Pusfinalį, kuriame šalies atlikėja išsikovojo kelialapį į finalą, taip pat žiūrėjo gausus būrys; šios transliacijos reitingas siekė 15 procentų.

„Kone kas antras Lietuvos gyventojas bent trumpam stebėjo, kaip šiemet Monikai Liu ir kitiems atlikėjams sekasi konkurse. Pirmojo pusfinalio transliacijos reitingas, rodantis įsitraukusią auditoriją, siekė 15 proc., o bent trumpam šį stebėjo per 630 tūkst. gyventojų. Tai, jog „Eurovizija“ yra viena mėgstamiausių žiūrovų laidų, pagrindžia ir faktas, kad metiniame visų laidų tope pernai „Eurovizijos“ laidoms teko pirmosios trys pozicijos. Ji lenkia net lietuvių dievinamas krepšinio čempionato transliacijas“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Keturioliktąją vietą finale šiemet užėmusi šalies atlikėja M. Liu su lietuvių kalba atliktu kūriniu „Sentimentai“ pelnė ir žiūrovų dėmesį. Konkurso finalą tą šeštadienį bent trumpam buvo įsijungę daugiau kaip 800 tūkstančių gyventojų, o laidos reitingas siekė 18 proc. Analizuojant pastarųjų metų „Eurovizijos“ reitingus, šis rodiklis patenka į TOP septintuką aukščiausius reitingus „Eurovizijoje“ pelniusių Lietuvos atlikėjų.

Reitingas gana glaudžiai susijęs su dainos pelnyta vieta finale: kol kas nepralenkiami sutelktų žiūrovu atžvilgiu lieka 2006 m. šaliai atstovavę „LT United” „We are the winners“, jie pelnė aukščiausią šalies istorijoje 6 vietą šio konkurso finale ir geriausią transliacijos reitingą, beveik 25 proc. Kiti geriausi rezultatai išsidėlioja taip: „The Roop“ „Discoteque“ 2021 m. užėmę 8 vietą; Dony Montell „I've Been Waiting For This Night“ 2016 m. , 9 vieta; Ieva Zasimauskaitė „When we’re old“, 2018 m., 12 vieta; 2001 m. „Skamp“ su daina „You Got Style“ užėmė 13 vietą, o 2012-aisiais Lietuvai atstovavęs Donatas Montvydas su daina „Love Is Blind“užėmė 14 vietą, kaip ir šiemet M. Liu.

„Eurovizijos“ reitingas įspūdingas ir tuo, jog finalo transliacija trunka kone keturias valandas, tad tiek laiko išlaikyti prikaustytą auditoriją nemažas iššūkis.

Tačiau iš dainavusių lietuvių kalba, tai aukščiausia vieta iš trijų kartų, kai buvo dainuota gimtąja kalba, ir geras transliacijos reitingas. Pirmasis mūsų atstovas šiame konkurse Ovidijus Vyšniauskas, 1994 m. Lietuvai debiutavus „Eurovizijoje“, lietuviškai atliko „Lopšinę mylimai“ ir liko paskutinis. Tuomet po penkerių metų į konkursą sugrįžusi Lietuva į 1999 m. konkursą delegavo Aistę Smilgevičiūtę, kuri žemaičių tarme atliko dainą „Strazdas“ ir pelnė 20 vietą. 

„Eurovizijos“ reitingas įspūdingas ir tuo, jog finalo transliacija trunka kone keturias valandas, tad tiek laiko išlaikyti prikaustytą auditoriją nemažas iššūkis. Nepaisant ilgo transliacijos laiko, „Eurovizijos“ finalo reitingai, visada kai tik dalyvauja šalies atstovas, mūsų tyrimo duomenimis, niekad nėra buvę žemesni nei 12-20 proc. Prie to prisideda ir tai, kad 15 iš 22 kartų, kai šalis dalyvavo šiame konkurse, ji patekdavo ir į finalą, tad turėjome už ką sirgti”, – reziumavo „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Tarptautinis „Eurovizijos“ konkursas šiemet vyko gegužės 10-14 dienomis Italijos mieste Turine, nugalėtoju šiemet 66 kartą vykusiame konkurse tapo Ukraina su šaliai atstovavusia grupe „Kalush Orchestra“ ir daina „Stefania“.

