Tokių namų gyventojai nuolat susiduria su vamzdyno problemomis: vanduo iš čiaupo bėga lėčiau, kemšasi kanalizacija, karštas vanduo butus pasiekia vos šiltas. Pakeitus senus vamzdynus naujais, gyventojai išvengtų ne tik kanalizacijos problemų, bet ir galėtų nesibaiminti, kad, trūkus vamzdžiui, bus sugadintas jų ar kaimynų turtas.

Gyventojai privalo rūpintis savo namais

Tikriausiai nėra nė vieno daugiabučio, pastatyto prieš kelis dešimtmečius, kuriame nebūtų nutikęs koks nors inžinerinių tinklų gedimas ar avarija. Trūkęs vandentiekio vamzdis, užsikimšusi kanalizacija, trūkęs radiatorius, dingusi elektra – tai nemalonios, kartais ir besikartojančios situacijos, bet jų galima išvengti.

„Kauno butų ūkio“ Budinčios avarinės tarnybos darbų vadovas Geroldas Baliūnas, kalbėdamas apie vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, pastebėjo, kad vandentiekio ir kanalizacijos sėkmingas funkcionavimas labai priklauso nuo pačių gyventojų pastangų.

Darbų vadovas pažymėjo, kad avarinės situacijos nuotekų sistemose dažnai susidaro dėl gyventojų įpročių. Pasitaiko, kad žmonės į kanalizaciją meta įvairius stambius maisto produktus ar kitus daiktus, kurie gali užkimšti vamzdynus.

„Ko tik nerandame užsikimšusiuose vamzdynuose, pavyzdžiui, sauskelnių. Daug kas gal nesusimąsto, bet į tualetą negalima mesti popierinių rankšluosčių, nes jie limpa prie vamzdžių sienelių ir užkemša vamzdį. Užtenka vieno gyventojo, kuris į kanalizaciją metė popierinius rankšluosčius, kad užsikimštų visas vamzdis. Žinoma, užsikimšus vamzdžiams, „Kauno butų ūkio“ avarinė tarnyba pasiruošusi padėti visą parą, bet geriau to išvengti“, – pabrėžė Kauno butų ūkio Budinčios avarinės tarnybos darbų vadovas G.Baliūnas.

Užtenka vieno gyventojo, kuris į kanalizaciją metė popierinius rankšluosčius, kad užsikimštų visas vamzdis. Žinoma, užsikimšus vamzdžiams, „Kauno butų ūkio“ avarinė tarnyba pasiruošusi padėti visą parą, bet geriau to išvengti.

Kavos tirščiai, kitos maisto atliekos, atsidūrusios kanalizacijoje, daug bėdos nepridaro, tačiau jas nuplauti reikia ne šaltu, o karštu vandeniu, kad šis ištirpdytų riebalus ir jie nesikauptų ant vamzdžių sienelių.

Senstantis vandentiekis

Gyventojų įsivaizduojamas taupumas nekeisti net ir susidėvėjusio vandentiekio vamzdyno gali atnešti daugybę nuostolių. Trūkus vamzdžiams, gali būti užlietos bendrosios patalpos, butai, gyventojų turtas, sugadinta elektros instaliacija ar patirta kitų nuostolių.

Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Seni daugiabučių namų vamzdynai skaičiuoja jau 40, o kartais net ir 60 metų.

„Daugiabutyje, kuriam jau yra 30 ir daugiau metų, inžineriniai tinklai yra susidėvėję. Vamzdynai, kaip ir kitos sistemos, sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas. Seni plieniniai vamzdžiai tarnauja apie 25 metus, cinkuoto plieno – apie 30 metų, tačiau dauguma Kauno daugiabučių statyti 1959–1980 m. ir jų vamzdynai niekada nebuvo atnaujinti, tad jie jau gerokai viršijo savo garantinį laiką“, – aiškino „Kauno butų ūkio“ vadybininkė Renata Andziulienė.

„Dažnai vamzdžiai sueižėja, prakiūra, o nuolat juos taisant, gali atsirasti dar daugiau skylių, nes, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą, naudojama jėga, kuri gali viską išjudinti, o tada vanduo prasiveržia jau kitose vamzdyno vietose. Be to, seni vamzdynai jau nėra kokybiški ir patikimi, todėl avarijos gali įvykti bet kuriuo metu. Pakeitus senus vamzdžius naujais, tokių problemų būtų galima išvengti“, – tvirtino G.Baliūnas.

Pasak bendrovės Budinčios avarinės tarnybos darbų vadovo, jeigu vamzdis – gražus, nudažytas, dar nereiškia, kad jis yra sveikas. Ypač problemiškos vietos tarp perdengimų ar nišose, kur yra daugiau drėgmės, lemiančios korodaciją, kurią galima pastebėti tik iš vidaus.

G.Baliūnas nurodė, kad pasitaiko, kad per dieną avarinės tarnybos specialistai sulaukia ir 20 iškvietimų dėl vamzdynų problemų. Jei jis būtų pakeistas nauju, didžiosios dalies vandentiekio avarijų būtų galima išvengti.

Kaip atnaujinti vamzdynus?

Bedrovės atstovai nurodė, kad gyventojai, kurie nusprendė daugiabučiame name pasikeisti vamzdyną, neturėtų nerimauti. Mat darbai atliekami gan greitai, tad nereikės be vandens ilgai gyventi. Atliekant vamzdyno keitimo darbus, vanduo būna užsukamas nuo 9 val. ryto iki 16 val., tačiau vakarui, nakčiai ir rytui jo tiekimas yra atnaujinamas.

„Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Stengiamasi, kad visi darbai būtų atlikti dieną, kai didžioji dalis namo gyventojų dirba ir nebūna namuose, o ryte ir vakare vanduo yra vėl atsukamas. Dažniausiai darbai užtrunka dėl pačių gyventojų. Neretai jie atsisako įsileisti meistrus arba šeimininkų visai nepavyksta rasti. Pasitaiko atvejų, kai žmonės savo buto duris atveria tik tada, kai nelaimė jau būna įvykusi ir kaimynų butai dėl neatsakingo požiūrio jau būna užlieti“, – apie tai, kad kartais kaimynai trukdo atlikti vamzdyno atnaujinimo darbus, užsiminė bendrovės vadybininkė.

Ji nurodė, kad vamzdynai keičiami, jei yra daugiabučio namo gyventojų daugumos pritarimas. Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Jo metu aptariama inžinerinių tinklų būklė ir remonto darbų būtinybė, preliminari darbų sąmata.

„Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą. Taip pat tokiems darbams gali būtų panaudojamos namo kaupiamosios lėšos“, – nurodė R.Andziulienė.

„Kauno butų ūkio“ specialistai paragino gyventojus pagalvoti apie savo ir kaimynų saugumą bei turtą. Pakeitus vamzdynus, gyventojai galės pamiršti avarinės tarnybos vizitus, nesibaiminti, kad vanduo aplies butus ar įvyks kitokia vamzdyno avarija. Gyventojams tereikia susitarti dėl būtinybės atlikti darbus, o Kauno butų ūkio atstovai pasirūpins visa jų eiga.