Tačiau kalėdinių dovanų pirkimo karštinė piką pasiekė šią savaitę – automobilių spūstys, eilės parduotuvėse ir perpildytos prekybos centrų aikštelės rodo, kad didelė dalis žmonių dovanomis rūpinasi paskutinę minutę.

Statistiškai kas penktas tautietis dovanas perka iki švenčių likus vos kelioms dienoms. „Šią savaitę prasidėjo tikrasis darbymetis, kai kasdien dovanų paruošiame tiek, kiek per eilinę darbo savaitę”, – pasakoja „Laisvalaikio Dovanų” rinkodaros vadovė.

Pasak pašnekovės, nemaža dalis lietuvių dovana susirūpins visiškai paskutinę minutę – Kūčių vakarą ar Šv. Kalėdų rytą dovanas pirks internetu, o įsigytą dovanų kuponą patys atsispausdins ir iš karto dovanos.

„Iš per 10 metų sukauptos statistikos pastebime, kad dažniau paskutinę minutę perka vyrai. Jie, ko gero, ne tokie atsakingi kaip moterys, kurios kalėdinėmis dovanomis pradeda rūpintis anksčiau, – šypsosi Vaida Sindaravičiūtė. – Tačiau moterys perka pigesnes dovanas nei vyrai: atitinkamai jie vidutiniškai skiria 48 eurus, o moterys 42 eurus.

Kaip pastebi dovanų kuponais prekiaujančios įmonės atstovė, žmonės ieško ypatingų, naujų dovanų. „Nebeįdomu tai, ką kiekvienas jau išbandęs po kelis kartus. Klientai prašo naujienų, to, kas dovanos gavėjui tikrai padarys įspūdį, – kalba V. Sindaravičiūtė. – Todėl vis dažniau jie renkasi skrydį vėjo tunelyje, vakarienę visiškoje tamsoje ar super automobilių vairavimą”.

Išankstiniai ,,Lietuvos pašto" užsakymu atliekamo kasmetinio Lietuvos gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad šiemet kalėdinių dovanų elektroninėse parduotuvėse pirko 23 proc. įprastai internetu perkančių respondentų arba 13 proc. visų interneto naudotojų.

„Iš elektroninių parduotuvių paprastai perkamos didesnės vertės dovanos ar tos, kurių buvo numatyta įsigyti iš anksto. Internetas suteikia galimybę palyginti tų pačių prekių kainas ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Tuo tarpu įprastose fizinėse parduotuvėse dažniau ieškoma spontanišku sprendimu perkamų ar pigesnių prekių. Pirkėjai, dar nesugalvoję, kokią dovaną pirks artimiesiems, parduotuvėse ieško šventinių dovanų idėjų ar pasiūlymų.

Norėjusieji išvengti Kalėdų karštinės, blaškymosi po prekybos centrus ir laiko gaišaties transporto spūstyse, – o tai pastarosiomis dienomis ypač aktualu didmiesčių gyventojams, – apsipirko virtualiuoju būdu“, – tvirtino ,,Lietuvos pašto" rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.

Jos teigimu, tiems gyventojams, kurie turi įprotį viską atidėti paskutinei minutei, dairytis dovanų elektroninėse parduotuvėse neverta, nes paprasčiausiai nebus spėjama iki Kalėdų pristatyti pirkinių. „Didžiųjų užsienio ir Lietuvos elektroninių parduotuvių tinklalapiuose pirkėjai buvo informuojami iki kurios dienos ir netgi valandos prekė turėtų būti nupirkta, kad dar iki Kalėdų pasiektų pirkėją“, – teigė E. Jurkienė.

Pasak e. prekybos ekspertės, aktyviausiai kalėdinių dovanų internetu pirko tie, kurie įprastai apsiperka internetu. Jie šiemet pirkiniams iš elektroninių parduotuvių išleido daugiau pinigų nei pernai. Internetu įsigytų prekių, kurios atsiimamos per siuntų savitarnos terminalus ,,LP EXPRESS", srautas, palyginti su praėjusiais metais, yra išaugęs daugiau nei perpus. Internetinių pirkinių siuntimo bumas fiksuotas jau nuo lapkričio pradžios.

