Išsekę savanoriai valė žemės paviršių ir sukėlinėjo kontroliuojamus gaisrus spaudžiami laiko prieš penktadienį numatytą temperatūros pakilimą ir vėjų sustiprėjimą.     

„Stengiamasi sustiprinti apsaugą siekiant sumažinti potencialią žalą ir užkirsti kelią ateinančiomis dienomis įsiplieksti naujiems gaisrams“, – sakė Naujojo Pietų Velso kaimiškų vietovių priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane'as Fitzsimmonsas (Šeinas Ficsimonsas).  

Dabartines sąlygas jis apibūdino kaip „kur kas palankesnes“, tačiau įspėjo, jog prognozuojama, kad vėliau šią savaitę kaitra sugrįš.  

Šalies rytuose toliau liepsnoja dešimtys nekontroliuojamų didžiulių gaisrų. Be to, stiprėja nuogąstavimai, kad du gaisrai Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje gali susijungti, suformuodami dar vieną nekontroliuojamą didžiulį gaisrą. 

Pirmadienį iškritęs lietus suteikė šiek tiek atgaivos, tačiau daugelyje vietovių jis buvo nepakankamai stiprus liepsnoms užgesinti. Kai kur lietus netgi apsunkino ugniagesių darbą, nes trukdė sukėlinėti kontroliuojamus gaisrus.    

Nuo rugsėjo, kai prasidėjo ši krizė, jau žuvo 25 žmonės, liepsnos sunaikino per 1 800 namų ir išdegino apie 8 mln. ha žemės – maždaug Airijos ar Pietų Karolinos dydžio plotą.

Australijoje liepsnojančių gaisrų dūmai matomi už daugiau nei 12 tūkst. km esančiose Čilėje bei Argentinoje, pranešė šių Pietų Amerikos šalių institucijos.  

Šios nelaimės materialinė žala vis dar nėra žinoma, tačiau Australijos draudimo taryba pranešė, kad jau buvo pateikti reikalavimai atlyginti 700 mln. Australijos dolerių (434 mln. eurų) žalą, ir manoma, jog ši suma gerokai padidės.

Vyriausybė nacionaliniam atkūrimo fondui, iš kurio bus teikiama pagalba nukentėjusioms bendruomenėms, jau yra numačiusi skirti 2 mlrd. Australijos dolerių (1,2 mlrd. eurų).

Antradienį Sidnėjuje ugniagesiai atsisveikino su 36 metų kolega Andrew O'Dwyeriu (Endriumi O'Dvajeriu), gruodžio pabaigoje žuvusiu gesinant gaisrus. Savanoriai, vilkėję oranžinės spalvos apsauginius ugniagesių kostiumus, stovėjo išsirikiavę šalikelėje, kai pro šalį riedėjo katafalkas su A. O'Dwyerio karstu, uždengtu Kaimiškų vietovių priešgaisrinės tarnybos vėliava.

Scanpix nuotr.

Vilties prošvaistės

Prognozuojama, kad ateinančią savaitę oro sąlygos nebus tokios blogos, kaip baisiausiomis krizės dienomis, tačiau Sh. Fitzsimmonsas visuomeniniam transliuotojui ABC sakė, jog svarbu „nesileisti užliūliuojamiems apgaulingo saugumo jausmo“.

Daugelis gaisrų yra per dideli, kad būtų galima juos užgesinti, todėl krizę gali užbaigti tik ilgalaikis smarkus lietus. 

Antradienį atsirado vilties prošvaisčių, prie šiaurės vakarinės pakrantės susiformavus atogrąžų ciklonui.     

„Buvo malonu matyti besiformuojantį cikloną. Neturėčiau to sakyti – tikėkimės, žalos nebus, bet buvo malonu matyti, kaip [Vakarų Australijos] šiaurėje formuojasi ciklonas“, – sakė Sh. Fitzsimmonsas.     

„Tikėkimės, tai signalas, kad sulauksime musono, paveiksiančio vyraujančią įkaitusio oro masę, lemiančią orus“, – kalbėjo jis. 

Smarkiai nukentėjusių vietovių gyventojai kiek pagerėjus oro sąlygoms ėmė grįžti į namus, o komunalinių paslaugų įmonės pranešė pamažu pradedančios atkurti elektros tiekimą.

Tačiau labiausiai paveiktose vietovėse, tokiose kaip Kobargo miestas, reikės kur kas daugiau laiko sugrąžinti gyvenimą į normalias vėžes.  

„Padaryta didžiulės žalos elektros tinklams, kuriais elektra tiekiama Kobargo gyventojams“, – nurodė valstybinė energetikos bendrovė „Essential Energy“.  

