„Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Pažymėtina, kad mūsų šalis laikosi požiūrio, kurį jau ne kartą yra išsakiusi, kad saugomas teritorijas reikia pirmiausia tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti, o tada planuoti jų plėtrą, atsižvelgus į kiekvienos ES šalies situaciją“, – pranešime sako J. Grigaravičienė.

Pasak Aplinkos ministerijos, remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.

Nurodoma, kad pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms.

Aplinkos ministerija nurodo, kad pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Pernai paskelbtos JT tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos pasaulinės ataskaitos duomenimis, išnykimas gresia maždaug milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių. Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita.

„Turiu septintos valandos duomenis, tai nebuvo tarša fiksuojama nei mieste, nei rajone“, – žurnalistams po Aplinkos komiteto posėdžio Seime sakė viceministrė.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, antradienio vakarą ir trečiadienio rytą Miklusėnuose kietųjų dalelių KD 10 koncentracija svyravo nuo 22 iki 91 mikrogramo kubiniame metre, kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija – nuo 20 iki 65 mikrogramų kubiniame metre.

KD10 ribinė vertė yra 50 mikrogramų kubiniame metre, KD2,5 – 20 mikrogramų kubiniame metre.

Skelbiama, kad nors buvo fiksuojama momentinė tarša, paros vidurkis ribinės vertės neviršijo, taip pat jos neviršijo ir kitų matuotų teršalų koncentracijos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, momentinė tarša buvo fiksuojama ir Alytuje įrengtose oro kokybės matavimo stotyse, tačiau paros vidurkis ribinės vertės neviršijo.

„Kitose tyrimų vietose kietųjų dalelių koncentracijos svyravimai buvo panašūs kaip ir Miklusėnų gyvenvietėje, KD10 koncentracijos 24 valandų slenkantis vidurkis neviršijo paros ribinės vertės. Kitų matuojamų teršalų ryškesnių padidėjimų neužfiksuota“, – teigiama agentūros puslapyje.

Kaip BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė, įvertinus turimą oro taršos informaciją, žmonėms panikuoti nereikėtų.

„Žmonėms pagal tą informaciją jau nebereiktų panikuoti. Šiuo metu bent jau tose vietose, kuriose matuojama oro tarša, koncentracija yra vidutinio lygio. Aukštas būtų tada, jeigu viršytų paros vidutinę vertę“, – sakė specialistė.

„Arčiau židinio koncentracija gali būti didesnė, bet toliau nuo židinio didesnės koncentracijos neturėtų būti“, – pridūrė ji.

Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo praėjusio trečiadienio naktį.

Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta. Vėjo nešami teršalų debesys yra pavojingi žmonių sveikatai ir gamtai.

Ekstremali situacija paskelbta Alytaus mieste ir Alytaus rajone.

Naujoji viceministrė kuruos atliekų ir taršos prevencijos sektorius.

Ji 2012 metais pradėjo dirbti Aplinkos ministerijos Atliekų departamente.

Naujoji viceministrė buvo įvairių Europos Tarybos, Europos Komisijos ekspertų darbo grupių, Jungtinių Tautų Bazelio konvencijos tarptautinės ekspertų grupės narė.

Be to, ji yra dirbusi Seimo aplinkos apsaugos komiteto patarėja atliekų, taršos prevencijos ir komunalinio sektoriaus klausimais.

J. Grigaravičienė yra baigusi sociologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete ir viešojo administravimo magistrantūros studijas Mykolo Riomerio universitete.