Siunčiasi iš kitų šalių

Šiemet pirmieji Juodojo penktadienio išankstiniai pasiūlymai bent jau elektroninėje erdvėje užgriuvo vos prasidėjus lapkričiui. Viengungių diena, Juodasis penktadienis, Kibernetinis pirmadienis – šį mėnesį progos paišlaidauti tiesiog keičia viena kitą.

Pasak VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Kamilės Taujanskaitės, natūralu, kad dar prieš prasidedant Juodajam penktadieniui prekybininkai stengiasi informaciją apie būsimas nuolaidas paskleisti kuo anksčiau ir kuo plačiau. Taip tikimasi patraukti pirkėjų dėmesį ir paskatinti pardavimą. Be to, pardavimo apimtis šiomis dienomis išauga ne tik fizinėse prekybos vietose, bet ir elektroninėse parduotuvėse.

„Tokios tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2022 m. CNBC duomenimis, įprastą dieną pardavimo internetu apimtis JAV siekia apie 2–3 mlrd. dolerių, o Juodojo penktadienio metu išauga net iki 11 mlrd. dolerių“, – pasakoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Remiantis pastarųjų dešimties metų statistiniais duomenimis (Adobe Analytics), pastebima, kad Juodojo penktadienio metu pardavimo apimtis tik auga. Pavyzdžiui, 2013 m. elektroninio pardavimo apimtis siekė 1,9 mlrd. dolerių, o 2022 m. – jau 9,1 mlrd. dolerių. Tad labai tikėtina, kad augimo tendencija laikysis ir šiemet. Vis dėlto norėtųsi tikėti, kad pirkimo procesas kuo toliau, tuo labiau bus apgalvotas ir suderintas su esamomis asmens finansinėmis galimybėmis“, – pabrėžia ji.

Pirkėjai pastaruoju metu iš tiesų vis išmanesni, yra linkę lyginti kainas skirtingose prekybos vietose ir ieškoti pigiausios alternatyvos. „Dėl puikiai išvystytų IT technologijų jau senokai yra gan paprasta norimą prekę parsisiųsti ne tik iš kitos šalies, bet ir iš kito žemyno elektroninių parduotuvių. Tad pardavėjams tenka pasitelkti išmonę, kaip pritrauktų pirkėjų dėmesį. Be to, pirkėjai, žinodami apie būsimą nuolaidų dieną, yra linkę palaukti ir norimą prekę nusipirkti pigiau, su nuolaida“, – pastebi vartotojų elgsenos ekspertė.

Praktika: doc. dr. K. Taujanskaitė sako, kad nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą ir dažnai lemia impulsyvius pirkinius, tačiau yra ir kita pusė – jei pirkinys gerai apgalvotas, sulaukus nuolaidos tai tampa tikru laimikiu. / S. Bernoto nuotr.

Pirk dabar, mokėk vėliau

Juodasis penktadienis siejamas su JAV, čia jis tradiciškai įvyksta kitą dieną po Padėkos dienos. Ji minima ketvirtą lapkričio ketvirtadienį, šiemet tai bus lapkričio 23-ioji. Dabartinės tendencijos rodo, kad pastaruosius kelerius metus pardavimo apimtis per Juodąjį penktadienį stipriai išaugo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Kartu pastebima, kad po pandemijos vartotojų elgsena pradėjo keistis.

„Populiarėja galimybė pirkti išsimokėtinai ir norimą daiktą turėti dabar, o atsiskaityti vėliau (angl. Buy now, pay later). Be to, suaktyvėjo personalizuota rinkodara, kuri reiškia, kad atitinkamo prekės ženklo reklama ir žinutė formuojama ją siejant su konkrečių klientų interesais, demografiniais rodikliais ir pirkėjų elgsena. Kai naudojama suasmeninta rinkodaros strategija, žmonės jaučiasi taip, lyg ši žinutė yra skirta būtent jiems, ir tokie veiksmai paskatina vartojimą“, – pasakoja dr. doc. K. Taujanskaitė.

Apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu.

„Remiantis duomenimis iš JAV rinkos, daugiausia pastaruoju metu per Juodąjį penktadienį parduodama vaikiškų žaislų, elektronikos prekių, kompiuterių, sporto reikmenų, knygų, juvelyrinių dirbinių. Remiantis Shopify.com duomenimis, per vieną minutę Juodojo penktadienio metu yra parduodama prekių už 3,5 mln. dolerių, taip pat auga vidutinė vieno užsakymo suma: nuo 100 iki 102 dolerių, o prekės nuolaidos vidurkis pasaulyje siekia apie 25 proc. nuo pradinės kainos“, – teigia ji.

