LNK žurnalistų kalbintas psichologas, Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros docentas, ekspertinės tarybos narys Paulius Skruibis pasidalijo patarimais, kaip pagerinti tiek psichologinę, tiek fizinę savijautą, bei atsakė į kitus svarbius probleminius klausimus, su kuriais susiduriama karantino metu.
– Ar iš tiesų reikėtų sunerimti dėl to, kaip mes gyvename, kaip jaučiamės, ir ką reiškia tie skaičiai, kad 46,5 proc. lietuvių balansuoja ties depresijos riba?
Tai – sudėtingas uždavinys Vyriausybei – balansuoti tarp to, kad nuo koronaviruso neužlūžtų sveikatos sistema ir žmonės nemirtų, bei atsižvelgti į jų psichologinę savijautą.
– Paskutiniu metu žmonių psichologinė savijauta suprastėjo, bet nesuprastėjo labai dramatiškai, nes prieš tai procentas irgi buvo ganėtinai didelis – apie 38 proc. Pokytis yra. Ar jis stebina? Turint omenyje ilgalaikius karantino suvaržymus, pandemiją, kuri taip pat kelia visokių išgyvenimų, manęs nestebina. Žvelgiant į kitų šalių kontekstą, daugelyje jų žmonių psichologinė savijauta tikrai yra prastesnė. Dėl blogos psichologinės savijautos žmonės taip greitai neužplūs reanimacijos palatų, bet galvoti, kad tai neturės jokių ilgalaikių pasekmių, irgi būtų klaida. Tai – sudėtingas uždavinys Vyriausybei – balansuoti tarp to, kad nuo koronaviruso neužlūžtų sveikatos sistema ir žmonės nemirtų, bei atsižvelgti į jų psichologinę savijautą.
– Ką daryti?
– Visi apribojimai turėtų būti tik tokie, kurie yra būtini. Reikia turėti omenyje, kad ilgalaikiai apribojimai pradeda nebeveikti.
– Kokie pagrindiniai ribojimai yra pavojingiausi psichologinei sveikatai?
– Pavojingiausi yra žmonių tarpusavio bendravimo suvaržymai. Man atrodo, kad šitame etape mes jau turime galvoti ne apie tai, kaip išskirstyti žmones į saugius ir nesaugius – kad vakcinuoti ir imunizuoti yra saugūs, o kiti – ne tokie saugūs, bet kad žmonės galėtų pasirinkti, kiek ir su kuo jiems bendrauti. Galų gale, jie ir pasirenka nepriklausomai nuo to, ką Vyriausybė nusprendžia. Todėl apribojimų prasmingumas man kelia tam tikrų klausimų. Kitas dalykas – ekonomikos dalykai nėra vien ekonominiai. Jaunų žmonių ir moterų psichologinė sveikata, kuri yra labiausiai paveikta, susijusi su tuo, kad, pavyzdžiui, moterys dirba tose sferose, kurios labiausiai apribotos – aptarnavimo, maitinimo, kelionių. O jauni žmonės paprastai taip pat dirba tose sferose, ieško darbo, kurį galėtų dirbti studijuodami. Jei tie sunkumai, kad jie negali dirbti, neveiktų psichologinės sveikatos, būtų keista. Galvojant apie moteris ir jaunus žmones, yra ir kitos priežastys – moterims tikrai tenka didesnė dalis balansavimo tarp darbo, buities, nuotolinio mokymo. Dėl to labai aktualus yra mokyklų klausimas. Jauni žmonės čia labiau paveikti, o, pavyzdžiui, vyresni žmonės – pensininkai, kuriems virusas yra grėsmingesnis, jų savijauta lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, yra tikrai geresnė.
– Žvelgiant į tyrimo rezultatus, aiškėja tokios tendencijos, kad moterys ir vyrai skirtingai malšina karantino sukeltą stresą. Vyrų grupė suvartojo didesnį kiekį alkoholio, moterys nerimą slopino raminamaisiais vaistais. Taip pat visose grupėse mažėjo fizinis aktyvumas. Kodėl tokios tendencijos ir kaip mes galėtume sau padėti?
– Tendencijos ir prieš pandemiją buvo tokios, kad vyrai vartojo daugiau alkoholio stresui malšinti, o moterys – raminamuosius vaistus. Pasekmės abiem atvejais yra panašiai blogos. Vis dėlto, ne tik tokiais dalykais malšino – žmonės sakė, kad daugiau bendravo, nors ir nuotoliniu būdu, daugiau laiko leido gamtoje ir panašiai. Tačiau vienas dalykas tikrai turėtų kelti nerimą – kad labai sumažėjo didžiosios daugumos žmonių fizinis aktyvumas. Tai paveikė ir psichologinę, ir fizinę savijautą. Vienas iš būdų pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą – daugiau būti ore, daugiau judėti. Tai skamba galbūt banaliai, bet tikrai veikia.
– Gal turite dar kelis mažus patarimus, kaip sau pagelbėti?
– Vienas patarimas yra empatija sau. Reikia turėti omenyje, jei aš susiduriu su daug visokių iššūkių karantino metu, tai gal aš neturėčiau kelti sau tokių reikalavimų, kad būtinai turi vykti mano asmenybės augimas, turiu kažko labai daug išmokti, suspėti. Be to, pajautus nerimą arba prastą savijautą, dėl kurios blogiau miegama, neturima apetito, galbūt reikėtų nevengti pasikonsultuoti su psichologu ar su kitu psichikos sveikatos specialistu.