„Noras apžiūrėti prekes, pačiupinėti, įsitikinti, kad prekė tinkama, prieš įsigyjant yra viena iš pagrindinių priežasčių, pristabdančių Lietuvos gyventojų apsipirkimą internetu. Net penktadalis apklaustųjų tai nurodo pagrindine priežastimi, kodėl neperkama internetu. Taip pat pirkti kalėdinių dovanų internetu baimintasi dėl papildomų rūpesčių, jeigu dovana netiks ir teks ją grąžinti. Vyresni žmonės dažniau akcentavo, kad jie nemoka arba jiems apskritai per sudėtinga pirkti internetu, kad nepasitiki virtualiojo apsipirkimo būdu“, – pažymėjo E. Jurkienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet internetu yra pirkę 33,4 proc. šalies gyventojų. Tuo tarpu internetu perkančių ES šalių gyventojų vidurkis siekia apie 53 proc.

Lietuvos pašto užsakymu Lietuvos gyventojų pirkimo įpročių tyrimą šiuo metu atlieka viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė ,,SIC". Tyrimo metu apklausiami 16–74 metų Lietuvos gyventojai.

Anot jos, jei žinoma, kad brangi dovaną gali priversti kitą žmogų jaustis skolingą ir jis negalės atsilyginti, geriau tokios dovanos nedovanoti, o tuo labiau – nepasakoti, kiek už dovaną sumokėjote ar kaip ilgai jos ieškojote.

– Ar reikia dovanų per Kalėdas?

– Dovanų reikia, tačiau statistika rodo, kad mes dovanojame nedėmesingai, tiesiog nestebime savo artimiausių žmonių.

Kam dovanojame per Kalėdas? Artimiausiems žmonėms, šeimos nariams, kolegoms, turbūt verslo partneriams, galbūt kažkam išskirtiniam, galbūt kažką sutikome, kažką drauge kuriame. Tai gali būti dovanos tiems žmonėms, kurie mums padėjo: manikiūrininkams, treneriams, namų tvarkytojoms, jei tokią turimą. Kiekvienas turime skirtingų žmonių.

Gera, kokybiška, nuoširdi dovana yra ta, kuri patenkina to žmogaus poreikius. Gera dovana yra ne tai, ko žmogus pertekęs, bet tai, ko jis neturi, stokoja.

– Bet jeigu žmogus visko turi?

– Taip nebūna. Visą laiką turime kažkokių lūkesčių. Gal kažkam reikia mūsų laiko, pabendrauti, išgerti arbatos, gal kažkam reikia mūsų skambučio. Tai irgi dovana. Gal kažkam reikia mūsų apkabinimo. Tai nebūtinai turi būti materiali dovana. Gal kažkam reikia tiesiog pabūti drauge, gal žmogus nori su mumis pabendrauti, pažinti mus. Tai irgi dovana.

– Kokias emocijas dovana turėtų sukelti?

– Džiugias, geras, šiltas. Statistika rodo, kad esame labai nedėmesingi. Jeigu dovanoju artimam žmogui dovaną, visus metus turėčiau galvoti, ko jam reikia, kas jam sukelia rūpesčių. Galbūt tas žmogus negali sau nusipirkti brangesnio, pavyzdžiui, kremo, bet sako, kad to labai norėtų. Gal jis norėtų kelionės.

Pavyzdžiui, mane draugai labai nustebino. Aš kurį laiką norėjau kelionės į Barseloną. Gimtadienio proga ją gavau. Iš tikrųjų tai yra žmonės, kurie girdi, apie ką tu užsimeni, ką kalbi, nors to ir neprašai. [...]

Tai gali būti susiję su paprasta kasdienybe. Gal kažkas sako – mano megztinis jau nelabai gražus, reikėtų man jį pakeisti. O gal batus reikėtų pakeisti? Bet vėlgi, nederėtų pirkti taip, kad pats nueini ir nuperki. Galima pasiūlyti – einame drauge išrinkti tau batų. Po to galima dar ir papietauti ar kavos išgerti.

– Giliai tikintiems žmonėms tai yra tikrai ne ta šventė, kai keičiamasi dovanomis. Kaip tai vertinate?

– Bet ir vaikystėje visada būdavo dovanėlės. Kai buvome vaikai, mes gaudavo dovanų, pavyzdžiui, iš senelių. Tai galėjo būti eglutė, žaisliukai ar kažkas kito prie eglutės, gal kiškio pyragas. Krikščioniškoje kultūroje tos dovanos buvo ir yra.

– Jeigu šeimoje susirenka prie Kūčių, Kalėdų stalo tik suaugusieji, vaikų nėra, vis tiek manote, kad dovanos reikalingos?

