Verslas iš kameros
Kauno teisėsaugininkams teko aiškinti apgaulės mechanizmą, kai tariamai buvo nuomojami butai. Jo aukomis tapo nukentėjusieji iš visos Lietuvos.
Teisėsaugininkams pavyko aptikti mobilųjį telefoną, kuriuo buvo bendraujama su užkibusiaisiais ant sukčių meškerės. Tačiau jis rastas per kratą Kybartų pataisos namų patalpoje, kurioje gyvena dešimt kalinių. Ir nė vienas iš jų, žinoma, neprisipažino turintis, ką nors bendro su šiuo įkalčiu.
O naivuolė, dirbanti vienoje Kaune esančioje "Maximos" parduotuvėje kasininke, išnuomojusi sukčiams už 30 eurų savo sąskaitą, nors ir turėjo iš pradžių įtariamosios bendrininkavimu statusą, galiausiai taip pat atsipirko tik stresu, paaiškėjus, kad ir ji buvo apgauta. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jos atžvilgiu.
Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad į šią pamokančią istoriją minėta trečią dešimtį įpusėjusi mergina pateko radusi socialiniame tinkle "Facebook" pasiūlymą papildomai užsidirbti "nepajudinant nė piršto".
Sukčiai dėjosi mergina
Oficialiai tai siūlė mergina, kurios nuotrauka buvo prisidengę šį skelbimą įdėję sukčiai.
Jiems reikėjo bent porai mėnesių svetimos sąskaitos banke – esą jų sąskaitas areštavę antstoliai. Buvo pasakojamos tradicinės sukčių istorijos.
Siūlomu 30 eurų užmokesčiu per mėnesį ši mergina susigundė. Ir, davusi prisijungimo prie savo sąskaitos kodus, net du mėnesius jį gavo.
Tačiau, vėliau susidūrus su policija labai dėl to pasigailėjo.
Per tuos porą mėnesių, kaip paaiškėjo, Kybartų pataisos namų kaliniai nusiėmė nuo jos sąskaitos virš 3 tūkst. eurų, kuriuos sudarė 50, 100 ir 200 eurų pervedimai.
Tai buvo avansai, siųsti kitų apgautųjų, susigundžiusių taip pat į internetą įkeltomis svetimų butų nuotraukomis, kuriuos sukčiai skelbėsi nuomojantys ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei Klaipėdoje.
Prie šių skelbimų buvo nurodytas jau minėtas Kybartų pataisos namuose rastas telefonas, kaip nustatyta pagal jo identifikavimo numerį. Per tuos porą mėnesių į jį sukčiai buvo įsidėję keturias SIM korteles.
Mokėdavo už paveiksliukus
Šios aferos, vykusios pernai vasarą, aukos – dažniausiai studentai arba Vilniuje darbą radę, tačiau neturintys, kur gyventi, asmenys.
Jie taip pat buvo priversti bendrauti su Kybartų pataisos namų kaliniais. Tiesa, pastarieji dėdavosi išvykusiais su drauge į užsienį. Tačiau, sugebėdavo įkalbėti skambinusiuosius, kad jie paskubėtų sumokėti avansą, nes susidomėjusiųjų – esą ne vienas. O prašoma kaina už nuomą ir įdėtos esą siūlomo buto nuotraukos buvo patrauklios. Taigi, kol jie po poros savaičių grįš su drauge, kuriai priklauso šis butas, į Lietuvą, jau gali būti per vėlu.
Ir užkibusieji ant sukčių meškerės skubėdavo mokėti avansą į jų nurodytą esą minėtos draugės sąskaitą. Tačiau, šį pervedus ir atėjus nurodytam esą buto savininkės grįžimo į Lietuvą laikui, jau niekas telefono numeriu, nurodytu prie skelbimo, neatsiliepdavo. Sukčiai jau būdavo pakeitę SIM kortelę.
Tačiau po kurio laiko sukčiams patiems teko ieškoti sąskaitos savininkės. Ši, demaskuota policijos, skubiai pakeitė prisijungimo kodus. Bet į sukčių skambutį telefonu atsiliepė. Ir išgirdusi klausimą, kas atsitiko, pareiškė, kad daugiau nenori turėti su jais jokių reikalų.
Teisėsaugininkai viliasi, kad ir sumokėjusieji sukčiams avansą už gražius paveiksliukus kitą kartą tai darys tik apžiūrėję nuomojamą butą.