„Sraigtasparniai padeda vietos komandoms įvertinti, kokių remonto darbų reikia. Tikėtini ilgi elektros energijos tiekimo nutrūkimai“, – pridūrė įmonė.

Tuo metu policija pranešė dėl įtariamų nusikaltimų gaisrų zonose sulaikiusi tris asmenis, pareigūnams pradėjus tirti pavienius plėšikavimo incidentus.  

„Gyvename ne pietų Los Andžele ar Sirijoje, vieni su kitais taip nesielgiame. Tai Naujojo Pietų Velso pietinė pakrantė“, – sakė valstijos gelbėjimo tarnybų komisaras Davidas Elliottas (Deividas Eliotas). 

Jis įspėjo, kad bet kas, bandysiantis „pasinaudoti bendrapiliečių nelaime, pajus visą įstatymo galią“.

Planuojama, kad vėliau šiais metais prastos būklės Cukidžio žuvies turgus bus perkeltas į naują šiuolaikišką kompleksą.

Tačiau kol kas urmo prekybininkai priversti imtis improvizuotų priemonių – pavyzdžiui, savo vertingas prekes laiko sunkvežimiuose šaldytuvuose ir į turgaus patalpas perkelia tik prieš pat aukcioną.

„Negalime pakeisti senstančių oro kondicionierių, nes labai greitai persikelsime, bet dabar taip karšta, kad tampa sunku sumažinti temperatūrą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas turgaus administracijos darbuotojas.

Patalpose, kur vyksta aukcionas, paprastai palaikoma 15 laipsnių Celsijaus temperatūra, kad itin brangūs tunai per greitai neatšiltų. Tačiau dėl karščių bangos liepą oras viduje kai kada įšildavo iki 20 laipsnių, sakė pareigūnas.

Kad išlaikytų žuvį šviežią, prekiautojai laiko uždarę aukciono sandėlio duris, iki pardavimo laiko žuvis šaldomose sunkvežimių priekabose, o parduotus tunus iškart uždengia apklotais.

„Prekiautojai deda visas pastangas, kad tunai neatitirptų“, – sakė turgaus atstovas.

Jau ilgiau kaip 80 metų veikiantis Cukidžio žuvies turgus spalio 11-ąją turėtų persikelti į buvusį dujų fabriką Tojosu rajone.

Dabartiniame didžiausio pasaulyje žuvies turgaus komplekse, pritraukiančiame daug turistų, veikia daug restoranų ir krautuvėlių.

Turgų perkelti planuojama jau daug metų. Iš pradžių planuota, kad tai bus padaryta 2016 metais, bet šis žingsnis buvo kelis kartus atidėtas dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, nustačius, kad Tojosu komplekso gruntas yra užterštas toksiškomis medžiagomis.

1935 metais atidarytas Cukidžio žuvies turgus garsėja paryčiais rengiamais tunų aukcionais. Pernai per paskutinį naujametinį aukcioną viena žuvis buvo parduota už daugiau kaip 320 tūkst. JAV dolerių (279 tūkst. eurų dabartiniu kursu).

Praeitą mėnesį Japonijoje karščių banga pareikalavo 119 žmonių gyvybių, o dar beveik 50 tūkst. buvo hospitalizuoti.

Be to, meteorologai sako, kad kaitra artimiausiomis dienomis tik šiek tiek atlėgs.

Aukščiausia temperatūra Europoje buvo užfiksuota 1977 metais Graikijoje – tąsyk Atėnuose termometrai rodė 48 laipsnius. 2003 metais Portugalijos mieste Amareležoje buvo užfiksuota 47,7 laipsnių kaitra, o pernai tokia temperatūra buvo Montoro mieste Ispanijoje.

Žemiau apžvelgiami dabartinės kaitros bangos padariniai įvairiose Europos šalyse.

Ispanija: du mirusieji

Du vyrai – į 5-ą dešimtį įžengęs kelininkas ir 78 metų pensininkas – šią savaitę mirė Ispanijoje nuo šilumos smūgio. Penktadienis šioje šalyje buvo viena karščiausių šios vasaros dienų: prie sienos su Portugalija esančiame Badažoze prognozuota daugiau kaip 44, Sevilijoje – 42, o Madride – 40 laipsnių Celsijaus.

Portugalija: rekordiniai 45 laipsniai

Už 150 km į šiaurę nuo Lisabonos esančioje Alvegoje buvo užfiksuota rekordinė šiam regionui 45 laipsnių temperatūra. Prognozuojama, kad ten kaitra piką pasieks šeštadienį, paskelbė Portugalijos jūrų ir atmosferos institutas (IPMA).

