Kalbėdama Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje, M. Payne sakė, kad virusas supureno dirvą melagienoms, ir akcentavo socialinio tinklo „Twitter“ veiksmus demaskuojant Rusijos, Kinijos ir Turkijos numanomą vaidmenį šioje platformoje.

„Twitter“ atskleidė daugiau kaip 32 tūkst. su valstybe susijusių ir informacinėms operacijoms naudotų paskyrų, kurias priskyrė Rusijai, Kinijai ir Turkijai, sakė ministrė.

„Mes, savo ruožtu, nerimaujame, kad kai kurios šalys naudojasi pandemija siekdamos pakirsti liberalias demokratijas ir propaguoti savus, autoritariškesnius modelius“, – nurodė ji.

M. Payne taip pat dezinformacija pavadino Pekino perspėjimus savo piliečiams nevykti į Australiją dėl potencialių rasistinių išpuolių.

„Tokiu metu kaip šis mums reikia bendradarbiavimo ir supratimo“, – sakė ji.

M. Payne paragino šalis stiprinti pasaulines institucijas, tokias kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kad būtų pasipriešinta „infodemijai“.

„Darysime tai faktais ir skaidrumu, remiamais liberalių demokratinių vertybių, kurias ir toliau propaguosime namuose ir užsienyje“, – sakė M. Payne.

Įtampa tarp Pekino ir Kanberos nuolat augo nuo to laiko, kai Australija parėmė raginimus atlikti tarptautinį tyrimą dėl naujojo koronaviruso kilmės ir Kinijos veiksmų jam pradėjus plisti.

Imdamasis atsakomųjų veiksmų Pekinas nusitaikė į prekybą su Australija ir ragino savo piliečius nevykti į šią šalį.

Kinų keliautojai sudaro didžiausią į Australiją atvykstančių turistų dalį, o kinų studentai yra reikšmingas bei pelningas pajamų šaltinis.

M. Payne pripažino, kad Australija galėjo tapti taikiniu parėmusi tyrimą dėl koronaviruso, bet sakė, kad tai atitiko ilgalaikius Australijos interesus.

„Yra laikas vykdyti tylią diplomatiją užkulisiuose, bet yra ir laikas reikšti savo susirūpinimą bei įtikinti kitus dėl veiksmų plano būtinybės“, – sakė ji.

D. Trumpas tviteryje tęsė savo kaltinimus Kinijos atžvilgiu, paminėdamas neįvardijamą „keistuolį Kinijoje“, ir taip, analitikų teigimu, paversdamas retoriką apie Kiniją vienu kertinių 2020 m. prezidento rinkimų kampanijos elementu.

„Tai, dėl ko įvyko šios masinės žudynės pasaulyje, buvo Kinijos nekompetencija ir nieko kito“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.

Koronaviruso protrūkis prasidėjo pernai gruodį Kinijos Uhano mieste ir sparčiai išplito visame pasaulyje. Iki šiol nuo COVID-19 mirė daugiau nei 323 tūkst. žmonių.

Iš pradžių D. Trumpas nevertino koronaviruso grėsmės rimtai ir ne kartą tvirtino, kad Kinija suvaldė protrūkį. Vėliau jis kardinaliai pakeitė savo poziciją ir pradėjo kaltinti Kiniją dėl viruso išplitimo po visą pasaulį.

Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad koronavirusas buvo sukurtas Kinijos laboratorijoje ir netyčia paleistas, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pats D. Trumpas taip pat grasino imtis priemonių Kinijos atžvilgiu.

Šią savaitę jis pagrasino visam laikui nutraukti Jungtinių Valstijų finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), nes ši esą padėjo Kinija nuslėpti protrūkio mastą pačioje jo pradžioje.

Kinijos lyderiai sausio pradžioje „sąmoningai slėpė“ nuo pasaulio pandemijos pavojų, rašoma gegužės 1 dieną Krašto saugumo departamento parengtoje keturių puslapių žvalgybos ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AP.    

Tai paaiškėjo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai ėmus griežčiau kritikuoti Kiniją dėl veiksmų tvarkantis su ligos protrūkiu. Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sekmadienį pareiškė, kad Kinija atsakinga dėl viruso išplitimo ir turi už tai atsakyti.

Vašingtono retorika sugriežtėjo administracijos kritikams kaltinant vyriausybę, kad jos pačios reakcija į koronaviruso protrūkį buvo per lėta ir nepakankamai ryžtinga.

D. Trumpo politiniai oponentai tvirtina, kad jis pliekia Kiniją – geopolitinę priešininkę, bet labai svarbią JAV prekybos partnerę, bandydamas nutildyti kritiką šalies viduje.       

Neįslaptintoje, bet tik tarnybiniam naudojimui skirtoje Krašto saugumo departamento ataskaitoje rašoma, kad menkindama koronaviruso grėsmę Kinija tuo pat metu padidino medicinos priemonių importą ir apribojo šių prekių eksportą. Šalis bandė tai nuslėpti „neigdama eksporto apribojimus, painiodama prekybos duomenis ir vilkindama jų pateikimą“, rašoma dokumente.       

Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Kinija iki sausio pabaigos neinformavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jog koronavirusas yra „užkrečiamas“, kad galėtų užsisakyti medicinos priemonių užsienyje. Šalis smarkiai padidino apsauginių veido kaukių ir chirurginių kostiumų importą. 

Šios išvados grindžiamos 95 proc. tikimybe, kad Kinijos importo ir eksporto politikos pokyčiai neatitinka įprastų svyravimų, rašoma ataskaitoje.

Kinija apie protrūkį PSO informavo gruodžio 31-ąją. Sausio 3 dieną šalis susisiekė su JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrais (CDC), o sausio 8-ąją viešai paskelbė, kad patogenas yra naujas koronavirusas.

Kinijos pareigūnai ėmėsi žingsnių nutildyti medikus, kurie iškart bandė įspėti apie viruso grėsmę, ir ne kartą menkino protrūkio pavojų. Visgi didelė dalis Kinijos vyriausybės klaidų, regis, buvo padaryta dėl biurokratinių kliūčių, griežtos informacijos kontrolės ir pareigūnų delsimo pranešti blogas naujienas. Nėra viešai prieinamų įrodymų, kurie leistų teigti, jog būta tyčinio sąmokslo supirkti pasaulio medicinos priemonių atsargas.      

Sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje D. Trumpas netiesiogiai apkaltino JAV žvalgybos pareigūnus, esą šie nepakankamai sparčiai informavo, koks pavojingas galėtų būti potencialus naujo koronaviruso protrūkis. Prezidentui tenka atremti kritiką, kad jis nereagavo į pirminius žvalgybos ir kitų sričių pareigūnų įspėjimus dėl koronaviruso ir galimų protrūkio padarinių.    

„Žvalgyba man ką tik pranešė, kad buvau teisus ir kad jie [kinai] rimtai nekėlė koronaviruso klausimo iki pat sausio pabaigos, o padarė tai prieš pat man uždarant Jungtines Valstijas Kinijai“, – rašė D. Trumpas, nepateikdamas jokių konkrečių detalių.  

„Be to, jie kalbėjo apie virusą ne kaip apie kažkokią grėsmę, bet kaip apie tam tikrą faktą“, – pridūrė jis.

Minint jau 50-ąją tarptautinę Žemės dieną D. Trumpo administracija atkreipė dėmesį į pastovų JAV taršos anglies junginiais mažėjimą pastarąjį dešimtmetį.

Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pabrėžė, kad Kinijos, kuri aplenkusi JAV dabar yra didžiausia teršėja pasaulyje, tarša neturėtų stabilizuotis iki 2030 metų.

Kinija „atsveria šalių visame pasaulyje pažangą mažinant taršą“, žurnalistams sakė M. Pompeo.

Jis paragino Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą), kuris Žemės dienos proga paragino imtis veiksmų dėl klimato, atkreipti į tai dėmesį.

„Raginčiau sekretorių Guterresą užtikrinti, kad turėtume teisingus duomenis, teisingus faktus, kas iš tikrųjų vykdo dalykus, kuriuos visi vertiname“, – sakė M. Pompeo.

Atmosferos tarša anglies junginiais, siejama su pasaulio klimato temperatūros didėjimu, pernai Jungtinėse Valstijose sumažėjo maždaug 2 procentais, pirmiausia dėl mažėjančio akmens anglių naudojimo. Šio itin taršaus energijos šaltinio naudojimas mažėjo, nepaisant D. Trumpo rinkimų kampanijos pažadų atgaivinti anglių pramonę.

Administracija karpė reglamentavimą, o šį mėnesį sudavė skaudų smūgį, sušvelnindama valdant ankstesniam prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) nustatytas taisykles, pagal kurias automobilių gamintojos privalėtų mažinti taršą.

Valdant D. Trumpui, dažnai atmetančiam mokslininkų išvadas, JAV tapo vienintele valstybe, pasitraukusia iš Paryžiaus klimato susitarimo, dėl kurio derėjosi B. Obama.

Kinija atkreipia dėmesį, kad daug investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekdama gerinti savo pavojingai prastą oro kokybę ir mažinti taršos anglies dvideginiu intensyvumą. Vis dėlto Kinija, kaip ir daugelis kylančių ekonomikų, įrodinėja, kad dar negali imtis reikšmingai mažinti taršą.

A. Guterresas savo pareiškime perspėjo, kad klimato kaita kelia didelį pavojų pasauliui, net ir susiduriančiam su koronaviruso pandemija.

„Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, visai kaip virusai, nepaiso valstybių sienų“, – sakė A. Guterresas.

„Privalome ryžtingai veikti, kad apsaugotume savo planetą ir nuo koronaviruso, ir nuo egzistencinės klimato ardymo grėsmės“, – sakė jis.

JAV Kiniją ėmė pulti keliais frontais ir taip pat kaltina šią Azijos valstybę nesustabdžius COVID-19 sukeliančio koronaviruso, visame pasaulyje jau nusinešusio per 180 tūkst. gyvybių, plitimo.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) Žemės dienos proga sakė, kad veiksmai galiausiai priklauso ne nuo vyriausybių ar verslo.

„Jie kils iš geriausių prieinamų mokslo duomenų ir visuomenės nuomonės“, – tviteryje parašė paauglė.