Norisi, bet ar reikia?

Žvelgiant į skaičius, tarsi peršasi išvada: persisotinusių pirkėjų emocijas vis dar įmanoma stimuliuoti nuolaidomis, o pirkti akcijų metu – vis dar madinga, nepaisant fakto, kad Vakarų visuomenės plaukia ant tvarumo ir įvairių socialinių problemų bangos. „Kiekvienas žmogus visuomet turi poreikių, kuriems patenkinti yra perkamos įvairios prekės. Tad tokių akcijų metu pirkėjai, tikėtina, vis tiek bus linkę bent kažką įsigyti, nepaisant besikeičiančių ekonomikos sąlygų“, – sako doc. dr. K. Taujanskaitė.

„Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad pirkti reikėtų tai, ko iš tiesų tuo momentu arba greitu metu reikės, o ne pasiduoti spontaniškumui ir pirkti dėl to, kad pasitaikė puiki nuolaida. Kainos sumažėjimo paskatinti spontaniški pirkiniai gali duoti priešingą efektą – ištuštinti piniginę, o naudos suteikti mažai. Tyrimų duomenys rodo, kad apytiksliai net 60 proc. žmonių gailisi pirkinių, kuriuos pirko Juodojo penktadienio metu“, – dalijasi finansinio raštingumo ekspertė.

Tačiau galima žiūrėti ir iš kitos pusės: jeigu pirkinys yra planuotas, apgalvotas ir jo tikrai reikia, tai pirkimas yra netgi sveikintinas, nes tokių akcijų metu tikrai yra galimybė reikiamą daiktą nusipirkti pigiau.

„Nuolaidos beveik visuomet skatina vartojimą. Ekonomikos teorijose dažnai yra aprašomas klasikinis pavyzdys, kai verslui mažinant kainas yra galimybė padidinti pardavimą. Pavyzdžiui, akcija picerijoje: „Pirk vieną picą ir antrą gausi nemokamai!“. Antros picos veikiausiai norėsite mažiau nei pirmosios, tad kažin ar pirksite antrąją – nebent kaina būtų mažesnė. Tikėtina, kad pamatęs nuolaidą, žmogus greičiausiai ja susigundo, nusiperka ir picą parsineša namo, tačiau iš karto nesuvalgo. Mažesnė kaina arba nuolaida suteikia galimybę nusipirkti daugiau. Tik klausimas, ar to iš tiesų reikia“, – akcentuoja doc. dr. K. Taujanskaitė.

Anot jos, nauda, vertė ir kaina – trys skirtingi dalykai. „Nauda – kiek naudos ir pasitenkinimo gauna vartotojas, nusipirkęs konkretų pirkinį. Tai labai subjektyvus veiksnys, kuris neturi bendro kiekybinio mato. Vertė – tai daikto kokybinės savybės, kurios yra gaunamos kartu su pirkiniu, o kaina – tai pinigų skaičius, kuris yra sumokamas. Dažnai atrodo, kad aukšta kaina tarsi sukuria didesnę vertę. Tačiau taip yra ne visada. Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia“, – sako vartotojų elgsenos ekspertė.

Pirkinys iš tiesų gali būti labai vertingas, bet ar reikalingas ir naudingas? Jei ne, tuomet ir kaina su žymia nuolaida nieko nereiškia.

Pirmiausia – būtinieji poreikiai

Pasak doc. dr. K. Taujanskaitės, vartojimas visada siejamas su norais, poreikiais ir galimybėmis. „Žmogaus norai yra begaliniai, o jų realizavimą dažnai riboja finansinės galimybės. Todėl norus beveik visada tenka riboti, juos susiaurinant iki konkrečių poreikių, kuriems patenkinti turimi finansiniai ištekliai būtų pakankami“, – sako ji.

Jos vertinimu, suaktyvėjusi elektroninė prekyba netgi gali prisidėti prie to, kad pirkimo procesas būtų tikslingesnis ir, tikėtina, labiau apgalvotas. „Šiuo laikotarpiu, kada ekonomika pereina į lėtėjimo stadiją, o kainos vis dar gana aukštos, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais, tad sumažėjo jų finansinės galimybės pirkti. Pastaruoju metu žmonės linkę pirmiausia patenkinti būtinuosius poreikius ir mažinti nebūtinąsias išlaidas“, – primena ekspertė.

