Grupinės nuolaidos – apgaulingos
Pasak P. Čepkausko, šiuo metu parduotuvių lentynose vyraujančias kainas reikėtų vertinti dvejopai: nei gerai, nei blogai. „Jeigu pasižiūrėtume į paprastas prekes, vadinamąjį pigųjį krepšelį, palyginus su praėjusiais metais, jis pinga. Pagrindiniai pigimo akceleratoriai yra aliejus, kuris pinga 50 proc., prisideda ir pieno produktai. Tie žmonės, kurie per šventes namie patys gamins paprastus patiekalus iš ne prekių ženklų, sumokės apie 10 proc. mažiau nei pernai“, – skaičiuoja P. Čepkauskas.
„Tačiau yra kita sudedamoji dalis – per šventes niekas nenori valgyti kruopų, miltų, makaronų. Prekių ženklų savininkai ir prekybos tinklai nenori piginti savo produkcijos“, – pabrėžia kainų specialistas.
P. Čepkauskas siūlo atsiversti prekybos tinklų akcijų leidinius ir palyginti kai kurių tradiciškai per Kalėdas mėgstamų maisto produktų kainas su pernykštėmis. Pavyzdžiui, 1 kg ananasų praėjusiais metais akcijos taikymo metu kainavo 0,99 euro, dabar – 1,19 euro. Žirneliai didžiausios akcijos metu pernai taip pat kainavo 0,99 euro, dabar – 1,19 euro, kilogramą mandarinų praėjusiais buvo galima įsigyti ir už 0,79 euro, šiemet patraukliausia kaina – 0,99 euro. Akivaizdu, kad kainos kyla aukštyn.
„Tie, kurie nesusirenka pinigų, apyvartų, daro grupines nuolaidas, pavyzdžiui, miltams 40–50 proc. ar konservuotiems produktams 40 proc. ir t. t. Tačiau galutinės kainos vis tiek yra šiek tiek didesnės nei praėjusiais metais“, – sako P. Čepkauskas.
Kainų specialistas pataria: norint sutaupyti, belieka kruopščiai tikrinti akcijų katalogus, lyginti kainas. „Ta pati 40 proc. nuolaida miltams skirtingai atrodė skirtinguose prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, beveik 2 kg „Malsenos“ miltų „Maximos“ parduotuvėse kainavo 1,35 euro, „iki“ – 1,43 euro, „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse – 1,39 euro. Tačiau kalbėti apie sutaupymą be galutinio prekių sąrašo yra keistas dalykas“, – pabrėžia P. Čepkauskas.
Spėjimas: pasak P. Čepkausko, daug intrigos lieka kitiems metams, nes viešojo maitinimo paslaugos, tikėtina, bus šiek tiek brangesnės dėl PVM lengvatos panaikinimo. / P. Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.
Jis pastebi, kad grupinės nuolaidos gali būti apgaulingos, nes kai kurie prekybos tinklai geba pateikti mažesnę kainą ir be specialių nuolaidų kokiai nors prekių grupei. „Reikia žiūrėti plačiau, ne tik į bendras nuolaidas prekių grupėms: reikia ieškoti telefone, internete ir pasižiūrėti, kaip tie 40 proc. atrodo fizinio skaičiaus išraiška. Belieka lyginti ir tikrinti, kokia yra tikroji kaina be nuolaidos“, – akcentuoja P. Čepkauskas.
(Ne)vangi kova
Anot P. Čepkausko, šiuo metu Lietuvoje vyrauja tendencija, kurią patvirtina statistikos agentūrų duomenys: iš viso pardavimas kiekiais krinta 4–5 proc. „Jeigu matuotume pinigais, mažmeninės maisto prekybos apyvarta, pavyzdžiui, spalį, augo tik 5 proc. Jeigu ir prekybininkai, ir tiekėjai pateiks mažesnes kainas nei praėjusiais metais, fiziškai surinks mažiau pinigų, o šito jie nenori, jiems reikalingas šioks toks kilimas. Dabar viskas yra pirkėjų rankose – jeigu prikėjai sutiks su tokia situacija ir toliau pirks tais pačiais kiekiais, kainos kils toliau. Verslas kainas mažina tada, kai fiziškai gauna mažiau pinigų“, – aiškina jis.
„Be to, kai lapkritį stebėjome prekių ženklus, matėme kelių procentų augimą, palyginti su spaliu. Tikslas – paauginti kainas, kad prireikus gruodį būtų galima padaryti didesnes nuolaidas. Išvada: pingant žaliavoms ir degalams tikėtis pigesnių Kalėdų nereikėtų, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai kalbame apie pigiausių prekių krepšelį. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, atpigo ir elektra, vien todėl gaminti namuose bus šiek tiek pigiau“, – pastebi P. Čepkauskas.
Pernai dalį pirkėjų šokiravo prieš Kalėdas prekybos tinkle „Rimi“ pasirodžiusių kūčiukų kaina – 11,99 euro už 1 kg. Šiemet jie dar brangesni –12,99 euro už 1 kg. „Pigesni miltai, aliejus ir energija, bet jie tikrina, ar pirkėjas gali mokėti daugiau. Vienas pastebėjimas: praėjusiais metais kūčiukų išdėstymas buvo platesnis, o šiais metais atrodo kukliau – keli maišeliai. Turbūt nelabai tikisi, kad tiek parduos“, – juokiasi P. Čepkauskas.
Manau, žmonės daugiau pinigų išleis ne dovanoms, o žiemos pramogoms, nes yra labai didelė pasiūla, pradedant šviesos parkais, baigiant kitais renginiais.
