„Tikrai nepripažįstu. Todėl, kad esu nekaltas. (...) Ir nerimas, ir rūpestis, ir tikiuosi, kad teismas objektyviai vertins visus duomenis ir išteisins“, – žurnalistams prieš posėdį nurodė M. Sinkevičius.

Jis sakė nekaltumą argumentuosiantis „įvykusiais faktais per ketverius metus“.

„Visas pluoštas dokumentų yra pateiktas ir jis bus pagarsintas teismo posėdyje“, – sakė M. Sinkevičius.

„Grąžinau 4015 eurų, o esu kaltinamas dėl 1487 eurų ir 62 centų“, – pridūrė jis.

Posėdžiui pirmininkauja teisėja Laima Šeputienė. Valstybinį kaltinamą byloje palaiko prokuroras Darius Valkavičius.

Teisėja nusprendė pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Po pirmo Kauno apygardos teismo posėdžio, M. Sinkevičius teigė neklastojęs dokumentų, o kaltinime įvardytą reputacinę žalą vertino kaip „labai subjektyvią nuomonę“.

Jonavos rajono meras po teismo posėdžio žurnalistams teigė turėjęs tris numerius ir du telefono aparatus, jis tvirtino nesijaučiantis klastojęs dokumentus grįsdamas tarybos nario išlaidas.

„Dirbamas tarybos nariu patyriau išlaidas, tarp jų – ir telekomunikacijų, ir pateikiau „Telia“ man kaip abonementui, numerių savininkui, pateiktas sąskaitas. Sąskaitas, kurių nei taisiau, nei koregavau, nei kažkaip kitaip keičiau. (...) Pateikiau gautas savo sąskaitas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politiko darbą dirbant vieni telefono numeriai yra žiniasklaidai, kiti bendruomenei, kiti su politikais. Niekur nėra reglamente pasakyta, tiesą sakant, kiek numerių galima turėti. Vieną, du, tris, penkis“, – numerių skaičių grindė politikas.

Prokuroro kaltinime pagarsintus teiginius apie reputacinę žalą valstybei jis teigė vertinantis kaip „labai subjektyvią nuomonę“.

„Džiaugiuosi“ kabutėse tuo dėmesiu, man skiriamu šiuo metu. Manau, ir žiūrovai gali savęs paklausti: ar Sinkevičiaus situacija yra reputacinė žala valstybei, ar Sinkevičius yra toks jau svarbus valstybės pareigūnas? Tiesą sakant, nežinau, kuo prokuroras grindžia tą sakymą. (...) Mano žiniomis, „Vilmorus“ padaryti tyrimai rodo, kad pasitikėjimas savivalda auga“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Kaip žurnalistams sakė prokuroras Darius Valkavičius, šioje byloje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad viešieji finansai buvo naudojamai ne pagal paskirtį – apmokėtos telefonijos paslaugos iš „Telia Lietuva“, o telefono abonentu naudojosi M. Sinkevičiaus sutuoktinė.

Niekur nėra reglamente pasakyta, tiesą sakant, kiek numerių galima turėti. Vieną, du, tris, penkis.

„Duomenys apie patirtas išlaidas buvo nepagrįstai įtraukti į buhalterinę apskaitą, (...) suklastotas tikras dokumentas įrašant netikrus duomenis, tada buvo pateikiami suklastoti dokumentai ir tokiu būdu kaltinamasis įgijo pinigus, 1487 eurus. O kadangi jis yra politikas, valstybės tarnautojas, kaltinime nurodyta, kad taip elgdamasis – klastodamas dokumentus ir pasisavindamas savivaldybės turtą – jis piktnaudžiavo“, – teigė D. Valkavičius.

„Kalbant apie grąžintą turtą, tai tikrai sveikintinas dalykas, kadangi šiuo metu baudžiamojoje byloje nėra civilinio ieškinio, šis klausimas išspręstas, kadangi kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą“, – sakė prokuroras, pridūręs, kad žalos pašalinimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

Pernai lapkritį sulaukęs įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

D. Valkavičius nurodė, kad griežčiausia už piktnaudžiavimą gresianti atsakomybė yra laisvės atėmimas iki septynerių metų. Kaip alternatyvi bausmė gali būti skiriama ir bauda.

„Žinau, suprantu (kaltinimus-BNS), naujų kaltinimų nėra, kaltas nesijaučiu, naudos jokios absoliučiai negavau“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį trečiadienį sakė parlamentaras.

Vėliau P. Gražulis žurnalistams teigė, jam prokuratūros kaltinimai atrodo „labai keisti“.