Bemaž kasmet girdime, kad tokiomis progomis prekybininkai pakelia kainas, o vėliau su įvairiomis akcijomis sumažina jas ir taip grįžta prie realios pirminės kainos. Doc. dr. K. Taujanskaitės teigimu, tokių situacijų vis dar pasitaiko, tačiau tiek prekybininkai, tiek vartotojai tampa sąžiningesni vieni kitų atžvilgiu.

„Prekybininkai puikiai supranta, kad šiuolaikiniai pirkėjai yra pastabūs ir tokius dalykus, kaip norimos prekės kaina, įsimena. Tad bet koks bandymas manipuliuoti kainos kaitaliojimu sukuria nepasitikėjimą, kurio savo reputaciją branginantys profesionalūs prekybininkai stengiasi vengti“, – sako ji.

Kilmės istorijos

Pirmasis užfiksuotas termino „Juodasis penktadienis“ pavartojimas buvo taikomas ne kalėdine nuotaika kvepiančiam apsipirkimui po Padėkos dienos, kaip įprasta manyti šiandien, o finansinei krizei apibūdinti: konkrečiai, JAV aukso rinkos žlugimui, kuris įvyko 1869-ųjų rugsėjo 24 d.

Du žinomi negailestingi Volstrito finansininkai Jay’us Gouldas ir Jimas Fiskas susimokė, kad supirktų kuo daugiau šalies aukso, taip tikėdamiesi pakelti jo kainą ir vėliau parduoti už stulbinamą pelną.

Tą rugsėjo penktadienį sąmokslas buvo galutinai išaiškintas, tai privedė prie akcijų rinkos kryčio ir visų – nuo Volstrito baronų iki ūkininkų – bankroto.

Tačiau tolesnė Juodojo penktadienio istorija, kaip manoma, iš tiesų susijusi su Padėkos diena ir po jos vykusiu didžiuoju apsipirkimu, todėl kartu ir su JAV mažmenininkais. Yra versija, kad po ištisus metus nuostolingai veikusių parduotuvių kitą dieną po Padėkos dienos prekybininkams pagaliau pavyko uždirbti įspūdingų pelnų, mat šventiškai nusiteikę pirkėjai už prekes su nuolaidomis išleido daugybę pinigų.

Taip iš ilgą laiką raudona spalva mažmenininkų buhalterijos knygose žymėtų nuostolių penktadienis po Padėkos dienos pagaliau atnešė pelno, kuris anuomet buvo išskiriamas juoda spalva.

Tačiau yra ir daugiau Juodojo penktadienio kilmės versijų. Viena iš jų sako, kad praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Filadelfijos miesto policija vartojo šį terminą apibūdindama chaosą, kildavusį kitą dieną po Padėkos dienos, kai priemiesčių pirkėjų ir turistų minios užplūsdavo miestą prieš tuo metu kasmet vykdavusias dideles JAV kariuomenės ir karinio jūrų laivyno futbolo rungtynes.

Filadelfijos policininkai ne tik negalėjo pasiimti laisvadienio, bet ir turėjo dirbti itin ilgomis pamainomis, nes teko dorotis su didesnėmis žmonių miniomis ir eismu. Parduotuvių vagys taip pat mėgindavo pasinaudoti chaotiška situacija.

Lietuviai nėra linkę taupyti, tą rodo ir „Eurostat“ duomenys – lietuvių taupymo norma prieš pandemiją siekė vos porą procentų. Nors karantino metu taupymo rodiklis buvo padidėjęs iki 12 procentų, vis dėlto Europos vidurkio Lietuva nepasiekė – lietuviai, tyrimo duomenimis, yra išlaidūs.

Taupymas gali prasidėti maisto prekių parduotuvėje

Specialistai pastebi, kad taupymo įprotis gali pradėti formuotis ir maisto prekių parduotuvėse, kuriose lankomasi bent kartą į savaitę. Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanto teigimu, lietuvių noro sutaupyti apsiperkant tendencijos tapo ryškesnės jau metų pradžioje.