– Ko gero, kai žmonės tikrai stokoja (o dauguma žmonių stokoja, tai galima matyti), kad neįpareigotume žmogaus leisti pinigėlių, kurių jis neturi ir tikrai tam nėra biudžeto, žmogus gali kažką iškepti, kažką padaryti pats.

Rankdarbių nereikėtų skubėti dovanoti, nes reikia tikrai žinoti, kad tuos rankdarbius kitas žmogus vertins. Jeigu žinome, kas susirinks prie stalo, galima, pavyzdžiui, pasiūlyti, kad visi atsineštų kažką suvartojamo, valgomą dovaną. Jomis galima tiesiog apsikeisti – padarome popierėlius, suvyniotus sudedame į kokį gražų krepšelį ar kepurę ir išsitraukiame vienas kitą, apsikeičiame. Ekonomiškai tai nebus taip skausminga.

– Įsivaizduoju, kad tokios dovanos labai tinka, jeigu kompanijoje susirenka mažai pažįstami žmonės, tada nežinai žmonių poreikių. Tai tarsi ir žaidimas.

– Taip, tai labai smagu. Be to, jei vienas žmogus negali skirti tam pinigų, turbūt prastas tonas demonstruoti – aš galiu nupirkti tau brangią dovaną – o paskui parodyti, kiek tai daug kainavo ar kaip ilgai ieškota. To neturėtų būti, nes tai yra puikavimasis.

– Galima ir taip priimti, bet kartais žmogus iš tikrųjų turi galimybių ir savo artimajam dovanoja brangų, reikalingą daiktą. Kai gauni tokią dovaną, kartais būna nejauku, nes tu tarsi negali atsilyginti tuo pačiu. Kaip derėtų elgtis?

– Nereikėtų taip vertinti. Neturėtumėte atsakyti tokio paties brangumo dovana. Žinote, vieni žmonės mėgsta dovanoti, o kiti nemėgsta. Vieni lengvai priima dovanas, bet niekada nedovanoja. Visokie esame, tačiau niekas mūsų neįpareigoja atsakyti labai brangia dovana.

Taip, nereikėtų dovanoti labai brangių dovanų, kad neįpareigotume kito žmogaus. [...] Juk labai nesmagiai jautiesi, jei tau dažnai kas nors dovanoja, o tavo finansinės galimybės nėra tokios, kad tu galėtum atsakyti.

Jeigu tai yra verslo dovanėlė, ji turbūt apribota vidaus tvarkos taisyklių, už kokią sumą gali priimti dovaną ar iš klientų, ar iš konkurentų. Neįpareigokime vienas kito.

Atsakyti ta pačia suma nebūtina. Atsakymas gali būti tik padėkos kortelė.

– Kita vertus, yra natūralu norėti tam žmogui, kuris gal gyvenime yra padėjęs, atsidėkoti, gal net brangesnę dovaną nupirkti.

– Viskas gerai su tuo brangumu, jei taip nori. Tik, žinote, gal kartais reikia pridėti čekį, ypač, jei dovanojami drabužiai, kad žmogus galėtų ateiti ir, pavyzdžiui, netikusią dovaną pasikeisti. Tai gali būti nebūtinai čekis, o parduotuvės kontaktai, kad žmogus žinotų, kur ateiti ir pasikeisti, jei daiktas jam netiks.

– LRT RADIJO klausytoja tvirtina nemananti, kad reikėtų dovanoti asmens higienos reikmenų, nes tai asocijuojasi su asmens nešvara. Ką manote?

– Jeigu tai tikrai artimas žmogus, jūs matote, kad to daikto jam reikia, tų priemonių rinkinys jau baigėsi ar jis mėgsta būtent kažkokį kosmetikos rinkinį, kodėl gi ne? Dovanojant kvepalus, kartu gali būti pridėtas ir, pavyzdžiui, dezodorantas, bet reikia žinoti, kokį kvapą žmonės mėgsta arba eiti drauge.

– Taigi grįžtame prie to paties – kiekvieną kartą, kai ką nors dovanoji, reikia šiek tiek pasidomėti?

– Taip, artimam šeimos nariui gali dovanoti ir apatinį trikotažą ar kojines.

– Kai kurie mėgsta dovanoti praktiškas dovanas, pavyzdžiui, kojines, marškinėlius, puodelius, maisto papildus, vitaminus, skareles, šalikus, kosmetiką. Gal taip paprasčiau išrinkti?

