„Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kylančias kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 42 proc. palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Rusijos traukėsi 37 proc., tuo tarpu iš Suomijos didėjo 4 proc.“, – sako elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Praėjusią savaitę „NordPool“ biržos kaina augo 23 proc., iki 81,20 Eur/MWh. Nepaisant to, kad bendros elektros gamybos apimtys „NordPool“  regione didėjo, vėjo gamyba sumažėjo 30 proc. ir tai buvo pagrindinė kainų augimo priežastis. Neabejotinai aukštą elektros energijos kainų lygį išlaikė ir rekordiškai aukštos energijos produktų rinkos kainos ir brangūs Europos taršos leidimai.

Šiaurės šalių atominėse elektrinėse tebesitęsiant techninės priežiūros sezonui, bendrieji atominiai pajėgumai praėjusią savaitę augo ir pasiekė 88 proc.

Lyginant su ankstesne savaite, elektros vartojimas „NordPool“ regione nežymiai mažėjo iki 7147 GWh. Gamybos apimtys augo ir pasiekė 7790 GWh.

Lietuvoje augo elektros gamyba, vartojimas išliko stabilus

Baltijos šalyse elektros vartojimas per savaitę mažėjo 2 proc. ir siekė 510 GWh. Lietuvoje suvartota tiek pat elektros, kaip ir ankstesnę savaitę – 232 GWh, Estijoje vartojimas traukėsi 4 proc., iki 142 GWh, o Latvijoje elektros energijos suvartota 2 proc. mažiau – 135 GWh.

Elektros energijos gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 18 proc. ir siekė 308 GWh. Lietuvoje gamybos apimtys didėjo 23 proc. ir siekė 103 GWh, Latvijoje šis rodiklis augo 21 proc. iki 73 GWh, o Estijoje – 14 proc. iki 132 GWh.

Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 60 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 44 proc., Latvijoje – 54 proc., o Estijoje – net 93 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.

„Negali būti, kad Lietuva privatiems vartotojams būtų antra pigiausia ES valstybė, kai neturime savo generacijos šaltinių. Nesusiveda galai. Tikrai pati elektros kaina (Lietuvoje. – ELTA) tik kils“, ­– „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ sakė M. Giga.

Anot jo, verslai Lietuvoje įprato labiau skaičiuoti, kai kitose Baltijos šalyse labiau orientuojamasi į tvarumą.

„Šiek tiek rinka yra sugriauta. Buvo daug ES skatinimų, kurie sakydavo, kad net 70 proc. visų investicijų padengia ES pinigais. Tai verslas įprato skaičiuoti (...) – jei investuoju į saulės jėgainę, tai po 3-4 metų turi atsipirkti. Estijoje ir Latvijoje to nėra (...), ten galvojama, ar aš efektyviai vartoju, kokį poveikį darau, kaip mano vartotojai vertina tai, kad neperku taršios elektros“, – tikino jis.

Pasak M. Gigos, patys vartotojai pradeda reikalauti iš įmonių tvarumo.

„Sakyčiau, kad ES parama skatina ir kartu sugriauna lūkesčius pačių įmonių. Įmonės Lietuvoje lygiai taip pat mąsto apie tvarumą, jos nesiskiria. Mes matome, kad patys vartotojai pradeda to reikalauti“, – laidoje sakė jis.

Kaip ELTA rašė, sausio 13-19 dienomis didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 5 proc., iki vidutinės 30,6 euro už megavatvalandę (MWh) kainos, skelbė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

Kaip teigiama nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ ekspertų parengtame barometre, birželį, palyginti su geguže, Lietuvos ir Latvijos biržos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina pakilo 1 proc. iki 44,65 euro už MWh, o Estijoje pastebėtas 3 proc. augimas, kainą padidinęs iki 43,46 euro už MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros energijos kainos birželio mėnesį svyravo nuo 0,51 euro už MWh iki 200,03 euro už MWh.

„Birželio mėnesį įtakos elektros kainos pokyčiams Šiaurės šalyse turėjo didelės taršos kvotų kainos, o elektros gamybos apimčių sumažėjimas padidino kainų skirtumą tarp Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių. Elektros kainoms Baltijos šalyse mažėti neleido bei įtaką valandiniam elektros energijos kainų svyravimui darė nepastovūs elektros perdavimo pajėgumai jungtimis tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Kaliningrado ir Lietuvos“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Anot pranešimo, palyginti su gegužės mėnesiu, birželį bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas sumažėjo 5 proc. iki 2080 gigavatvalandžių (GWh). Estijoje elektros energijos suvartojimas sumenko daugiausiai – 11 proc. – ir siekė  569 GWh, Lietuvoje 3 proc. ir sudarė 960 GWh, o Latvijoje – 5 proc. iki 552 GWh.