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių. „Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.

Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių.

„Visi minėti aspektai svarbūs kalbant apie reputaciją ir potencialią įtaką. Verslo komunikacijos lauke jau kurį laiką didžiausią svorį turi ekonomistai, bankininkai, finansų sektoriaus atstovai. Jie užima ir reitingo viršūnę, ir 8 pozicijas TOP dvidešimtuke. Dalis šių sričių kalbėtojų atstovauja privačiam, dalis valstybiniam, NVO ar akademiniam sektoriui. Pernai dvidešimtuke turėjome tris, o šiemet net penkis mažmenos atstovus. Potencialios įtakos tope matome ir šešių asociacijų atstovus“, – sako Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Pirmas šešias pozicijas su nedidelėmis rokiruotėmis tope užima tie patys asmenys kaip ir pernai.

Komunikacijos intensyvumas – svarbi dedamoji

Pasak A. Miliauskienės, įdomu ne tik pats nuomonės lyderių išsidėstymas pagal skirtingus rodiklius, bet ir šių sąryšiai. Tyrime nagrinėta, kaip komunikacijos intensyvumas siejasi su pasiekta auditorija, ar aktyvumo pakanka tapti žinomu, kaip palankiai priima visuomenė kalbėtoją, ar tapatina su atstovaujama organizacija.

Komunikacijos intensyvumas arba pasisakymų skaičius, kaip pastebima iš tyrimo, yra vienas iš kertinių elementų norint užtikrinti tiek kalbėtojo žinomumą, tiek ir įtaką.

„Kaip matome iš duomenų, septyni iš dešimties patenkančių į potencialios įtakos indekso topo pirmąjį dešimtuką yra ir aktyviausių kalbėtojų, ir pasiektos auditorijos dešimtuke. Tad proaktyvi reguliari ir tikslinga komunikacija duoda savo rezultatą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žinomumas ir įtaka yra inertiški. Viena vertus – jiems reikia laiko įsibėgėti, kita vertus – jie akumuliuojasi, ir paskui dar kurį laiką potenciali įtaka juntama, net ir nuslopus komunikacijai. Pavyzdžiui, Mačiulis – jo pasisakymų skaičius mažesnis negu, tarkime, Dapkienės, bet ilgametis įdirbis lemia pirmą poziciją pagal žinomumą. Ernesta Dapkienė intensyviai komunikavo 2020-aisiais ir yra itin palankiai priimama visuomenės, bet žinomumo kol kas turi mažai. Šios ekspertės potencialios įtakos rodiklis taip pat kol kas tik pradeda formuotis, mat komunikacijos tope ji figūruoja vos metus, tačiau sėkmingai išlaikė pernai savo kolegės Vilmos Drulienės (buvusios „Maxima“ komercijos vadovės) turėtą poziciją“, – sakė A. Miliauskienė.

Įtaka yra inertiška

Pasak ekspertės, nuosekliai dirbant, auga ir žinomumas, ir įtaka. „Visi pernai įtakos tope matyti veidai, tęsiantys aktyvią komunikaciją, šiemet įtakos indeksą pasididino. Be to, net ir nuslopus komunikacijai (kaip kad matome prof. Romo Lazutkos, Roberto Dargio atveju), įtaka turi inercijos ir kurį laiką išlaiko panašias pozicijas“, – sako „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Ji atkreipė dėmesį, jog į pirmąjį dešimtuką patekę kalbėtojai per metus medijose pasiekė ne mažiau kaip 60 milijonų kontaktų (akumuliuota citavusių šaltinių vidutinių auditorijų suma per metus). O dažniausiai cituota „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė pasiekė ir daugiausia kontaktų – 172 mln.