„Jau šių metų pradžioje pastebėjome, kad gyventojams tapo aktualesnės ne tik prekės, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos – jie dažniau rinkdavosi ir iš pigesnių produktų kategorijos. Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis. Stebime, kad norėdami sutaupyti pirkėjai ypač domisi „Maximos“ privačių prekių ženklų, tokių kaip „Farm Milk“, „Extra Line“, „Pormet“, „Ocean“ bei „Mio Rio“, linijomis, kurioms užtikriname visada mažą kainą. Pasiūlyti pirkėjams mažiausiai rinkoje kainuojantį prekių krepšelį padeda ir mūsų kasdienės pastangos – tai nuolatinės derybos dėl kainų. Liepos viduryje „Maximos“ pirkėjams pristatėme iniciatyvą „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“, kurios metu sumažinome kone pusę tūkstančio pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktų reguliarias kainas. Ši iniciatyva vos per du mėnesius leido pirkėjams sutaupyti net 1,4 mln. eurų“, – sakė M. Tilmantas.

Tendencija apsipirkti per daug neišlaidaujant – racionaliau ir sumaniau, tačiau kokybiškai – išlieka aktuali ir šiomis dienomis.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentė, dr. Kamilė Taujanskaitė dalijasi keliais paprastais patarimais, kurie maisto prekių parduotuvėse padės išleisti mažiau be didelių pastangų.

„Visada pravartu paieškoti pigesnių mėgstamų prekių alternatyvų. Pavyzdžiui, nors skirtingų prekės ženklų tokio pat dydžio pieno pakuotėse dažnai randamas labai panašus kiekis baltymų ir kitų maistinių medžiagų, jų kaina gali skirtis. Tad vertėtų atkreipti dėmesį į maistinių medžiagų sudėtį, ir jei jos ženkliai nesiskiria, rinktis pigesnę alternatyvą. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad lentynose esančiose kainose dažnai būna nurodytos pakuotės kainos, tačiau išoriškai labai panašių pakuočių talpa dažnai skiriasi. Dėl šios priežasties patarčiau lyginti ne pakuočių, bet to paties produkto kilogramo ar litro kainas“, – patarė K. Taujanskaitė.

Tuo metu finansų konsultantas Nerijus Murauskas pataria einant į parduotuvę nepamiršti ir pirkinių sąrašo, kuris ne tik palengvins patį procesą, bet ir nudžiugins piniginę.

„Keliavimas į parduotuvę su pirkinių sąrašu – ypač lengvai išugdomas įprotis. Susiplanuokite, kokius patiekalus gaminsite ateinančias kelias dienas ar savaitę, ir į sąrašą įtraukite būtent šiuos produktus. Tokiu būdu išvengsite emocinių pirkinių bei perteklinio pirkimo, o jūsų sąskaitoje liks daugiau pinigų“, – sakė N. Murauskas.

Taupymo įpročiams ugdyti – technologijų pagalba

VILNIUS TECH docentė K. Taujanskaitė neabejoja, kad taupyti gali kiekvienas, o užtikrinti sklandesnę ir paprastesnę pradžią gali padėti net išmaniųjų programėlių pasitelkimas.

„Manau, kad kiekvienas žmogus tikrai moka ir gali taupyti. Tačiau asmeninių finansų valdymui didelę įtaką daro mūsų psichologija. Tiesa, dažniausiai taupymo procese sunki yra tik pati pradžia. Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė, kuri palengvins taupymo procesą, jį automatizuos ir padarys įdomų“, – sakė K. Tajanskaitė.

 Žingsnis po žingsnio taupymo procesas iš tam tikra prasme atbaidančio gali virsti netgi labai patraukliu. Tam padėti gali išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta pajamų ir išlaidų stebėjimo programėlė.

 

Apie tai, kad išmaniųjų programėlių pagalba galima patogiai sekti savo išlaidas, antrina ir „Maximos“ atstovas M. Tilmantas.

„Tai daryti galima susiejus nemokamą ir lengvą įsidiegti „Maximos“ programėlę su mokėjimo kortele savo išmaniajame telefone bei už pirkinius atsiskaityti telefonu. Be įvairių papildomų naudų, kurias suteikia programėlė veikdama dar ir kaip skaitmeninė lojalumo kortelė, kartu ji yra patogus įrankis sekti savo išlaidas – kiek kiekvieną mėnesį pavyko sutaupyti mūsų parduotuvėse, kiek „Maxima“ pinigų pavyko sukaupti ir galiausiai juos patogiai išleisti kitų apsipirkimų metu. Tai mūsų pirkėjų plačiai naudojama ir ypač vertinama pagalbinė priemonė siekiant apsipirkti sumaniau, sutaupyti bei patogiai sekti savo išlaidas maistui, buities priemonėms ir kitiems kasdieniams pirkiniams“, – paaiškino „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus.