„Greitai aš neįrodysiu, kad esu P. Gražulis“, – ironizavo politikas.

„Listerija pagal Europos Sąjungos teisės aktus, jeigu produktas vartojamas termiškai apdorotas, nekontroliuojama. Aš vykau dėl šimtų, tūkstančių įmonių. Jeigu paimsim fizinius, juridinius asmenis, aš esu padėjęs daug kam. „Klaipėdos mėsa“, „Agrovetas“...į bankus važinėjau, prašiau, kad paskolas išdėliotų per krizę, kad nebankrutuotų įmonės, važiavo ministrai, viceministrai į „Agrovetą“, kas mane rinktų, jeigu nedėčiau pastangų spręsti įmonių problemų teisinėmis priemonėmis? Sutinka žmonės, sako: „tu man padėjai“, – po posėdžio žurnalistams sakė P. Gražulis.  

Teisėjų kolegija suteikė jam teisę pasisakyti po prokuroro Rolando Stankevičiaus paskelbtų kaltinimų.

Liudytojų apklausos turėtų prasidėti rugsėjį

P. Gražulis teisėjams sakė, kad dabar parodymų neduos, tačiau neatsisako juos duoti, kai bus apklausti visi 24 baudžiamosios bylos liudytojai.

Į pirmąjį posėdį teismas nekvietė nė vieno liudytojo, todėl po prokuroro ir P. Gražulio pasisakymų ėmė derinti kitų posėdžių datas. Kitas posėdis vyks rugsėjo 23 dieną, tada galbūt ir prasidės liudytojų apklausos.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį surengė pirmąjį posėdį piktnaudžiavimu kaltinamo Seimo nario baudžiamojoje byloje.

Parlamentaras į posėdį atvyko su advokatu Rolandu Tilindžiu.

Prokuroras kaltina sulaužius Seimo nario priesaiką

Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius per posėdį paskelbė kaltinamąjį aktą.

Jame rašoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario piktnaudžiavo Seimo nario padėtimi, dėl ko žalos patyrė valstybė.

„P. Gražulis formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą ir jos narius, parodė nepagarbą Konstitucijai, iškreipė Seimo funkcijas, savo elgesiu parodė, kad jam negalioja – įstatymai, sulaužė Seimo nario priesaiką“, – sakė prokuroras.

Prokuratūra P. Gražulį kaltina, kad iš privačios bendrovės „Judex“ Seimo narys galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

Koldūnuose – listerijos bakterijos

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.

Kaip skelbia prokuratūra, P. Gražulis, įtariama tuometinį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių prašė veikti „Judex“ interesais, kad nebūtų uždrausta eksportuoti „Judex“ produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.

„Manau, kad jis buvo priimtas ir atstovavo bendrovei „Judex“ valstybinėse institucijose būtent kaip Seimo narys, byloje yra parodymai, kad jį priėmė kaip Seimo narį, kuris atstovavo savo rinkėjams“, – žurnalistams sakė prokuroras R. Stankevičius.

Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš privačios bendrovės galbūt gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi lizinguojamu bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais į Stokholmą, Londoną ir t.t.

P. Gražulis žurnalistams teigė, kad kai keli žmonės skrenda, paprastai bilietus perka vienas, o kiti jam grąžina.

Tyrimas buvo nutrauktas, vėliau atnaujintas

2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.  Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.

2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.

Bankroto administratoriaus suėmimo prašyta atliekant tyrimą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, nusikalstamo bankroto bei kitų galbūt įvykdytų nusikalstamų veikų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimams, kad vienos Panevėžyje registruotos uždarosios akcinės bendrovės vadovas galėjo tyčia inicijuoti jos bankrotą, norėdamas išvengti turtinės prievolės – grąžinti kreditoriams bendrovės pasiimtas paskolas – beveik 200 tūkst. eurų.

Įtariama, kad galimai neteisėtą minėtos bendrovės bankrotą įvykdyti galėjo padėti panevėžietis bankroto administratorius J. G., siekdamas materialinės naudos.

Ikiteisminį tyrimą, kurį atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai, kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Trečiadienį įtariamasis J. G. buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šioje byloje įtarimai yra pareikšti dar dviem asmenims, jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Prokurorai teismui perdavė bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinamas Šakių rajono meras Juozas Bertašius, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT Kauno valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai atstovaujančio politiko piktnaudžiavimo, prekybos poveikiu ir turto iššvaistymo siekiant asmeninės naudos sau ir artimiesiems.

Jis taip pat kaltinamas tuo, kad sukurstė Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio vedėją daryti tokias pačias nusikalstamas veikas.

Baigus ikiteisminį tyrimą ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.