Nagrinės teismas
Kauno apylinkės teismas nagrinės neeilinę bylą. Prokurorai žinomą chirurgą kaltina, kad prieš storosios žarnos naviko šalinimo operaciją pacientei nebuvo atlikti papildomi tyrimai. Jie esą galėjo patikslinti diagnozę ir naviko buvimo vietą. Nurodoma, kad atliekant operaciją dėl neatsargumo gydytojas pažeidė blužnį.
"Išsivysčius blužnies kraujavimui, šis vidaus organas buvo pašalintas. Blužnies operacijos šalinimo metu, jis, dėl neatsargumo, kartu su blužnimi, atidalijo pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas pacientės kasą. Todėl išsivystė ūmus kasos uždegimas, dėl kurio pacientė mirė. Taip, Ž.Saladžinskas dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialaus elgesio taisykles. Tuo padarydamas nukentėjusiems didelę žalą, tai yra įvykdė nusikaltimus, numatytus Baudžiamajame kodekse", – taip Kauno klinikų gydytojo padarytos klaidos aprašomos kaltinamajame rašte.
Pirmą kartą Kauno apylinkės teisme mirusios moters artimieji, kaltinamas gydytojas ir teisininkai susitiko kovo viduryje. Vis dėlto byla nepradėta nagrinėti, nes, teisėjo teigimu, apie teisminį procesą turi būti informuotos Kauno klinikos ir ligoninę apdraudusi draudimo bendrovė. Dėl to kitas posėdis numatytas balandžio pradžioje.
Ieškodamas žarnyne polipo, gydytojas pažeidė sveiką blužnį ir visai ją išpjovė. O pjaudamas blužnį, dar ir nupjovė dalį sveikos kasos.
"Po ketverių metų mes jį pamatėme teisme, tačiau jis nei atsiprašė, nei pasisveikino", – stebėjosi mirusios moters artimieji.
Nepavykusi operacija
Nukentėjusi kauniečių šeima su "Kauno diena" pasidalijo savo išgyvenimais, kaip per vieną parą netikėtai neteko artimo žmogaus. Po nesėkmingai Kauno klinikose atliktos operacijos moteris mirė, nors prieš tai neturėjo rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Viskas prasidėjo 2015 m. vasarį, kai kauniečio Z.D. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) žmona nuvyko pas gydytojus. Šie, atlikę tyrimą, nustatė, kad žarnyne yra polipas. Buvo nuspręsta, kad darinys gali būti piktybinis, todėl paimta biopsija galimiems ląstelių pažeidimams nustatyti. Tyrimą atlikusi gydytoja nusiuntė moterį konsultuotis į Kauno klinikas pas chirurgą Ž.Saladžinską. Kauniečių šeima pasakojo, kad gydytojas nusprendė operuoti 65 metų moterį, nors tyrimo atsakyme buvo nurodyta, kad polipas nėra piktybinis, t.y. vėžio nėra.
"Jis nieko netyrė, neatliko papildomo tyrimo, nors visi ekspertai sako, kad tyrimas buvo būtinas, ir paskyrė operaciją, net nepasižiūrėjęs į atėjusį atsakymą, kad ten ne vėžys, o paprastas polipas. Jį galima buvo pašalinti ir be operacijos, dar paties tyrimo metu, tiesiog nugnybti ir tiek, bet gydytojas vis tiek ėmėsi operuoti", – stebėjosi Z.D.
Kauniečiai pasakojo, kad ir pati operacija nebuvo sklandi. Anot pašnekovų, gydytojas pilvo ertmėje padarė pjūvį, tačiau ne toje vietoje, kur buvo polipas. Žarnose neradęs darinio, Ž.Saladžinskas operacijos metu atliko papildomą kolonoskopijos tyrimą.
"Tai jau buvo ne operacija, o žmogaus mėsinėjimas, nes prapjauna žarnyną, ieško, bet ne ten, kur reikia. Tada prapjauna kitur. Kadangi jis iš karto užrašė operuoti, pats dar kartą neatlikęs tyrimo, matyt, todėl ir nerado polipo reikiamoje vietoje. Tyrimą darė tik pačios operacijos metu. Negana to, ieškodamas žarnyne to polipo gydytojas pažeidė sveiką blužnį ir, užuot bandęs sustabdyti kraujavimą ar kitaip padėti, jis visai blužnį išpjovė. O pjaudamas blužnį, dar ir nupjovė dalį sveikos kasos", – vos ištardamas žodžius kalbėjo operuotos moters anūkas A.Ž.