Finansų konsultantas N. Murauskas taip pat siūlo išbandyti ir šiek tiek daugiau dėmesio reikalaujančią taupymo techniką, kurios rezultatai gali nustebinti.

„Padalinkite savo pajamas į skirtingas sąskaitas pagal išlaidų sritis ir taip planuokite išlaidas mėnesiui į priekį. Padalijant pinigus reikmėms, pramogoms, taupymui, investicijoms, edukacijai ar aukojimui bus aišku, kiek pinigų yra skirta atitinkamoms sritims“, – sakė N. Murauskas.

Savotišku paskatinimu gali tapti ir tikslo įsigyti trokštamą pirkinį, kurio greičiausiai nepavyktų nusipirkti iš atlyginimo, nustatymas. Tai gali būti naujas išmanusis telefonas ar ilgai laukta kelionė. Pasiekę mažesnius tikslus ir mėgaudamiesi smagiu atlygiu, kuriam sutaupėte, sustiprinsite įprotį ir įgausite psichologinį pagreitį, dėl kurio taupymo procesas taps nevarginantis, o priešingai – malonus ir motyvuojantis.

Tokias nuotaikas atskleidė Statistikos departamentas. Jo surinkti duomenys atskleidžia, kad daugiausiai įtampos gyventojai patyrė prasidėjus karui, vasaros pradžioje ji sumažėjo, o dabar nerimas dėl finansų vėl grįžta. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „VILNIUS TECH“ universiteto docente Kamile Taujanskaite.

– Kokias tendencijas įžvelgiate kalbant apie gyventojų taupymą bei nerimą dėl kainų kilimo?

– Lietuvos statistikos departamento pateikti duomenys, manau, kad atliepia ekonomines tendencijas, su kuriomis gyventojai yra susidūrę pastaruosius dvejus metus. Prieš porą metų prasidėjusi pasaulinė pandemija nulėmė, kad dėl beveik sustojusios fizinės prekybos buvo apribotos galimybės išleisti. Tokiomis galimybėmis žmonės sukaupė gana nemažą neišleistų pinigų rezervą ir susitaupė gana nemažai pinigų. Vėliau, kai prasidėjo pandemijos atlaisvinimas, žmonės turėjo galimybę laisviau išleidinėti pinigus, atsirado spontaniškos išlaidos. Buvome išsiilgę bendravimo, pramogų, kavinių ir restoranų.

Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, galima pastebėti, kad vasario pabaigoje prasidėję kariniai veiksmai žmones išgąsdino. Žmonių finansinė elgsena ir savo finansinės padėties matymas Statistikos departamento duomenyse puikiai atsiskleidžia. Kita vertus, jau kurį laiką besitęsianti auganti infliacija keičia žmonių finansinę elgseną, įneša nerimo ir streso. Natūralu, kad tuose duomenyse žmonių nuomonė atsispindi.

Tačiau jeigu kalbama apie spontanišką pirkimą, tam nėra pats geriausias laikas.

– Ar galima teigti, kad žmonės dėl savo finansų karo pradžioje sunerimo, vėliau emocijos šiek tiek aprimo, o dabar nerimas vėl grįžta?

– Tikrai taip. Kuomet prasidėjo kariniai veiksmai, natūralu, kad žmones tai labai išgąsdino, nes mes nežinojome, kaip klostysis situacija. Dabar, kai analizuojame Statistikos departamento duomenis, matome liepos mėnesio gyventojų finansines nuotaikas. Akivaizdu, kad situacija šiek tiek stabilizavosi. Bet ir toliau žmonės nežino, kaip klostysis tiek kariniai veiksmai, tiek pandeminė situacija. Taip pat iki šiol nėra aišku, ar mes pasiekėme infliacijos piką, ar jis dar laukia ateityje.

– Ar dabar yra laikas taupyti?

– Taupyti laikas visuomet yra geras. Kiekvienam žmogui yra labai svarbu turėti nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių savo pajamų rezervą nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, jeigu grįžtų pandemija, jeigu kas nors pasikeistų geopolitinėje padėtyje, taip pat augančios degalų, energetikos, maisto produktų kainos lemia, kad daliai gyventojų išaugs būtinosios išlaidos. Gali būti, kad tas biudžetas, kurį turėjome kovo mėnesį, nebus tas pats, kokį turėsime lapkričio mėnesį. Natūralu, kad žmonės tam ruošiasi. Turėti daugiau santaupų negu šešių mėnesių rezervo ir jų neišleisti, kuomet infliacija yra virš 21 proc., nerekomenduotina, nes pinigai nuvertėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ar palankus, ar nepalankus metas dabar yra įsigyti brangių prekių?

– Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus situacijos individualiai. Jeigu pirkinio tikrai reikia, pirkti galima bet kuriuo ekonominiu ciklu. Tačiau jeigu kalbama apie spontanišką pirkimą, tam nėra pats geriausias laikas. Manau, kad reiktų apsvarstyti galimybę investuoti plačiąja prasme. Kuomet auga energetinių išteklių kainos, siūlyčiau pagalvoti, ar nėra galimybių atnaujinti savo energetikos, šildymo sistemos. Tokiu būdu būtų galima ir investuoti į atnaujinimą, ir sutaupyti būtinųjų išlaidų sąskaita. Investuoti galima ne vien tik į finansinius aktyvus, kas dalį žmonių galbūt gąsdina, bet ir pagalvoti apie galimybes investuoti į savo namų ūkio renovaciją, kas leistų sumažinti būtinąsias išlaidas.

– Kaip manote, kada gyventojų nuotaikos, susijusios su finansais, turėtų pagerėti?

– Tuomet, kada mes turėsime gerokai daugiau stabilumo, kada bus aišku, kaip keičiasi infliacijos kreivė, kokia geopolitinė padėtis visai netoli mūsų.

– Visų pirma, kiekvienam namų ūkiui arba kiekvienam žmogui yra svarbu turėti subalansuotą biudžetą, jog mūsų išlaidos neviršytų mūsų pajamų. Antrasis žingsnis, kuris galėtų būti universalus, nepriklausomai nuo įvairių ekonominių kintančių aplinkybių, kiekvienam žmogui yra svarbu turėti nenumatytų įvykių rezervą, kuris turėtų sudaryti nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių mėnesio pajamų sumą. Toks rezervas turėtų būti lengvai prieinamas, jog nutikus kažkokiam netikėtam staigiam atvejui visada galėtume išsiimti reikiamą pinigų sumą ir tai nekeltų mums streso. Tokie būtų būtinieji žingsniai, kuriuos tikrai reikėtų tiek šiuo, tiek bet kuriuo kitu metu kiekvienam žmogui būti pasiruošusiam.

– Kada tai reikėtų pradėti daryti? Ypatingai, kai dabar ekonomistai prognozuoja, kad Vokietijai nelabai gerai seksis, o kitoms ekonomikoms greičiausiai taip pat.

– Manau, kad nei per anksti, nei per vėlai pasiruošti šitam žingsniui – turėti nenumatytų įvykių rezervą. Kuo anksčiau žmogus tam bus pasiruošęs, tuo bus geriau. Remiantis 2021 m. Lietuvos banko apklausa, galima paminėti, kad po karantino, po COVID-19 pandemijos Lietuvos namų ūkiai peržiūrėjo savo finansų valdymo įgūdžius. Šiuo metu aštuoni iš dešimties gyventojų planuoja savo išlaidas bei pajamas. Pokyčių esama, tad norėtųsi tikėti, kad žmonės yra pasiruošę ir turi nenumatytų įvykių rezervą.

Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius.

– Kokias klaidas dažniausiai žmonės daro tvarkydami šeimos finansus?

– Visų pirma, pirmoji klaida, kai mūsų išlaidos pradeda viršyti mūsų pajamas. Viršija realiąsias mūsų finansines galimybes. Tokiu atveju gali kilti problemų finansuojant net ir būtinuosius mūsų poreikius. Tačiau karantino laikotarpis mums visiems parodė, kada beveik sustojo fizinė prekyba, tokiu laikotarpiu žmonės apsiriboja tik būtinaisiais poreikiais. Atsisakė atsitiktinių įvairių nebūtinųjų išlaidų. Tikriausiai daugelis pamatė, kad ir be tų atsitiktinių išlaidų galima gyventi visiškai sėkmingai ir komfortiškai. Tad pirmas aspektas, pirmoji klaida – išlaidų valdymo ypatumai. Antrąjį dalyką tikriausiai susiečiau su pirmuoju Jūsų klausimu dėl nenumatytų įvykių rezervu. Remiantis ta pačia minėta Lietuvos banko namų ūkių apklausa, galima paminėti, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi nenumatytų įvykių rezervą, kuris yra nuo trijų iki šešių mėnesių vidutinių pajamų dydžio santaupos. Tik 10 proc. Lietuvos gyventojų toje apklausoje paminėjo, kad netekę pagrindinio pajamų šaltinio galėtų išgyventi iš savo santaupų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal derėtų šią akimirką atsisakyti kokių nors pirkinių ir pasiruošti ekonomikos žiemai?