– Vis tiek reikia žinoti. Juk gali skarelės spalva netikti. Žinoma, ją galima perdovanoti, bet gal reikėtų be progos tokį daiktą perdovanoti. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad draugei ar mamai tiktų ta skarelė, tai ją tiesiog reikėtų atiduoti be progos.

Šeimyninės šilumos jausmas

Susisiekus su N.Oželyte ir paprašius pasidalinti mintimis apie kalėdines dovanas, aktorė nusijuokė ir prasitarė, kad ji labai netinkamas žmogus pokalbiui šia tema, nors pripažino, kad iki šių metų ji buvo, kaip visi.

"Nesu labai religinga, tačiau Kalėdos, tiksliau Kūčios, dar tada, kai buvo gyva mano mama, buvo ir liko šventa diena. Per Kūčias visi susirenka pas mane, dukros su žentais ir taip toliau. Gaminu dvylika patiekalų, kepame šližikus, dengiame stalą. Vakarieniaujame, o po to važiuojame pas vyriausią dukrą, kur po eglute visos dovanos guli. O paskui jau, kas anksčiau naktį atsikels, savo dovanas išpakuos, nuo viso to susidaro toks šeimyninės šilumos pojūtis", – pasakojo žinoma artistė.

Stebuklas – būti kartu

N.Oželytė teigė, kad tą dieną visada norėdavosi dovanų, kurios nustebintų artimuosius ir svarbiausia, kad jos būtų nekasdieniškos.

"Dažniausiai jau žinome savo artimųjų norus, kad ir kokie keisti kartais jie būna. Pamenu, mano anūkė jau buvo gana didelė, bet jai staiga prireikė kažkokio kalbančio žaisliuko. Kitaip tariant, kalėdinių dovanų norus kolekcionuodavau visus metus. Paskui man kažkas nutiko, nežinau, gal pasenau, bet pajutau, kad ta dovanų paieškų psichozė pradėjo slėgti. Kur kokią dovaną gauti? Ir iš to šviesaus džiaugsmo, kuris būdingas vaikams, kurie tiki Kalėdų seneliu ir laukia jo dovanų kaip stebuklo, o ne daikto, liko kažkoks "daikteliavimas". Visi žino, kad kažkas kažką nupirko ir viskas yra farsas. Ir šiemet mane apėmė toks jausmas, kad turiu savo baisiai gėdai pasakyti, šiais metais negalvoju apie kalėdines dovanas", – atviravo N.Oželytė.

Aktorė, garsėjanti šmaikščiu liežuviu, pabrėžė, jog labai tikisi, kad artimieji nepagalvos esą "mamutė pavirto Scrooge’u McDucku", todėl kažkokių malonių smulkmenų po eglute ji vis tik padės.

"Aš jas tikrai labai myliu. Myliu taip, kad galiu numirti dėl kiekvienos iš jų ir myliu savo žentus, bet man šitoks materialistinis žaidimas pradėjo labai nepatikti. Negalvojau, kad man taip nutiks, bet nutiko. Vis dėlto Kalėdos ir materializmas nedera. Tačiau kadangi šeimoje yra vienas vaikas, aišku, jam 15 metų, bet jis vis tiek vaikas, tai jo laukia staigmena. Žinau, kad jam didžiausia dovana – kelionė su mamute kur nors. Pernai po eglute vaikui padėjau kelionę ir šiemet kažką nuveiksime. Tai ir yra tikras malonumas, tikras stebuklas būnant kartu, bet tai nėra daiktas", – dėstė N.Oželytė.

Džiaugsmas slypi ne daiktuose

Aktorė neslėpė, kad ją pastaraisiais metais ėmė labai slėgti tas primygtinis kalėdinių dovanų brukimas jau nuo spalio pabaigos. Todėl N.Oželytė tikina, kad reikia tik gerai pagalvoti ir tikrai įmanoma atrasti kokią įdomią mintį, kaip su Kalėdomis pasveikinti artimuosius.

"Pavyzdžiui mes su mergaitėmis dar, kai jos būdavo mažos, prieš šventes eidavome į Operos ir baleto teatrą. Pamenu, su kokiu malonumu mes žiūrėdavome kokį baletą, o per pertraukas gerdavome karštą šokoladą, kuris beje, išliko lygiai toks pat, kaip anksčiau. Žinodama tokį dalyką, nupirkau bilietus į operą "Jėzus Kristus – superžvaigždė". Žinau, kad mano dukros tai įvertins. Bet aš netraktuoju tai kaip kalėdinės dovanos, būčiau tai padariusi ir be Kalėdų", – teigė N.Oželytė.