Iki šiol šalyje nebuvo pranešimų apie „reikšmingus“ gaisrus, bet specialiosios tarnybos sako, kad toliau laikysis didžiausios parengties, o vidaus reikalų ministras Eduardo Cabrita (Eduardu Kabrita) paskelbė, jog policija laikysis „nulinės tolerancijos“ priešgaisrinių taisyklių pažeidėjų, pavyzdžiui, kūrenančių kepsnines, atžvilgiu.

Vokietija: turistai traukia šiaurėn

Vokietijos naujienų agentūra DPA citavo kelionių agentūrų, tokių kaip „Thomas Cook“ ir „Alltours“ pranešimus, kad paskutinės minutės kelionių prie Viduržemio jūros perkama mažiau ir kad atostogautojai renkasi vėsesnes Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantes.

Nyderlandai: vandens stygius

Nyderlanduose, kur dabartinė karščių banga yra ilgiausia kada nors fiksuota, o penktadienį temperatūra kilo iki 35 laipsnių Celsijaus, žmonėms pradeda stigti vandens. Vis dėlto geriamojo vandens ištekliai kol kas pakankami.

Švedija: karščiausia liepa per 250 metų

Švedijoje nuo gegužės beveik nelijo, o ši liepa buvo karščiausia per daugiau kaip 250 metų. Dėl sausros ir kaitros daug kur šalyje kilo didelių miškų gaisrų, o kai kurie jų siautė net ties Šiaurės poliaračiu. Tačiau dabar ugnis jau daugiausiai suvaldyta.

Ledynas ant Kebnekaisės kalno taip smarkiai aptirpo, kad ši viršukalnė nebėra aukščiausias šalies taškas. Šis įvyksi dar labiau padidino susirūpinimą dėl klimato pokyčių spartos.

Vis dėlto palengvėjimo galbūt neteks ilgai laukti. Meteorologai šeštadienį visoje šalyje prognozuoja vėsesnius orus ir audras su perkūnija.

Prancūzija: pavojus žmonių sveikatai

Didelėje Prancūzijos dalyje paskelbtas kaitros bangos pavojus. Tuo pat metu milijonai rugpjūtį atostogausiančių žmonių leidosi į kelius, nors karšti orai, kaip prognozuojama, išsilaikys ir kitą savaitę.

Sveikatos apsaugos ministerija per televiziją ir radija aktyviai perspėja žmones apie pavojus, keliamus bene smarkiausios nuo 2006 metų karščių bangos.

Britanija: sulėtėjo mažmeninė prekyba

Didžiojoje Britanijoje kaitra paveikė mažmeninę prekybą: jos apimtys liepą sumažėjo 1,1 procento, skelbia sąskaitybos bendrovė BDO.

„Nors saulėkaita ir šurmulys dėl Anglijos pasirodymo Pasaulio futbolo čempionate atnešė pakilimą aludėms ir prekybos centrams, kepinančios sąlygos neskatino fizinio apsipirkinėjimo ir tik mažino lankančių parduotuves skaičių“, – sakė BDO atstovė Sophie Michael (Sofi Maikl).

„Kol temperatūra kyla, mažmeninė prekyba įšaldyta. Ši vasara parduotuvėms tampa kažkokia katastrofa“, – pridūrė ji.

Belgija: daugiau avarijų keliuose

Belgijos kelių eismo saugumo valdyba VIAS pranešė apie eismo įvykių pagausėjimą, siejama su karščių banga.

„Tvyrant karščiams per dieną įvyksta vidutiniškai 15 proc. daugiau avarijų. Ir šios avarijos didesnės“, – Belgijos žiniasklaida citavo VIAS ststovą Stefą Willemsą (Stefą Vilemsą).

Italija: nemokamai dalijamas vanduo

Italijos sostinėje, jau anksčiau turėjusioje nemažai geriamojo vandens fontanėlių, tarnybos turistams dalija geriamojo vandens butelius. .

Nacionalinė ūkininkų sąjunga „Coldiretti“ nurodė, kad karvėms kenčiant nuo kaitros pieno gamyba sumažėjo 15 procentų. Tačiau pastarąją savaitę valgomųjų ledų buvo suvartojama 30 procentų daugiau, pridūrė organizacija.

Pakistaną apėmusi smarkios kaitros banga nusinešė jau per tūkstantį žmonių gyvybių, pranešė medikai ir socialiniai darbuotojai, o aukų skaičius tikriausiai dar didės.