– Dabar tas laikas po karantino, kada visi esame jau truputį apriboję savo nebūtinąsias išlaidas, pamatę, kad galim susitaupyti. Tad tokios elgsenos siūlyčiau ir nekeisti. Dabartiniu laikotarpiu reikia pabandyti apriboti nebūtinąsias išlaidas ir pagalvoti, kad galbūt verta sutaupius tam tikrą pinigų sumą, kuri viršija šešių mėnesių rezervą, ją investuoti, kad iš to būtų galima gauti papildomą grąžą. Tai galėtų būti papildomas mums pajamų šaltinis.

– Daug jaunų žmonių galvoja apie nekilnojamąjį turtą – būstą. Tai yra vienas didžiausių gyvenime pirkinių. Ir jie mato, kad kainos toliau auga. Ką tokiems žmonėms daryti: pirkti ar laukti?

– Jeigu asmeniui ar šeimai to nekilnojamojo turto tikrai reikia, nereiktų laukti. Tačiau jeigu kalbama apie investavimą į nekilnojamąjį turtą, dabar yra tas metas, kada kainos yra rekordinėse aukštumose. Klausimas, ar nebus permokama už tokį pirkinį. Dėl investavimo tikrai siūlyčiau pagalvoti ir įvertinti įvairias nekilnojamojo turto ypatybes: būsto vietą, regioną, augimo perspektyvas. Reikia į tai atsižvelgti. Jeigu matome augimo perspektyvą ateičiai nepaisant kainų svyravimų, kas ekonomikoje yra visiškai normalus dalykas, jeigu visi atsakymai yra taip, jeigu tikrai reikia, jeigu patrauklus nekilnojamasis turtas, tad kodėl nepirkti.

– Dažnai sakoma, kad lietuviai nemoka investuoti, išskyrus į nekilnojamąjį turtą. Ką daryti, kad tos investicijos augtų ir gal tai yra vienas iš būdų pasiruošti ekonominei krizei bei infliacijos metu apsaugoti savo santaupas?

– Reikėtų bent jau minimaliai pasidomėti, kas vyksta finansų rinkose bei turėti šiek tiek apie tai žinių. Kada žinios sukaupiamos, galima pasitreniruoti įvairiose internetinėse platformose, kuriose galima investuoti netikrais pinigais. Galima pasitreniruoti ir žiūrėti, kaip greitai finansų rinkose viskas keičiasi, kaip svyruoja kainos, kokie vyksta dėsniai. Vėliau galima pabandyti ir patiems tai padaryti. O šiai dienai finansinės institucijos jau yra pasiruošusios padėti namų ūkiams investuoti. Kai kurie komerciniai bankai siūlo tai daryti net ir nuo vieno euro. Net ir labai mažomis sumomis kiekvienas iš mūsų gali pabandyti investuoti ir pasižiūrėti, kokį galime gauti rezultatą. O tada, kai jau esam pabandę ir pasitreniravę, kodėl gi neperėjus prie stambesnių sumų realiose finansų rinkose ir toliau investuoti, kas galėtų būti papildomas pajamų šaltinis ateičiai.

– Tiek pandemija, tiek ir prasidėję karo veiksmai neabejotinai paskatino žmones apgalvoti savo finansinę elgseną, apsvarstyti savo finansinius žingsnius ir gerokai atsargiau elgtis su savo pinigais. Ilgą laiką lietuvių taupymo norma iki pandemijos buvo neigiama. Tai reiškia, kad taupymas mūsų tautiečiams buvo paskutinis dalykas, ką jie norėjo daryti su savo pinigais. Šiai dienai, remiantis tiek „Swedbank“ apklausa, tiek ir kitais statistiniais duomenimis galima pastebėti, kad ir pandemija, ir prasidėję karo veiksmai pakoregavo situaciją ir 2022 m. pradžioje lietuvių santaupos komerciniuose bankuose indėlių pavidalu siekė virš 20 mlrd. eurų. Tai tikrai yra didžiulė suma, tokia, kokios nėra buvę anksčiau. Kalbant apie tai, ar yra kas nors neįprasto tokiomis aplinkybėmis, galima paminėti, kad situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visoje ES taip pat pasikoregavo remiantis šiomis minėtomis aplinkybėmis. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, vidutinė taupymo norma šiuo metu siekia apie 15 proc. Iki karantino pradžios 2019 m. pabaigoje ši taupymo norma siekė vos 12 proc.