Aktorė pripažino, kad ne visos mamos tokios kaip ji, ir ne visi vaikai, tokie, kaip jos dukros, kuriems nelabai svarbios materialios dovanos. Priešingu atveju vietoj šventinio džiaugsmo dažniausiai atsiranda įtampa.

Vaikai užauga, gyvena kitur ir tie santykiai vis tiek blėsta, o mums svarbu juos išlaikyti.

"Nereikėtų sunaikinti švenčių džiaugsmo, galvojant ką kur pigiau nupirkti. Juk viskas yra mūsų rankose, mūsų galvose. Reikia tik pagalvoti, paleisti savo fantaziją, nors tai kartais ir nelengva. Kur kas paprasčiau nupirkti kvepalų už 150 eurų. Manau, kad toks požiūris yra žmogaus brandos reikalas. Juolab, kai vaikai užauga, gyvena kitur ir tie santykiai vis tiek blėsta, o mums svarbu juos išlaikyti, tada ir imame stengtis šventes švęsti neformaliai", – mano žinoma šalies moteris.

Šios dovanos jau ketvirtus metus iš eilės yra ir dažniausiai dovanojamos, jas renkasi kas penktas šalies gyventojas (21 proc.). Toliau rikiuojasi kosmetika ir parfumerija (18 proc.) bei žaislai ir knygos (18 proc.).

Kaip ir praėjusiais metais, tvirtų pozicijų neapleidžia ir grynieji pinigai – po eglute juos norėtų rasti 16 proc. lietuvių, tačiau grynuosius dovanoti renkasi tris kartus mažiau apklaustųjų – tik 5 proc. Šiemet dvigubai daugiau norinčiųjų šventinį rytą po eglute rasti drabužius, avalynę ir papuošalus (12 proc.) bei kosmetiką ir parfumeriją (10 proc.).

6 iš 10 šventėms ruošiasi iš anksto

Kalėdinėmis dovanomis artimiesiems iš anksto pasirūpino tik trečdalis gyventojų. Kaip ir kasmet, daugelis apklaustųjų sako savo finansus planuojantys atsakingai ir įtemptam švenčių laikotarpiui ruošiasi iš anksto. Taupyti iš anksto stengiasi net 66 proc. apklaustųjų.

„Pastebime, kad kasmet savo išlaidas šventiniu laikotarpiu planuoja apie du trečdaliai apklaustųjų. Gyventojai žino, kad metų pabaigoje turės daugiau išlaidų nei įprastai, tad stengiasi planuoti dovanų pirkimą, artimųjų ir dovanų sąrašus pasirengia iš anksto ir vos dešimtadalis sako savo išlaidų visai neplanuojantys“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Daugiau nei pusė apklaustųjų kalėdinėmis dovanomis pamalonina ne tik savo šeimos narius, bet ir artimiausius draugus.

Dovanos – svarbiau už šventines vaišes

Jau trečius metus iš eilės didžiausią kalėdinių išlaidų krepšelio dalį sudaro dovanos – daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) dovanoms planuoja išleisti daugiausia šventėms skirtų finansų. 38 proc. apklaustųjų dovanoms ketina skirti daugiau nei 100 eurų, trečdalis rinksis kuklesnes dovanas ir joms skirs iki 100 eurų.

„Gyventojai šiemet, skirtingai nei pernai, daugiau planuoja išleisti šventiniams renginiams ir lankymuisi pas artimuosius, o štai vaišės nusirito į trečiąją vietą pagal svarbą ir tik 19 proc. apklaustųjų joms skirs prioritetą“, – sako A. Grabinskė.

Dešimtadalis gyventojų kalėdinių išlaidų nei dovanoms (10 proc.), nei šventiniam stalui (12 proc.) apskritai neplanuoja – kiek išleis, tiek.

„Aviva Lietuva“ švenčių finansų planavimo apklausoje internete šiais metais gruodžio 7-12 d. dalyvavo 522 gyventojai.

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausios prekės, kurias žmonės perka internetu – kosmetika ir parfumerija, drabužiai, žaislai, sporto prekės, telefonų ir kompiuterių priedai. Jau kelinti metai stebime tendencijas, kad prieš šventes išauga įvairių elektroninių parduotuvių siuntų kiekiai, o prekiaujančių žaislais ir kosmetika – ypač“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Pasak G. Bilevičiaus, pirkti internetu žmones skatina elektroninių parduotuvių prieškalėdinės akcijos ir patogumas – nereikia lakstyti po prekybos centrus, stumdytis eilėse ir gaišti laiko transporto grūstyse.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad apskritai dovanoms internete lietuviai ruošiasi išleisti trečdaliu daugiau nei pernai, o, lyginant su praėjusiais metais, daugiausiai augs išlaidos elektronikos prekėms. Taip pat internete šventėms apsipirkinėja daugiau didmiesčių nei mažesnių miestų gyventojai. – net 40 proc.

