„Pagal savivaldybės nurodymą (...) aš ją atleidau ir vėl paskelbėme konkursą, kuris galioja iki gruodžio 30 dienos“, – sakė Irina Ignatavičienė.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas nurodė, jog dėl elgesio ir kitų mokykloje egzistuojančių problemų direktorei inicijuojama galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūra.

„A. G. Astrauskaitės priėmimas į darbą atkreipė visuomenės dėmesį į „Juventos“ gimnaziją. Tikriausiai dėl to gavome anoniminių pranešimų apie netinkamą direktorės I. Ignatavičienės elgesį ir kitas mokykloje egzistuojančias problemas. Reaguodami į pranešimus, inicijuosime galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūrą“, – BNS atsiųstame komentare teigia vicemeras.

Nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos praėjusią savaitę sostinės savivaldybės meras Remigijus Šimašius įpareigojo direktorę atleisti šią lietuvių kalbos mokytoją.

I. Ignatavičienė pažymėjo, neatmetanti galimybės, jog A. G. Astrauskaitė dalyvaus paskelbtoje atrankoje.

„O kodėl, ji neturi teisės? Gal ji susidomės“, – svarstė ji.

Direktorė nurodė, kad išreiškė pasiūlymą mokytojai dalyvauti konkurse.

„Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau.

Anksčiau direktorė yra sakiusi, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Kaip BNS informavo savivaldybė, ar skirti nuobaudą įstaigos direktorei ir įpareigoti atleisti mokytoją, dar spręs meras Remigijus Šimašius. 

„Komisija įvardijo priėmimo į darbą tvarkos pažeidimus, o aš pats sprendimą priimsiu vadovaudamasis pirmiausia įsitikinimu, kad mokytojams turi galioti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“, – komentare BNS teigė meras.

Pasak savivaldybės, meras „turi teisę, bet ne pareigą“ skirti drausminę nuobaudą mokyklos direktorei bei  įpareigoti direktorę sutartį su mokytoja nutraukti.  

Vadovui turėtų rūpėti būsimo darbuotojo vertybės, nuostatos, nes jis dirbs mokyklos komandoje.

Mokyklos vadovė Irina Ignatavičienė LRT anksčiau sakė, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Vadovui turėtų rūpėti būsimo darbuotojo vertybės, nuostatos, nes jis dirbs mokyklos komandoje, todėl man nesuprantama, kodėl ši vadovė priėmė į darbą A. Astrauskaitę“, – teigė ji.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė taip pat yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su sostinės vicemeru Tomu Gulbinu.

– Ar nustebino, kad mokykla pasamdė A. Astrauskaitę?

– Tikrai taip. Kaip jau esu komentavęs, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, mano įsitikinimu, galioja ir galios – ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Be to, galioja pedagogų Etikos kodeksas, patvirtintas švietimo ministro. Jame be kitų dalykų yra įsipareigojimas, įpareigojimas pedagogams didinti pedagogo profesijos prestižą. Ir taip pat rūpintis, saugoti, kelti švietimo sistemos patikimumą, pasitikėjimą ja. Su šitais reikalavimais, tokio asmens priėmimas į darbą, man atrodo labai nesuderinamas ir dėl to savivaldybės administracija jau pradėjo tyrimą. 

– Ką po tyrimo turėtume sužinoti?

– Tyrimo metu turėtų būti išsiaiškinti visi įstaigos vadovo priimti sprendimo aplinkybės ir pasiūlyti sprendimai, kaip išspręsti tą situaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar vienas iš tų sprendimų galėtų būti mokytojos atleidimas?

– Man sunku prognozuoti. Šiuo metu tikrai negaliu pateikti teisinio vertinimo, bet komisija tam ir sudaryta, kad išsiaiškintų visas aplinkybes ir pasiūlytų sprendimus.

– Tai, kad direktorė sako, jog mokytojų labai trūksta, ar tai pasiteisinimas?

– Taip, mokytojų trūksta. Ir konkrečiai – keliolikos lietuvių kalbos mokytojų trūko prieš rugsėjo 1-ąją. Bet mokyklos, o jų yra per 100 Vilniuje, sugebėjo rasti mokytojų ir priimti juos į darbą, bet tik vienoje mokykloje įvyko toks visiškai netikėtas sprendimas. Tai man atrodo, kad tai labai aiškiai iliustruoja, kad kiti sugebėjo surasti mokytojų ir pradėti mokymo procesą, tik kažkodėl į buvusią darbovietę buvo priimta ponia A. Astrauskaitė. Nors mokyklos vadovė jau anksčiau ir viešai yra besiaiškinusi dėl to, kad sukelia įvairių kontraversiškų nuomonių šios mokytojos buvęs darbas toje mokykloje.

– Direktorė taip pat yra sakiusi, kad reikia užtikrinti ugdymo procesą. Tai, šiuo atveju, geriau jokios mokytojos, ar geriau tokia mokytoja?

– Kaip jau minėjau, kitos mokyklos irgi turėjo panašių iššūkių ir susitvarkė. Nuo rugpjūčio mėnesio yra savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas dėl 300 eurų priedo naujai į mokyklas ateinantiems dirbti mokytojams. Ir, šios dienos duomenimis, 190 naujų mokytojų į mokyklas mums pavyko pritraukti. Tai pasipildymas nuo rugsėjo įvyko ir, man atrodo, kad tų galimybių tikrai yra