A. Miliauskienė akcentavo, kad pozicijai potencialios įtakos indekse turi ir visuomenės palankumas – tarkime, pernai lobizmo skandale linksniuotas buvęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus šiemet sulaukė neigiamo palankumo rodiklio, o įtakos indekse nukrito į paskutinę, 20 vietą. Tiesa, toje pat istorijoje figūravusio buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus palankumo rodiklis atitiko maždaug rinkos vidurkį.

Žinomumui įgyti nepakanka vien aktyvumo – reikia laiko

Tarp geriausiai žinomų nuomonės lyderių gyventojai šiemet išskyrė N. Mačiulį, V. Vasiliauską, Ž. Mauricą, R. Lazutką ir R. Vainienę. Atpažįstamas ir R. Dargis bei Danas Arlauskas. Visi jie komunikuoja jau daugelį metų. Kiti aktyviausių kalbėtojų topo ekspertai surinko po keliolika ar kelis žinomumo procentus.

Nors mažmeninės prekybos atstovai pagal žinomumą atsiduria sąrašo apačioje, pagal palankumą nemažai jos ekspertų yra lyderių viršūnėje. Palankumas ekonomistams ir bankininkams vertinamas rinkos vidurkiu, asociacijų atstovams – kiek žemiau.

„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metus.

Matuojant žinomumą ir palankumą bei nustatant Potencialios įtakos indeksą, atliekama reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa; ji atlikta 2021 metų vasario mėn., internetu apklausus 857 respondentus, 16-65 metų amžiaus. Ištirta 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų. Duomenys lyginami su 2020 m. vasario apklausos duomenimis.

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių.

Praėjusių metų antrą pusmetį verslo nuomonės lyderių komunikacijos nežymiai sumažėjo (3 proc.). Mažmeninė prekyba cituota per dešimtadalį rečiau, keliais procentais aktyvumą mažino ir draudikai. Tuo tarpu telekomunikacijų sektorius cituotas buvo kone dešimtadaliu daugiau, šiek tiek aktyviau nei pirmą pusmetį komunikavo ir bankininkai.

„Pagal aktyvumą, verslo sektorių kontekste labiausiai cituoti bankų ir mažmenos sektoriai. Jie turi ir daugiausiai kalbančių atstovų, stiprią nuomonės lyderystės konkurenciją. Draudimo rinka nuo paminėtųjų aktyvumu skiriasi 4–5 kartus; kalbėtojų turi kiek daugėliau nei telekomunikacijos, tačiau komunikuoja trečdaliu mažiau. Degalinės kaip ir prekybos bei pramogų centrai, kuriuos į šį tyrimą įtraukėme pirmą kartą, cituojamų ekspertų turi panašiai, tačiau pastarieji komunikuoja penkiskart intensyviau. Bendrovės komunikacijos aktyvumą lemia ne vien platus ratas ekspertų, bet ir reguliarumas, įmonės įdirbis ir paties eksperto asmenybė“, – sako Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.

Bendrovės komunikacijos aktyvumą lemia ne vien platus ratas ekspertų, bet ir reguliarumas, įmonės įdirbis ir paties eksperto asmenybė.

Pasak jo, didesnis aktyvumas būdingas sektoriams, tradiciškai turintiems stiprius komunikacinius konkurentus, bent du tris stiprius nuomonės lyderius. Į „Verslo nuomonės lyderių reitingą“ taip pat paprastai patenka tie kalbėtojai, kurie per pusmetį cituojami ne mažiau kaip per 100 kartų.

Ekspertų sektoriuje penketuko pozicija apylygė

Šįkart atskirai išanalizuota ir matomiausių verslo asociacijų bei verslo ekspertų komunikacija, nepriskirtų nagrinėjamiems sektoriams.