Praėjusį mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 957 GMW elektros energijos, o tai yra 17 proc. mažiau nei pagaminta gegužės mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamybos apimtys sumažėjo 9 proc. iki 255 GWh, Latvijoje – 3 proc. iki 408 GWh, o Estijoje 36 proc. iki 294 GWh. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 22 proc. mažiau elektros energijos, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2018 metais, teigiama barometre.

„Sumažėjusioms gamybos apimtims įtakos turėjo žemesnis Dauguvos upės vandens lygis. Birželį vandens lygis buvo 51 proc. žemesnis nei vidutinis ilgametis. Būtent todėl upės hidroelektrinėse gamyba per mėnesį sumažėjo 56 proc. iki 75 GWh“, – sako M. Giga.

Birželio mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 46 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 27 proc., Latvijoje – 74 proc., o Estijoje – 52 proc. šaliai reikalingos elektros.

Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio. Per šį laikotarpį ji išaugo nuo 40,18 Eur už megavatvalandę iki 59,03 Eur/MWh paskutinį vasaros mėnesį. Bendras kainos pokytis šiais mėnesiais siekia beveik 47 proc.

„Iš Švedijos importuojama elektros energija paprastai būna viena pigiausių regione, todėl apribotas eksportas iš šios šalies kelia vidutinę kainą Lietuvoje. Dėl rugpjūčio 16 d. pradėto „NordBalt“ jungties remonto nutrūko elektros energijos srautas iš Švedijos, todėl iš trečiųjų šalių teko įsigyti dvigubai daugiau elektros energijos, kuri dažniausiai yra brangesnė. Tiesa, elektros kaina galėjo išaugti ir dar labiau – jos didėjimą pristabdė 49 proc. lyginant su ankstesniu mėnesiu ūgtelėjusi energijos gamyba Lietuvos vidaus rinkoje“, – sako Diana Kazakevič, nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ Verslo plėtros ir palaikymo departamento direktorė.

Prie rekordiškai aukštos elektros kainos prisideda ir kiti veiksniai. Aukštesnė nei įprasta šiuo metų laiku oro temperatūra Skandinavijoje didino energijos paklausą šiose rinkose. Tuo pačiu elektros gamybą ir pasiūlą mažino regione veikiančių atominių jėgainių remontai – jie rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vykdomi Suomijoje ir Švedijoje.

Per pastaruosius metus – nuo 2017 m. rugpjūčio iki šių metų rugpjūčio – vidutinė elektros kaina Lietuvoje pakilo 58 proc. Panašus kainų lygis kaip šį rugpjūtį paskutinį kartą šalyje užfiksuotas prieš 3 metus, kai 2015 m. spalio mėnesį vidutinė kaina trumpam priartėjo prie 60 Eur/MWh.

Elektros jungties „NordBalt“ tarp Lietuvos iš Švedijos remontas suplanuotas iki spalio 28 d. Šiuo laikotarpiu per jungtį elektra nebus tiekiama. Anot D. Kazakevič, tai bus svarbus veiksnys, kuris ir toliau turės reikšmingos įtakos vidutinei elektros kainai Lietuvoje.

Mokamos televizijos žiūrovams nuo Naujųjų gali pabrangti, nes kai kurie lietuviški komerciniai kanalai mokamos TV operatoriams nori kelti mokesčius už teisę rodyti savo programas, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Televizijos paslaugas teikiančios "Init" generalinis direktorius Paulius Živatkauskas sakė, kad TV3 nori apie 30 proc. didinti mokesčius už savo grupės kanalų retransliavimą: "Be to, pinigų už savo programą paprašė ir "Lietuvos ryto televizija", kuriai iki šiol "Init" nieko nemokėdavo".

"Tie patys retransliuotojai per pastaruosius metus didino savo paslaugų kainas vartotojams. Be to, sužinojome, kad retransliuotojai, pavyzdžiui, Rusijos kanalams, už retransliacijas moka kelis kartus brangiau nei už lietuviškus, todėl manome, kad nacionaliniams kanalams irgi galėtų mokėti daugiau", - sakė TV3 komunikacijos vadovė Vaida Vincevičiūtė. Pasak jos, kaina didėja ir dėl brangstančios elektros, didėjančių honorarų žurnalistams ir prodiuseriams.