Kampilobakteriozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių žarnyno infekcijų (kur kas dažnesnė, nei salmoneliozė ar šigeliozė), kurią sukelia Campilobacter bakterijos. Negydant šios infekcijos, bakterijos iš organizmo natūraliu būdu gali būti šalinamos net iki 2-7 savaičių, o žmogaus organizmas ir imunitetas smarkiai nusilpsta. Nors dėl šios ligos žmonės neretai kaltina užkrėstą vištienos mėsą, gydytojai atkreipia dėmesį, kad didelė galimybė susirgti egzistuoja ir valgant jautieną, kiaulieną, avieną ar jūrų žuvį, tačiau laikantis pagrindinių higienos taisyklių, nemalonaus negalavimo galima išvengti.
„Ne visuomet dėl kampilobakteriozės ligoniai kreipiasi į gydytoją, ypač, kai ligos forma yra nesunki, natūraliomis priemonėmis gydomasi namuose, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė. – Dažniausiai tenka susidurti su infekciją pasigavusiais mažaisiais ligoniukais, kurie skundžiasi viduriavimu, pykinimu, galvos ir pilvo skausmais, silpnumu ar net karščiavimu. Vaikai užsikrečia nuo blogai termiškai apdorotos mėsos bei higienos normų nesilaikymo, dažniausiai – nešvarių rankų.“
D. Makaravičienės teigimu, norint išvengti kampilobakteriozės, reikėtų atkreipti dėmesį į žuvies ir mėsos laikymo sąlygas bei terminį apdorojimą. Savaime suprantama, kad mėsa turėtų būti laikoma šaltai, tačiau didžiausia klaida daroma tuomet, kai norint atšildyti mėsą, ji tiesiog paliekama kambario temperatūroje. Geriausia mėsą atšildyti ją perdedant iš šaldiklio į šaldytuvą (0 laipsnių temperatūroje) tol, kol ši atitirps ir bus tinkama tolesniam gaminimo procesui. Norint procesą pagreitinti, galima produktą panardinti kambario temperatūros vandenyje ir palaikyti ne daugiau kaip 15 min. Mėsą nusausinus popieriniu rankšluosčiu reikėtų tuojau pat gaminti maistą. Per ilgai kambario temperatūroje laikoma mėsa pradeda skleisti nemalonų kvapą, pasikeičia jos spalva ir konsistencija, gali apsitraukti skaidriomis gleivėmis. Tokius produktus vartojantys žmonės rizikuoja ne tik užsikrėsti kampilobakterioze, bet ir kitomis nemaloniomis ligomis.
Deja, net ir teisingai termiškai apdorojant mėsą, išlieka tikimybė ja užsikrėsti, kai nesilaikoma pagrindinių higienos taisyklių: prieš ar po kontakto mėsa neplaunant rankų bei įrankių, kartu su mėsa apdorojant kitus maisto produktus. Pačią mėsą prieš ją pjaustant taip pat reikėtų nuplaukti drungnu vandeniu.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kur perkama mėsa. Paukštynuose auginamos vištos ir jų mėsa yra tikrinama ir į legalias prekyvietes, su retomis išimtimis, patenka kokybiška paukštiena bei kiti mėsos produktai, kuriuos patikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Bene didžiausia tikimybė užsikrėsti kampilobakterioze ar kitomis ligomis – vartojant mėsą gyvulių, kuriuos žmonės augina patys sau ir neturi leidimų šios mėsos pardavinėti.
Pajutus kampilobakteriozės požymius, D. Makaravičienė pataria gerti daug skysčių (negazuotą mineralinį vandenį bei įvairias žolelių arbatas), gydytis natūraliomis priemonėmis, tokiomis, kaip ryžių nuoviras, džiovintos mėlynės, virtos morkos ar vaistinėse parduodamais medikamentais. Jeigu infekcija nepraeina per porą dienų, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą.
