ir pragyvenimas ten pigesnis.

– Reikėtų žiūrėti plačiau į viską, ne tik į atlyginimą, darbą, bet ir prekes, paslaugas, reikia įsivertinti ir emocinę sveikatą. Ne viską reikia matuoti pinigais.

– Jūsų institutas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kaip lietuviai ruošiasi atostogoms. Kokie yra finansų planavimo įpročiai? Ar jau žiemą pradedamos planuoti vasaros atostogos, ar daugiau yra tokių žmonių, kurie planuoja paskutinę akimirką?

– Apklausos rezultatai pasiskirsto labai įvairiai. Nemaža dalis iš anksto atostogoms netaupo. Tokių yra net 47 proc. Kita pusė – 53 proc. gyventojų, kurie savo atostogoms ruošiasi iš anksto. Pasiruošimas pasiskirsto po 10 proc. – kas ruošiasi likus mėnesiui iki atostogų, dviem trims mėnesiams iki atostogų, keturiems penkiems. Šiais metais mūsų apklausa parodė šiek tiek ženklesnį padidėjimą tų žmonių (14 proc.), kurie ruošiasi likus pusei metų ir daugiau iki savo atostogų.

– Ką rodo tyrimas: ar šią vasarą atostogaus daugiau žmonių, galbūt leis sau ilgesnes ar prabangesnes atostogas, juk buvo pandemija, daugelis sėdėjo namuose?

– Šią vasarą padėtis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dėl augančių kainų bei geopolitinės situacijos neleidžia mums atsipalaiduoti ir atostogauti, kaip norime, tačiau mūsų apklausos duomenys parodė, kad 52 proc. respondentų sako, jog atostogų planų tai nekeičia. Jie darys tai, ką buvo susiplanavę. Apie 20 proc. atsisako tolimesnių kelionių ir planuoja poilsiauti vietoje. 7 proc. respondentų sako, jog sau leis viską, ką gali ir kaip nori, atostogaus pilnu tempu, nes neaišku, kada vėl tai bus galima padaryti.

Šią vasarą padėtis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dėl augančių kainų bei geopolitinės situacijos neleidžia mums atsipalaiduoti ir atostogauti, kaip norime.

– Ką tyrimas rodo, ar atsižvelgiant į geopolitinę situaciją žmonės tapo taupesni, labiau susirūpinę savo finansine padėtimi, o gal ne?

– 16 proc. atostogų metu nori sutaupyti ir išleisti mažiau, bet noras yra natūralus. Tie 14 proc., kurie atostogoms ruošiasi daugiau nei pusmečiu iš anksto parodo, kad yra dalis gyventojų, kurie į savo atostogas žiūri finansiškai atsakingai. Pagal tyrimą, atostogų išlaidos yra didesnės nei įprastinių mėnesių. Beveik 46 proc. sako, kad per atostogas išleidžia dvigubai daugiau, o apie 20 proc. – net tris ar keturis kartus daugiau.

– Ar tyrimas atskleidė, kiek vidutiniškai pinigų išleidžia šeima atostogaudama Lietuvoje?

– Šis tyrimas ne, tačiau Statistikos departamentas paskaičiavo, kad šią vasarą vidutiniškai šeimai savaitė atostogų Lietuvoje gali kainuoti apie 1300 eurų. Tai yra net 14 proc. daugiau nei buvo pernai. Galiu daryti prielaidą, kad gali būti ir daugiau, priklausomai, kas bus veikiama, kur lankomasi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie netaupė, nepasiruošė, bet atostogauti nori?

– Galbūt tiems, kurie netaupė, jų finansinė situacija tai leidžia. Svarbu atsiminti, kad atostogos yra malonumas, norime daugiau, negu galime sau leisti. Tačiau svarbu nepamiršti, jog atostogos baigsis, reikės grįžti į savo normalų gyvenimo ritmą, kurio galbūt laukia ir finansiniai įsipareigojimai, ir būtinosios išlaidos, galbūt netikėtos situacijos. Reikėtų savo finansus pasiplanuoti, jog nebūtų viskas ištaškyta per atostogas, nes galbūt per atostogas gerai pailsėsime, praleisime gerai laiką, tačiau tada grįšime į rutiną ir teks sukti galvą, kaip išgyventi iki algos, kaip padengti būtinąsias išlaidas. Tas stresas mus taip greitai apims, kad atostogos bus labai greitai pamirštos. Planavimas yra pagrindinis raktažodis.

– Ką reiškia faktas, kad apie pusė lietuvių iš anksto netaupo atostogoms?

– Sunku pasakyti, kodėl jie netaupė, galbūt jie jau susitaupė per karantiną, niekur neatostogavo. Kita dalis respondentų galbūt labiau spontaniški tikisi sutaupyti įsigiję paskutinės minutės kelionę, kuomet yra laisvų vietų ir pardavėjas nori parduoti paslaugą daug pigiau.

– Kokie būtų Jūsų patarimai prieš atostogas? Kaip nepatirti finansinių pagirių po atostogų?

– Pagrindinis dalykas – planavimas. Norėčiau palinkėti išlikti kūrybiškiems ir galbūt paieškoti kokių nors alternatyvių atostogų būdų, galbūt nebūtinai važiuoti į pajūrį, kuomet visi važiuoja. Taip pat nepraleisti gerų akcijų ir pasiūlymų, kai galima sutaupyti ir pamatyti ką nors naujo.