„Mano dėdė sakydavo [...] kad geriausi mėšlo pardavėjai mėšlo pavyzdžius dažnai nešiojasi burnoje. Atrodo, kad Rusijos pareigūnai yra neblogi mėšlo pardavėjai“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad praėjusios savaitės išpuolis, per kurį žuvo 143 žmonės, buvo „susijęs su Ukrainos nacionalistais“.

Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.

Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies saugumo tarnybos nesiliauja tvirtinančios, kad prie penktadienio išpuolio prisidėjo Ukraina ir Vakarai, nors atsakomybę prisiėmė IS.

Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.

„Dirbant su sulaikytais teroristais, tiriant iš jų paimtas technines priemones ir analizuojant informaciją apie finansines operacijas, gauta įrodymų apie jų ryšius su Ukrainos nacionalistais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos tyrimų komitetas.

Pasak Tyrimų komiteto, įtariamieji gavo „dideles pinigų ir kriptovaliutos sumas iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad ketvirtadienį buvo sulaikytas dar vienas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu.

„Tyrėjai prašys teismo skirti jam kardomąjį kalinimą“, – sakoma išplatintame pranešime.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas.

Manoma, kad tikėtinas išpuolio taikinys galėjo būti A. Duginas – ultranacionalistinėmis idėjomis garsėjantis filosofas, aktyviai palaikantis Kremliaus pajėgų puolimą Ukrainoje.

„Nusikaltimą parengė ir įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos“, – sakoma FSB pareiškime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Jame priduriama, kad nusikaltimą įvykdžiusi 1979 metais gimusi Ukrainos pilietė sekmadienį pabėgo į ES narę Estiją.

29 metų Darjos Duginos vairuojamas jos tėvui priklausantis automobilis „Toyota Land Cruiser“ buvo susprogdintas šeštadienį, jai grįžtant namo greitkeliu už 40 km nuo sostinės. Tyrimų komiteto Maskvos srities padalinys nurodė, kad automobilyje buvo padėtas sprogstamasis įtaisas.

Remiantis FSB pranešimu, išpuolį įvykdžiusi įtariamoji į Rusiją atvyko 2022 metų liepą drauge su savo nepilnamete dukra. Ji buvo išsinuomojusi butą tame pačiame name, kur gyveno D. Dugina.

FSB teigimu, įtariamoji buvo ir prie Maskvos vykusiame festivalyje, kur šeštadienį dalyvavo A. Duginas ir jo dukra.

Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad D. Dugina paskutinę minutę pasiskolino savo tėvo automobilį.

60 metų A. Duginas, kartais dar vadinamas „Putino Rasputinu“ arba „Putino smegenimis“, yra aktyvus intelektualas ultranacionalistas.

Jis seniai pasisako už naują didžiulę Rusijos imperiją, apimančią suvienytas rusakalbes teritorijas, ir visa širdimi remia Maskvos operaciją Ukrainoje.

Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą A. Duginas palaikė šį veiksmą, o Vakarų šalys įtraukė jį į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį paneigė, kad Kyjivo pareigūnai kaip nors prisidėjo prie šio sprogdinimo.

„Vladimiras Putinas informavo juos apie realią padėtį“ Ukrainoje, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba išplatintame pranešime.

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma pranešime.

V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.   

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius.

Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus.

Anot jo, V. Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.  

V. Putinas taip pat informavo E. Macroną ir O. Scholzą apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų.

„Šiame kontekste trijų šalių lyderiai aptarė tam tikrus klausimus, susijusius su rengiamais susitarimais dėl gerai žinomų Rusijos reikalavimų įgyvendinimo“, – nurodė Kremlius, tačiau jokių detalių nepateikė.

„Melas“

Tačiau Eliziejaus rūmai vėliau savo pranešime apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir naudojasi civiliais „kaip gyvaisiais skydais“.

Per 75 minutes trukusį pokalbį E. Macronas, O. Scholzas ir V. Putinas daugiausiai dėmesio skyrė Prancūzijos ir Vokietijos raginimams nedelsiant paskelbti paliaubas ir ieškoti diplomatinio sprendinio, sakė šaltiniai prancūzų ir vokiečių lyderių biuruose.

E. Macronas sakė V. Putinui, kad „Rusijos kariuomenės vykdomi pažeidimai privalo liautis“, sakė vienas šaltinis. Prancūzijos vadovas perspėjo, kad kai kurie Rusijos pajėgų veiksmai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas Putinas – atšaukti šią apsiaustį.

Pasak šaltinių, abu Europos lyderiai prieš šį pokalbį atskirai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis prašė jų spausti V. Putiną sustabdyti kautynes.

Vėliau E. Macronas ir O. Scholzas paragino V. Putiną nutraukti jau kelias dienas besitęsiančią pražūtingą Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustį, po trišalių derybų telefonu pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Mariupolyje „padėtis labai sudėtinga ir netoleruojama žmogišku požiūriu“, sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose. Jis pažymėjo, kad derybos su Rusijos lyderiu buvo „labai atviros ir sudėtingos“.

„Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas Putinas – atšaukti šią apsiaustį“, – pridūrė šaltinis.