Po operacijos moters būklė staigiai prastėjo, tad kitos dienos ryte buvo nuspręsta ją operuoti antrą kartą.
"Jau buvo šokinio pankreatito požymių, tačiau gydytojas ir tada nebandė taikyti gydymo, slėpė, kad pažeista kasa. Chirurgas, užuot pakvietęs kelis profesionalus kolegas, kurie operuoja būtent kasą, vienas toliau darė antrą operaciją. Manau, kad kai pamatė, ką padarė, iš karto nurašė žmogų. Buvo galima bandyti išgydyti. Yra atvejų, kai pažeidus kasą, tinkamai ją gydžius, buvo galimybė išsaugoti gyvybę. Tačiau jis nieko nedarė ir tiesiog šį faktą slėpė", – stebėjosi moters vyras Z.D.
Po antros operacijos moters būklė negerėjo, o po paros ji mirė.
Mirusios moters vyras "Kauno dienai" sakė, kad tik dabar, praėjus ketveriems metams nuo netikėtos žmonos mirties, jis gali apie tai prabilti.
"Kaip dabar atsimenu, kad buvo vasario 12-oji. Ji į šaldytuvą įdėjo šampaną, nes jį labai mėgo ir pasakė, kad išgersime per Valentino dieną, tačiau jos nesulaukė. Mano akyse ligoninėje ji mirė. Ji visada būdavo gyvybinga, pilna energijos. Jos mama ir 86 metų sulaukė. Tai ji būtų dar gyvenusi ne mažiau. Ji niekad nebuvo Klinikose, pirmą kartą gyvenime ją nuvežiau ir neparsivežiau", – sunkų gyvenimo momentą prisiminė Z.D.
Klinikos jau turėjo gydytoją atleisti, o akreditavimo tarnyba – atimti gydytojo licenciją, kol dar daugiau gyvybių jis neatėmė.
Ilgas įrodymų kelias
Po artimo žmogaus netekties kauniečių šeimai teko ketverius metus minti įvairių institucijų slenkstį, kad būtų įrodyta, jog operacija atlikta netinkamai ir byla pasiektų teismą.
"Visą ligos istoriją po žodį išnarsčiau. Visą ataskaitą po skrodimo išnagrinėjau. Prieš teismą dar kartą peržiūrėjau, parašyta, kad visi organai gerai veikė, buvo lygių formų. Iš pradžių gydytojas nieko nebuvo įrašęs apie blužnies ir kasos pažeidimus, slėpė, ką pridarė, net ant žarnos su pašalintu polipu tyrimo buvo nurodyta vasario 15 d., nors operacija vyko 12 d., o 14 d. ji jau buvo mirusi. Tad ar nekyla įvairių minčių? Klausiau, kaip tai gali būti, sako, kad tiesiog suklydo. Rašiau dešimtis kartų prokurorams, tyrėjams. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio, nenorėjo pradėti tyrimo", – prisiminė Z.D.
Mirusios moters šeima kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Išnagrinėjus skundą, kauniečiai gavo atsakymą, kad esą buvo suteiktos tinkamos, aukštos kokybės ir kvalifikacijos paslaugos, o skunde nurodyti teiginiai – nepagrįsti. Tarnyba tik nurodė, kad buvo netiksliai užpildyti dokumentai. Todėl teko minti ir kitų institucijų slenksčius, kad būtų įrodyti pažeidimai.
"Čia jau visa sistema. Yra Klinikos, kurios visada ginasi, kad suteikė kokybiškas paslaugas, nors gali būti akivaizdžių pažeidimų. Yra ta akreditavimo tarnyba, kuri turėtų ginti pacientus, bet iš tiesų gina Klinikas. Tokią išvadą gali skųsti ginčų komisijai arba teismui. Norint kažką įrodyti, reikia turėti ir medicinos eksperto išvadą, tačiau ir ten ne visada parašys tiesą, nes bijo, kad Klinikos pradės juos pačius skųsti", – apie ilgą procesą, siekiant įrodyti savo tiesą kalbėjo Z.D.
Pasak jo, prokurorai nesutiko skirti teismo medicinos ekspertizės. Tuomet teko pačiam samdyti kitus ekspertus, mokėti už jų paslaugas. Jie surašė išvadą, paremtą turima operacijų medžiaga ir skrodimo išvadomis. Tik tada teismas įpareigojo prokurorus skirti teismo medicinos ekspertizę, tačiau jų išvadų teko laukti apie metus.