Pasak G. Bilevičiaus, šiemet lietuviai dovanų pirkimu internete pradėjo rūpintis anksčiau – tai atskleidžia gerokai ūgtelėjęs lapkričio mėnesio siuntų skaičius. Vis dėlto tiems, kas dar dovanų neužsakė, reikėtų nepamiršti, kad prieš šventes siuntos keliauja ilgiau nei įprasta dėl didelio jų kiekio, taigi reikėtų neatidėti pirkinių paskutinei dienai. 

„DPD grupė“ atliko 23 450 žmonių tiesioginę apklausą dvidešimt vienoje Europos šalyje, Lietuvoje buvo apklausti 802 respondentai. Apklausa buvo vykdoma 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais.

Anot jos, lietuviai nori labai praktiškų dovanų – grynųjų pinigų, dovanų čekio, bet pasitaiko ir prabangos prekių: „Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

Išlaikyti sąmoningumą – sunku

Renkantis kalėdines dovanas, svarbiausia yra žinoti, ko ieškoma ir kam ieškoma, sako O. Bložienė. Kaip teigia pašnekovė, reikia prisiminti, kad į pirkinių krepšelius patenka maždaug 30 proc. spontaniškų prekių: „Šventiniu laikotarpiu, kai tiek pagundų, sukyla daug emocijų, aplink vyrauja šventiškumas ir dovanos, visko norisi, tokių pirkinių būna ir daugiau. Svarbiausia – žinojimas, ką ir kam pirksiu.“

Anot O. Bložienės, nupirkta papildoma dovana vėliau gali gulėti kur nors kampe. „Manau, kad vertinga turėti pirkinių lapelį ar sąrašą telefone. Reikėtų pabūti namuose, susirašyti visus žmones, kuriems ketinama parodyti dėmesį, taip susidėlioti idėjas. Aklas vaikščiojimas naudoja energiją, vėliau nuo to nukenčia finansai. Reikia prisiminti, kad niekas nemėgsta namų apkrauti daiktais, kurie kaupia dulkes“, – aiškina pašnekovė.

Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės teigimu, prieš šventes matomas bendras suaktyvėjimas: „Daugelis žmonių pradeda pirkti ir maistą, ir dar kažką, ko gali prireikti. Tuomet galima lengvai patekti į tokį nerimo sūkurį, užsikrėsti emocijomis.Tai labai išvargina.

Pašnekovės manymu, apsipirkinėjant paskutinę savaitę prieš Kalėdas išlaikyti sąmoningumą labai sunku. „Dėl to tikrai geriau pagalvoti iš anksto, neskubėti ir pasiruošti. Prieššventiniu laikotarpiu labai padaugėja atvejų, kai žmogus negalvodamas prisiperka dalykų, kurie jam vėliau nereikalingi. Dalis žmonių pasiduoda tai masinei bangai“, – sako J. Sondaitė.

Pasak J. Sondaitės, apsipirkimas sukelia ir teigiamų emocijų: „Nustatyta, kad pirkdamas, tuo momentu, žmogus jaučia malonumą. Tačiau po to gali būti labai nemalonu, tad sąmoningumą verta išlaikyti. Prieššventinu laikotarpiu jį išlaikyti sunkiau, nes didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir kiti žmonės.“

Portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys sako, kad jei kalėdinių dovanų pirkimas suvokiamas kaip tam tikras išsipirkimas nuo kalčių, tai tikrai gali asocijuotis su stresu. „Manoma, kad, nors visus metus dėmesys nebuvo skiriamas, per Kalėdas užteks nupirkti dovaną ir viskas bus nuostabu. Tačiau yra nematerialių dovanų, tai – laiko dovanojimas. Galbūt tą laiką, kai vaikštoma po parduotuves, galima dovanoti tam žmogui“, – tikina pašnekovas.