– Norint lengviau suskaičiuoti, galima paversti konkrečiais skaičiais. Jeigu kažkas uždirba 1000 eurų į rankas, tai juodai dienai atsideda 150 eurų. Ką tiksliai reiškia šie skaičiai?

– Tokie yra vidutiniai skaičiai ES. Kalbant apie Lietuvą, mūsų taupymo norma nėra tokia didelė. Remiantis 2020 m. duomenimis, taupymo norma Lietuvoje buvo 12 proc. Iki karantino, taupymo norma buvo neigiama. Tai reiškia, kad lietuviai, remiantis minėtu pavyzdžiu, jeigu uždirbo 1000 eurų, santaupoms atsidėdavo 120 eurų.

Taupyti ir investuoti laikas visuomet yra geras nepaisant to, kokios ekonominės ar politinės aplinkybės vyrauja pasaulyje.

– Infliacija yra milžiniška, didžiausia ES. Ar pasidėti pinigus ten, kur jie neturi jokio darbo yra apskritai geras sprendimas?

– Žiūrint, ką su kuo lygintume, ar 15 proc. infliacijos yra daug, ar mažai. Jeigu žiūrėtume į natūralų infliacijos lygį, kuris yra apie 2-3 proc., tai šiuo metu infliacija Lietuvoje yra penkis kartus didesnė. Tačiau jeigu žiūrėtume istorinius duomenis, Lietuvoje infliacijos lygis yra buvęs ir keli šimtai procentų. Tai 15 proc, palyginus su 300 proc. infliacijos dydis nėra toks baisus. Manau, kad nėra racionalus žingsnis taupyti savo pinigus, laikyti juos indėlyje, kai infliacija yra tokia didelė. Remiantis įvairiais duomenimis, pavyzdžiui, laikant pinigus penkerių metų laikotarpiui, maksimaliai Lietuvos finansinėse institucijose ta grąža būtų 3 proc. O realioji infliacijos norma būtų virš -13 proc., tai reiškia, kad pinigai nuvertėja. Nepaisant to, kad yra taupomi, laikomi indėlyje, tos norimos grąžos nesulaukia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip protingai elgtis su tais pinigais, kuriuos pavyksta sutaupyti?

– Pirmas žingsnis – jeigu žmogus turi finansinių įsipareigojimų: paskolą, lizingą dabar yra geras metas, kada galima tą paskolą, lizingą arba kitą finansinį įsipareigojimą padengti ir sumokėti. Tai yra vienas iš teigiamų infliacijos padarinių namų ūkiams, kada galima pasinaudoti infliacija ir atsisakyti turimų finansinių įsipareigojimų. Antras žingsnis – jeigu žmogus finansinių įsipareigojimų neturi, tada tikrai geras laikas pradėti galvoti ir domėtis investavimo sritimi. Šiai dienai investuoti galima rasti pačių įvairiausių alternatyvų, nuo klasikinių variantų, tokių kaip investavimas į akcijas, obligacijas, investicinius fondus, tauriuosius metalus, iki įvairių išvestinių finansinių priemonių, įvairių spekuliatyvių finansinių alternatyvų, tokių kaip kriptovaliutos. Kita vertus, turim nepamiršti, kad visuomet galime investuoti savo žinias, savo laiką, sukurti kokių nors idėjų ir pabandyti tas idėjas realizuoti kuriant savo verslą ir tapti darbdaviais ne tik pačiam sau, bet gal ir kažkam ateityje.

– Ar šitas langas investuoti, padengti paskolas yra pakankamai plačiai atvertas? Galbūt po metų atrodys viskas kitaip?

– Taupyti ir investuoti laikas visuomet yra geras nepaisant to, kokios ekonominės ar politinės aplinkybės vyrauja pasaulyje. Manau, kad tą daryti reikėtų visuomet, ne tik atsitikus kažkam netikėto. Remiantis ekonomistų analizėmis ir prognozėmis, situacija turėtų keistis. Tikimasi, kad infliacijos pikas Lietuvoje turėtų būti gegužės-birželio mėnesiais, o po to tikimasi, kad infliacijos lygis stabilizuosis. Remiantis įvairiais vyriausybės veiksmais, kurie yra ne taip seniai paskelbti siekiant suvaldyti esamą aukštą infliacijos lygį, tikimasi, kad antroje metų pusėje situacija pasikeis.