„Įdomu tai, kad šiame ekspertų tope nematome tokių stiprių atotrūkių tarp vardų kaip verslo sektoriuose. Pavyzdžiui, pirmas penketukas turi gana panašias komunikacijos apimtis, ir maždaug po 400 asmeninių pasisakymų per pusmetį. Net ir dešimtoje vietoje esančio Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo pasisakymų skaičius yra gana intensyvus bei lenkia aktyviausius telekomunikacijų, draudimo ar pramogų centrų kalbėtojus“, – pažymi L. Spėčius.

Pagal bendrą citatų skaičių ekspertų ir asociacijos atstovų segmentas buvo dažniau cituojamas žiniasklaidoje nei verslo segmentai.

Į dešimtuką, be „Verslo nuomonės lyderių reitingų“ tope jau įprastų Ingos Ruginienės (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija), Vito Vasiliausko (Lietuvos bankas), Rūtos Vainienės (Lietuvos prekybos įmonių asociacija), Indrės Genytės-Pikčienės („Invalda Asset Management“) veidų taip pat pateko finansų analitikas Marius Dubnikovas, Aleksandras Izgorodinas („SME Finance“), Evalda Šiškauskienė (Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija) ir D. Gedvilas (Lietuvos statybininkų asociacija). Didžiausią šuolį padarė Andrius Romanovskis (Lietuvos verslo konfederacija), ekspertų tope užimantis trečią vietą ir einantis greta panašiu intensyvumu komunikavusio Vidmantas Janulevičiaus (Lietuvos pramonininkų konfederacija).

Mažmenoje lyderiavo E. Dapkienė

Mažmeninės prekybos atstovų citatų sumažėjo 12 proc., nepaisant to, jog kalbėtojų skaičius gerokai ūgtelėjo (45 proc.). Sektoriaus lyderių viršūnėje įsitvirtino „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, kuri antroje pozicijoje esančią „Iki“ komunikacijos vadovę Vaidą Budrienę pagal citatų skaičių lenkia daugiau nei 3 kartus.

„Viena iš pagrindinių tai lėmusių priežasčių buvo ta, jog pernai vasarą E. Dapkienė perėmė ir tinklo rinkodaros temas, įmonę palikus komercijos vadovei Vilmai Drulienei; taip pat lapkritį „Maxima“ jos lūpomis nuolat pranešdavo apie COVID-19 situaciją ir prevenciją įmonėje. Tad nors į sektoriaus dešimtuką patenka net keturi šios komandos atstovai, E. Dapkienė smarkiai pirmavo pagal komunikacijos apimtis“, – sakė L. Spėčius. Tiriamu laikotarpiu „Maxima“ vardu žiniasklaidoje cituoti iš viso 28 atstovai.

Vos 2020 m. rugpjūčio mėnesį „Iki“ startavusi V. Budrienė antrojo pusmečio sektoriaus nuomonės lyderių reitinge užėmė antrąją poziciją.

„Nors V. Budrienė kol kas pasisako mažiau už savo pirmtakę Indrę Baltrušaitienę, ji patenka tarp šio sektoriaus lyderių. Duete su kolege Vilma Juodkaziene juodvi iš esmės komunikuoja absoliučią daugumą „Iki“ žinių (beveik 80 proc.)“, – sakė ekspertas.

Bankų topo trejetukas – N. Mačiulis, Ž. Mauricas ir T. Povilauskas

Bankų sektorius pernai II pusmetį komunikavo vos aktyviau – jų citatų užfiksuota 4 proc. daugiau nei pirmąjį pusmetį, o atstovų padaugėjo 6 proc. Lyderiais čia išlieka ekonomistai Nerijus Mačiulis („Swedbank“), Žygimantas Mauricas („Luminor“) ir Tadas Povilauskas (SEB). Iš jų antrąjį pusmetį citatų skaičių augino tik N. Mačiulis; Ž. Maurico ir T. Povilausko citatų skaičius šiek tiek sumenko.