Lietuviai – praktiški žmonės

O. Bložienė tvirtina, kad nėra vienos sumos, kurią rekomenduojama skirti dovanoms: „Tai pirmiausia priklauso nuo finansinių galimybių. Šventinis laikotarpis kelia stresą, tad, prieš einant apsipirkti, reikia pagalvoti – kam norisi skirti dėmesį, kas būtų geriausia dovana vienam ar kitam žmogui.“

Kalbėti apie dovanų sumą, anot O. Bložienės, yra sudėtinga. „Vienam namų ūkiui 300 eurų dovanoms yra prieinama suma, o kitam – labai didelė, gal net pusė mėnesio biudžeto. Viskas priklauso nuo pajamų lygio“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak O. Bložienės, lietuviai, pasirodo, yra labai praktiški žmonės: „Visi sako, kad nori dovanų čekio, grynųjų pinigų. Toliau paklausios tokios dovanos kaip kosmetika, kvepalai ir kita. Džiugu,kad dovanų sąraše dar yra ir knyga. Į norimų dovanų sąrašą patenka ir apsilankymas SPA, kelionės dovanų kuponas. Tai – prabangos prekės ir, pagal dovanoms skiriamą pajamų dalį, matyti, kad namų ūkių finansinė padėtis taisosi.“

J. Sondaitė, paklausta, kaip išsiaiškinti, kokia dovana tinkama žmogui, sako, kad jei žmogus tikrai pažįstamas, galima numanyti jo poreikius ar pomėgius. „Žinoma, vienas saugiausių dalykų yra apsitarti. Kartais juk gali būti didelis prasilenkimas, kai tik mums atrodo, kad dovana tikrai gera. Būna dovanų su užuomina – kartais vėluojančiam žmogui dovanojamas laikrodis. Tai gali žmogų paveikti neigiamai, įskaudinti“, – tikina ji.

Anot J.Sondaitės, palikti pasirinkimo laisvę, pavyzdžiui, įteikiant dovanų čekį, yra saugus dalykas: „Mes ir parodome dėmesį, ir paliekame žmogui galimybę pačiam rinktis. Jei nesame tikri ir patys renkame kažkokią dovaną, galime ir apsirikti. Jei žmogus turi savitą skonį, mėgsta kažką labai originalaus, nėra lengva tą skonį atspėti.“

D. Puslys sako, kad dovanų čekis yra tarsi būdas perkelti į jį kalėdinį stresą. „Manoma, kad štai tau čekis – eik ir pirk. Tačiau manau, kad galima suderinti du dalykus. Kodėl nepasikvietus žmogaus, kuriam renkama dovana, pavyzdžiui, į knygyną? Taip kartu praleidžiamas laikas ir išrenkama dovana – du zuikiai vienu šūviu“, – tikina pašnekovas.

Grąžinamos ar perdovanojamos 

O. Bložienė teigia, kad Lietuvoje, kitaip nei Skandinavijoje, ne tik nepridedamas dovanos pirkimo čekis, bet įsitikinama, kad kaina tikrai nuplėšta: „Žmonėms nesmagu, kad kiti gali pagalvoti, jog skirta per mažai pinigų. Mes pernelyg matuojame dėmesį pinigais. Vertės perkėlimas į pinigus nėra geras dalykas.“

Anot pašnekovės, bet kuris etiketo specialistas pasakytų, kad pridėti pirkimo čekį prie dovanos – labai vertinga. „Jei žmogus norės, jis galės laisvai dovaną grąžinti ar pasikeisti į kokią kitą. Lietuvoje tai tikrai nepopuliaru, bet noriu priminti, kad visame pasaulyje apie 20–30 proc. dovanų yra grąžinamos arba perdovanojamos kitiems“, – aiškina O. Bložienė.

J. Sondaitė įsitikinusi, kad reikia mokėti dovaną priimti: „Nors mes ir turime posakį, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Aš palaikau nuoširdumą ir jei tai artimi santykiai, nereikia, kad žmogus apsimestų, jog dovana jam patinka. Dovanojimas taip pat yra būdas bendrauti, labiau pažinti vienas kitą.“

Pašnekovės manymu, reikia žinoti, kokius santykius norime kurti. „Svarbu, ar norisi atvirų ir nuoširdžių santykių. Jei negalime išreikšti ir slepiame savo tikruosius jausmus, tai santykiai nėra labai geri, artimi ar nuoširdūs“, – sako J. Sondaitė.