Kova dėl klientų tarp kai kurių prekybos tinklų tokia vangi, kad gali pasirodyti, kad kartais prekybininkai net nepavarto konkurentų siūlomų prekių katalogų. „Vadinasi, juos tenkina tos pinigų sumos, kurias jie susirenka. Prekyba mažina kainas arba pradeda reaguoti į konkurentus, kai akcininkų netenkina apyvartos ir kiti skaičiai. „Helmans“ majonezas – geras pavyzdys. Neseniai „Maxima“ ir „Lidl“ pateikė mažiausias kainas – 4,30 euro už 1 l majonezo. Kiti prekybos tinklai irgi išlaukė momento, nes lietuvis be „Helmans“ – kaip zuikis be ausų, per Kalėdas tai yra strateginė prekė. Prekybos tinklas „iki“ sugebėjo padaryti 3,50 euro už 1 l kainą, tada „Maxima“ irgi sumažino kainą iki 3,50 euro už litrą“, – dalijasi kainų specialistas.
„Yra prekių, dėl kurių kainų patrauklumo smarkiai konkuruojama. Stambieji žaidėjai konkuruoja labiausiai – jei kas nors pateikia žemesnę kainą, jie dažniausiai greitai koreguoja savo ir pasiūlo pigesnį variantą“, – priduria jis.
Padėjo pandemija ir karas
Pereinant nuo maisto produktų prie kalėdinių dekoracijų, praėjusiais metais jos nebuvo išskirtinai brangios, tačiau karas Ukrainoje ir su juo susiję tam tikri vėlavimai tiekimo grandinėse lėmė, kad pasirinkimas prekybos tinkluose, regis, buvo didesnis nei šiemet. „Atkreipiau dėmesį, kad ir mokslo metų pradžios prekių praėjusiais metais buvo daug didesnis pasirinkimas visuose prekybos tinkluose, galbūt dėl to, kad susidėjo pandeminiai likučiai ir dėl vėlavusio tiekimo. Su kalėdinėmis dekoracijomis irgi yra panaši situacija, tačiau geriausiai viską pamatysime sausio 1-ąją, kai prasidės šių prekių kategorijos išpardavimas“, – sako P. Čepkauskas.
Jau praėjusią savaitę kai kurie prekybos tinklai eglutėms taikė 60 proc. nuolaidą, dekoracijoms ir šventiniams kostiumams – 50 proc. „Tie, kurie išlaukė, tikrai sutaupė. Apskritai Lietuvoje dėl geriausių kainų kaunasi „Maxima“ ir „Lidl“. „Norfa“ irgi užtikrina gerą kainų lygį, galima sakyti, kad jie tik viešojoje erdvėje negirdimi, o „iki“ su „Rimi“ užsiima deklaracijomis, kad kerpa kainas ir yra piguoliai. Kai kovo mėnesį suves visus rezultatus, tada ir pamatysime, kaip jiems sekėsi visus šiuos metus”, – teigia pricer.lt ekspertas.
Pasak jo, pandemija visus šiek tiek išbalansavo, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje: „Pandemija baigėsi, prie karo pripratome, žiūrėsime, kokia bus situacija, nes maisto prekybininkams dveji pandemijos metai buvo nuostabūs. Per metus gavo vos ne 0,5 mlrd. eurų iš viešojo maitinimo, kuris buvo nusistekenęs.“
„Pirmaisiais pandemijos metais visi kaupė atsargas, antraisiais – pirko maisto produktus, nes negalėjo valgyti kavinėse, – sako P. Čepkauskas. – Kad ir kaip makabriškai skambėtų, praėjusiais metais prekybininkus labai palaikė karas. Pirmaisiais karo metais prekybininkus labai teigiamai paveikė du faktoriai: kainų augimas, nes dėl panikos jie kėlė kainas, o pirkėjai vis tiek pirko irgi dėl dviejų priežasčių – papildė per pandemiją sukauptas atsargas, jeigu karas vyktų ir pas mus, ir labai stipriai palaikė Ukrainą, pirko maisto produktus, siuntė pagalbą.“
Pirmaisiais karo metais prekybininkus labai teigiamai paveikė du faktoriai: kainų augimas, nes dėl panikos jie kėlė kainas, o pirkėjai vis tiek pirko dėl dviejų priežasčių – papildė per pandemiją sukauptas atsargas, jeigu karas vyktų ir pas mus, ir labai stipriai palaikė Ukrainą, pirko maisto produktus.
Šiais metais šie faktoriai taip neveikė. P. Čepkauskas pastebi, kad Kalėdų dovanų sektoriaus pardavimas auga lėčiau nei maisto prekių. Jis nesitiki, kad šiemet bus dovanojamos didesnės dovanos nei pernai. Be to, ne maisto produktų kategorijoje infliacija buvo mažesnė.
„Manau, žmonės daugiau pinigų išleis ne dovanoms, o žiemos pramogoms, nes yra labai didelė pasiūla, pradedant šviesos parkais, baigiant kitais renginiais. Praėjusiais metais daug kas dar bijojo eiti į renginius, šiemet situacija jau kita – statistikos lentelėse renginiai, viešasis maitinimas atrodo gerai“, – sako kainų specialistas.
Daug intrigos lieka kitiems metams, nes viešojo maitinimo paslaugos, tikėtina, bus šiek tiek brangesnės dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo. „Žmonių pajamos per daug neaugs, o kainų lygį visi bando auginti ir toliau, nors priežasčių tam nėra. Bus įdomi situacija, nes iš viešojo maitinimo žmonės tikrai trauksis, o valgyti reikia, todėl maisto prekybos tinklams, manau, vėl bus šiek tiek daugiau džiaugsmo“, – prognozuoja P. Čepkauskas.