„Kas antra bankų citata tenka „Swedbank“ kalbėtojams. Be to, šis bankas iš visų analizuotų sektorių pirmavo ir pagal citatų, ir pagal pasisakančių atstovų skaičių. Šias pozicijas jis išlaiko jau dešimtmetį, kiek atliekame šį tyrimą. Bankų sektoriuje jo atstovai šį pusmetį užima daugiau nei pusę top dešimtuko“, – sakė L. Spėčius

Antras tarp bankų sektoriaus lyderių yra Ž. Mauricas, pagrindinis „Luminor“ veidas – jam tenka du trečdaliai šio banko pasisakymų, nors kalbėtojų „Luminor“ turi 32. Kiti šio banko atstovai į sektoriaus lyderių dešimtuką nepatenka. Tačiau komunikacija šiame sektoriuje yra itin intensyvi, net dešimta vieta pagal citatas prilygsta 2–3 vietai telekomunikacijų ar draudimo sektoriuje.

Ž. Mauricas taip pat yra bene aktyviausias tiek iš bankininkų, tiek iš ekspertų komunikuodamas profesiniais klausimais feisbuko socialiniame tinkle.

Draudimo srityje kalbėtojų koncentracijos nėra

Draudimo kompanijų atstovų citatų skaičius sumažėjo 4 proc., o cituotų asmenų skaičius išaugo 18 proc.

„Kalbėtojų fragmentacija draudimo srityje didelė, čia gana nedaug ryškių kalbėtojų ir pasisakoma rečiau nei bankų segmente, nors pati draudimo tematika turi įvairių aspektų komunikacijai ir taip pat yra iš finansų sektoriaus. Aktyviausias šio segmento atstovas, Andrius Žiukelis (BTA), vienintelis patenka ir į bendrą „Nuomonės lyderių reitingo“ trisdešimtuką“, – sakė „Kantar“ ekspertas. 

Iš sektoriaus kompanijų daugiausia pasisakančių atstovų turi „Lietuvos draudimas“, tačiau palyginimui visų jų atstovų pasisakymų kiekis prilygo A. Žiukelio citatų skaičiui.

„A.Žiukelis jau kuris laikas išlieka šio sektoriaus lyderių tope, kartu su Virginija Katiliene („Gjensidige“). Kas penktas draudikų pasisakymas tenka šiam kalbėtojui. O V. Katilienė yra pagrindinis „Gjensidige“ veidas, didžioji dauguma bendrovės pasisakymų (71 proc.) yra jos lūpomis“, – sakė „Kantar“ analizės skyriaus vadovas.

Telekomunikacijos spurtavo

Telekomunikacijų sektorius augino tiek kalbančių atstovų citatų, tiek atstovų skaičių (maždaug dešimtadaliu).

„Tele2“ komunikaciją daugiausia telkia Arnoldo Lukošiaus ir Petro Masiulio asmenyse; iš devynių „Tele2“ vardu kalbėjusių atstovų judviejų citatos sudarė per 80 proc. Jie yra ir telekomunikacijų sektoriaus nuomonės lyderių dešimtuko tope“, – sakė L. Spėčius. 

Pasak jo, A. Lukošius praėjusį pusmetį aktyvino komunikaciją ir užima ne tik pirmą vietą telekomunikacijos tope, bet patenka ir į bendrą „Verslo nuomonės lyderių reitingo“ trisdešimtuką.

Daugiausia pasisakančių telekomunikacijų sektoriuje asmenų (63 proc.) atstovavo „Telia“, tačiau į dešimtuką pateko daugiausia „Bitė“ atstovų – penki.

Prekybos ir pramogų centrai analizuoti pirmąsyk

Pirmą kartą šio tyrimo kontekste analizuojant prekybos ir pramogų centrų komunikaciją, „Kantar“ fiksavo 26 šiam sektoriui atstovaujančius kalbėtojus. Jų lyderis – Dominykas Mertinas („Akropolis“), padengęs apie trečdalį viso sektoriaus komunikacijos. Aktyvūs taip pat buvo „Ozo“ ir „Megos“ atstovai. Tiesa, atotrūkis tarp kalbėtojų dešimtuke gana didelis, nes pasisakymų kiekis svyruoja nuo septynių iki 152 per pusmetį.