D. Puslys, kalbėdamas apie Kalėdų karštinę, teigia, kad į tai pasineriama kaip į pareigą: „Pradedame galvoti, kad reikia kažką daryti, pirkti, bėgti, pavargti. Ir kai ateina ar praeina Kalėdos, sakoma – štai, dabar galima pailsėti. Man aktualus dar vienas dalykas, tai – pasninkas. Tai gali tapti juokingu dalyku, kai nevalgoma mėsa, bet suvalgomas tuno ar lašišos kepsnys, kuris gerokai brangesnis.“

Pasak pašnekovo, pasninko prasmė iškreipiama. „Derėtų pastebėti tą, kuris kenčia atskirtį. Galvojame apie artimuosius, kurie sulauks dovanų, bet yra žmonių, kurie jų negaus, kurie neišgali jų nupirkti. Mes galime prie to prisidėti – yra puikių iniciatyvų, pavyzdžiui, vaikų svajonių pildymas. Kartais užtenka apsilankyti vaikų namuose, tada matai vaikų akis, –  juk pas juos kažkas atvažiavo“, – tikina D. Puslys.

Iš anksto kalėdinėmis dovanomis teigė pasirūpinantys ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų klientų. Kuo pradžiuginti artimuosius jie pradeda ieškoti lapkričio mėnesį. 40 proc. respondentų dovanų paieškas palieka gruodžio mėnesiui, o penktadalis (22 proc.) – suskumba dovanų ieškoti iki Kalėdų likus dviem savaitėms. Kas septintas apklaustasis (13 proc.) į kalėdinių dovanų šurmulį įsilieja likus vos kelioms dienoms iki švenčių ar net Kalėdų rytą.

„Šios tendencijos nesikeičia jau kelerius metus. Didžiausio užsakymų antplūdžio sulaukiame jau įsibėgėjus gruodžiui. Šiuo laikotarpiu suruošiame beveik 3 kartus daugiau užsakymų, kurių dauguma, žinoma, – kalėdinės dovanos. Šventiniu laikotarpiu dažniau nei kitu metu žmonės pasirenka prekių atsiėmimą prekių atsiėmimo centruose, taip tikriausiai norėdami kuo greičiau dovanas artimiesiems laikyti savo rankose,“ – sako Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros vadovė.

Labiausiai erzina kainos ir žmonių minios

Nors Kalėdos siejamos su šiltais jausmais ir širdžiai maloniais dalykais, prieššventiniu laikotarpiu šiuos gražius jausmus dažnam užgožia skubėjimas, šurmulys, stumdymasis eilėse, šventiniai rūpesčiai. Dovanų rinkimas taip pat turėtų būti vienas iš tų malonių dalykų, tačiau apklaustieji pripažino, kad jį apkartina įvairūs trikdžiai.

Didžiausia dalis respondentų (31 proc.) nurodė, kad, renkant dovanas, labiausiai erzina didelės prekių kainos. Ne mažiau pirkėjų (29 proc.) piktina šurmulys ir žmonių gausa parduotuvėse. Penktadalis „Pigu.lt“ klientų (21 proc.) sako, kad įsigyti dovanas labiausiai trukdo ilgos pirkėjų eilės, kas dešimto (10 proc.) netenkina dovanų asortimentas. Esantys viskuo patenkinti nurodė 9 proc. atsakiusiųjų.

„Apklausa taip pat parodė, kad kas antras pirkėjas dovanas linkęs pirkti fizinėse parduotuvėse. Tačiau visi aukščiau išvardinti trukdžiai vis daugiau žmonių skatina rinktis patogesnę ir greitesnę alternatyvą – dovanas pirkti iš internetinių parduotuvių. Lietuviškose internetinėse parduotuvėse dovanų įsigyjantys nurodė 37 proc. atsakiusiųjų“, – apklausos rezultatais dalijasi G. Vilkė.

Perka iki 10 dovanų, bet neišlaidauja

Akivaizdu, kad lietuviai per Kalėdas stengiasi be dovanų nepalikti nė vieno artimo žmogaus, gal ir draugo. Didžiausia apklaustųjų dalis (38 proc.) nurodė perkantys nuo 6 iki 10 dovanų. Dar beveik tiek pat žmonių išrenka 3-5 dovanas. Trečdalis pirkėjų dovanoms išleidžia iki 50 Eur, dar tiek pat žmonių – nuo 51 iki 100 Eur.

Penktadalio apklaustųjų išlaidos dovanoms siekia iki 200 Eur, 15 proc. dovanoms skiria iki 300 ar daugiau eurų.

Internetinėje „Pigu.lt“ apklausoje savo nuomonę išsakė 1502 respondentai iš visos Lietuvos. Apklausa vyko lapkričio – gruodžio mėnesiais.