Kelias pastarąsias dienas didžiausiame šalies mieste Karačyje laikantis neįprastai karštiems orams dešimtys tūkstančių žmonių patyrė šilumos smūgį arba didelį skysčių netekimą.

Mažiausiai 800 žmonių mirė dėl didelės kaitros bangos Indijoje, o šalies sostinėje Delyje pradėjo lydytis kelių danga, kai oro temperatūra priartėjo prie 50 laipsnių Celsijaus.

Ligoninės buvo mobilizuotos teikti pagalbą perkaitusiems žmonėms, o pareigūnai patarė gyventojams likti patalpose. Tuo tarpu meteorologai reikšmingo atvėsimo kol kas neprognozuoja.

Blogiausia padėtis buvo pietinėje Andhra Pradešo valstijoje, kur praeitą savaitę nuo kaitros mirė 551 žmogus, o pirmadienį termometrų stulpeliai pakilo iki 47 laipsnių Celsijaus.

„Valstijos vyriausybė pradėjo transliuoti per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones informacines laidas, ragindami žmones neiti į lauką nepridengta galva, gerti daug vandens ir imtis kitų priemonių“, – sakė valstijos specialusis nepaprastųjų padėčių valdymo komisarė P.Tulsi Rani.

„Taip pat paprašėme nevyriausybinių ir vyriausybinių organizacijų įkurti geriamojo vandens dalijimo vietas, kad žmonės miestuose galėtų visur atsigerti“, – pridūrė jis.

Kaitros banga jau kelias dienas laikosi didelėje Indijos dalyje, įskaitant sostinę Delį. Baiminamasi, kad dėl nuolat įjungtų oro kondicionierių gali įvykti elektros tinklų gedimų.

Kaip rašo dienraštis „Hindustan Times“, pirmadienį temperatūra sostinėje pakilo aukščiausiai per pastaruosius dvejus metus – iki 45,5 laipsnio – ir buvo penkiais laipsniais didesnė už šio sezono vidurkį.

Laikraštis savo pirmame puslapyje išspausdino nuotrauką, kurioje matosi išsilydžiusi pagrindinės miesto gatvės danga: pėsčiųjų perėjos „zebro“ juostos buvo praskydusios ant suminkštėjusios asfalto.

„Karšta kaip orkaitėje – mūsų pasivaikščiojimas lauke virto košmaru“, – iš vakarinio Punės miesto į Delį atvykusi 37 metų turistė Meena Sheshadri (Mina Sešadri), išėjusi apžiūrėti Indijos Vartų monumento su savo vaikais.

„Mano gerklė perdžiūvusi, nors nuolat gurkšnojau vandenį“, – skundėsi ji.

Telanganos valstijoje, pietuose besiribojančioje su Andhra Pradešu, praeitą savaitę nuo kaitros mirė 231 žmogus, o savaitgalį temperatūra pakilo iki 48 laipsnių Celsijaus.

Vakarinėje Orisos valstijoje patvirtintomis kaitros aukomis tapo 11 žmonių.

Indijos meteorologijos departamentas antradienį toje valstijoje paskelbė „raudonąjį perspėjimą“ antradieniui ir trečiadieniui, o tai reiškia, kad temperatūra išliks aukštesnė negu 45 laipsnių Celsijaus.

Dar 13 žmonių mirė rytinėje Vakarų Bengalijos valstijoje, kur profsąjungos ragino Kolkatos miesto vairuotojus dieną niekur nevažinėti.

Indijoje kaitros bangos kiekvieną vasarą nusineša šimtus žmonių gyvybių ir paprastai labiausiai paveikia neturtingiausią visuomenės dalį. Dar dešimtys tūkstančių kenčia dėl elektros tinklų gedimų, smarkiai padidėjus oro vėsinimui suvartojamos energijos kiekiui.

Indijos elektros tinklams jau seniai sunkiai sekasi patenkinti smarkiai didėjančią energijos paklausą trečioje didžiausioje Azijos ekonomikoje. Daug rūpesčių kyla dėl prastai prižiūrimų elektros tiekimo linijų ir tinklų perkrovimo.

Karštų ir sausų orų pabaiga kol kas neprognozuojama, todėl „Hindustan Times“ perspėjo, kad kai kurias labiausiai paveiktas valstijas gali apimti sausra, prieš prasidedant musoninėms liūtims.

Numatoma, kad musonai pietinę Keralos valstiją pasieks šio mėnesio pabaigoje ir slinks į šalies šiaurę, bet gali praeiti kelios savaitės, kol liūtys pasieks sausringas šiaurines lygumas.