"Visą kelią per ketverius metus turi pats nueiti, niekas nepatars. Visi vedžioja už nosies. Čia toks klanas, visi bando viską vilkinti. Jei pats dar esi gyvas ir galva nesusisuko, dar gali sulaukti atsakymų. Kadangi pats viską turi nagrinėti, turi išsiaiškinti visus medicininius terminus", – pridūrė kaunietis.
Kaltę pripažįsta
Operaciją atlikęs gydytojas prof. Ž.Saladžinskas Kauno apylinkės teisme "Kauno dienai" sakė, kad savo kaltę pripažįsta. Tačiau pagal parodymus matyti, kad gydytojas prisipažino tik po trejų metų, kai buvo surinkti įrodymai.
Žilvinas Saladžinskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.
"Labai skauda. Širdyje lieka tokie dalykai. Aš visada įžvelgiu savo atsakomybę, negaliu kitaip. Be atsakomybės negaliu dirbti. Nežinau, ar pas mus tai galima vadinti klaidomis. Tai buvo sunki klinikinė situacija ir kartais taip nutinka. Labai daug kas priklauso nuo klinikinės eigos. Šį kartą susiklostė labai skausmingai", – sakė neatsakingai atliktomis pareigomis kaltinamas chirurgas Ž.Saladžinskas.
Jo advokatas Kristupas Amšys teigė, kad gydytojas pripažįsta kaltę. "Mes jau tyrime esame pasakę savo poziciją, kad gydytojas pripažįsta kaltę ir dėl to labai gailisi", – pridūrė jis.
Teisininkas tikino, kad tokius ginčus galima išspręsti civilinėse bylose, nes tai su finansais susiję klausimai. "Mano nuomone, gydytojai, kurie gelbėja žmonių gyvybes, kartais suklysta, tačiau dėl to nereikia jų daryti įtariamaisiais. Žmogus į darbą neatėjo girtas ar pavargęs, jis dirbo įprastai. Ten buvo mikroskopiniai pažeidimai, dėl to žmogus mirė. Net ekspertai įvardija procentais tokių operacijų mirtis. Ar tikrai mes gydytoją turime skalpuoti viešai, už tai, kad žmogus mirė, ar kažkaip išspręsti klausimą, kad ir nukentėjusieji būtų finansiškai patenkinti", – savo poziciją dėstė advokatas K.Amšys.
Jis teigė, kad Lietuvos gydytojų sąjunga siūlo modelį apie žalos atlyginimą be kaltės, kai sukuriamas fondas. Tuomet atsitikus tokiam įvykiui, iš fondo žala būtų atlyginta nukentėjusiems, o, anot advokato, gydytojas nebūtų tampomas po teismus.
"Dabar bent pusę metų procesas vyks, o gydytojui darbdavys liepia eiti operuoti kitą žmogų. Per metus padaro 300 operacijų, tai pusę metų jis turės kažkaip nusiraminti ir operuoti", – sakė gydytojo advokatas K.Amšys.
Tačiau mirusios moters artimieji su tokia pozicija nesutiko. Jie pirštu beda į parodymus, kuriuos Ž.Saladžinskas davė skirtingu metu. Pasak artimųjų, 2015 m. rugpjūtį chirurgas teigė, kad dėl savo veiksmų yra įsitikinęs, kad juos atliko tinkamai. Paskutiniuose parodymuose gydytojas jau pripažino savo kaltę. O dėl siūlomo kompensacijų fondo artimieji pridūrė, kad tuomet nelieka paties gydytojo atsakomybės už padarytus veiksmus, todėl teismas turi nuspręsti, ar buvo padaryta aplaidžių klaidų, ar ne.
"Gaila, kad net po ketverių metų advokatas ir gydytojas nesuprato, jog buvo atimta gyvybė, o kalba apie pinigus. Aš net prokurorams buvau parašęs, kad man pinigai neįdomūs. Jei man bus priteisti pinigai, juos atiduosiu labdarai. Man purvinų pinigų nereikia. Mano nuomone, Klinikos jau turėjo gydytoją atleisti, o akreditavimo tarnyba – atimti gydytojo licenciją, kol dar daugiau gyvybių jis neatėmė", – savo poziciją išdėstė mirusios moters vyras Z.D.
Pačios Kauno klinikos, kol vyksta teisminiai procesai, situacijos nekomentuoja.