„Daugiausia buvo kalbama apie pandemijos padiktuotus ribojimus, darbo laiką, saugos užtikrinimo priemones. Pandemijos kontekstas sudarė santykinai daugiau sąlygų šio sektoriaus komentarams, tad jie buvo gana aktyvūs, o lyderiaujantis D. Mertinas pateko į „Verslo nuomonės lyderių reitingą“, – akcentavo ekspertas.

Degalinių tinklai turi daug potencialo

Iš visų šešių analizuotų sektorių, degalinių tinklai tiek pagal atstovų, tiek pagal citatų skaičių komunikavo mažiausiai. Aktyviausias čia buvo „Circle K“ vadovas Skirmantas Mačiukas, nuo artimiausio konkurento atitrūkęs penkiskart.

Sektoriuje taip pat dominavo „Circle K“ atstovų komunikacija – sudarydama kone du trečdalius viso sektoriaus citatų.

„Pagal atstovų skaičių, degalinių sektorius vos skiriasi nuo prekybos ir pramogų centrų, tačiau pastarųjų pasisakymų yra penkiskart daugiau. Kol kas degalinių sektorius vienintelis iš analizuojamų dar neturi savo atstovo verslo nuomonės lyderių TOP 30. Potencialo čia išties yra, nes auditorija plati – vairuoja kas antras šalies gyventojas. Šio sektoriaus ekspertai gali komunikuoti daugumą temų susijusių su vairuotojais, degalais, greito apyvartumo prekėmis, mobiliaisiais atsiskaitymais. Lieka tik reikiamo ekspertų klausimas ir komunikacinės konkurencijos, nes jai stiprėjant, labiau matomas tampa visas sektorius“, – akcentavo komunikacijos analizės ekspertas.

Netrukus pristatys „Įtakos indeksą“

L. Spėčius atkreipė dėmesį, kad iš esmės pasisakymų skaičius parodo tik vieną paveikslo dalį: proaktyvios ir reaktyvios komunikacijos aktyvumą, tačiau ne mažiau svarbu kaip jis konvertuoja į pasiektą auditoriją ir svarbiausia – kokią daro įtaką.

„Remdamiesi komunikacijos kiekiu ir pasiekta auditorija, sudarome bendrą „Verslo nuomonės lyderių reitingą“, o galiausiai – įvertiname, kokį efektą tai turėjo, apklausdami visuomenę. Tokiu būdu išmatuojame šių lyderių žinomumą, palankumą ir galiausiai – jų potencialią įtaką. Tai leidžia matyti visą vaizdą nuo komunikacinio indėlio, rezultato iki poveikio reputacijai“, – reziumavo „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas L. Spėčius. 

Antroje vietoje įsitvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė, aplenkusi kelerius metus reitinge pirmavusį Nerijų Mačiulį, rodo „Kantar“ metinė komunikacijos analizė.

Reitinge pernai aukščiausiai pakilo V. Vasiliauskas ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas  Zalatorius – atitinkamai per 8 ir 9 pozicijas.

„Kantar“ komunikacijos analizės vadovo Lino Spėčiaus teigimu, šuolį lėmė šių žmonių komentarai apie pinigų plovimo per Baltijos šalių bankus skandalą, diskusijos apie bankų turto mokestį, 2008 metų krizės tyrimą Seime bei svarstymai steigti valstybinį banką.

„Nors V. Vasiliauskas aktyviausių ekspertų tope įsitvirtinęs jau daugelį metų, tai pirmi metai, kai jis yra aukščiausioje topo vietoje“, – pranešime sakė L. Spėčius.

Pasak jo, kelerius metus pastebima tendencija, kad įmonės plečia viešai kalbančių ekspertų komandas, bet mažina atskirų vieno žmogaus citatų skaičių – pernai jų skaičius smuko dešimtadaliu.

Labiausiai – ketvirtadaliu – pasisakymų apimtis mažino draudikai, telekomunikacijų sektorius – 16 proc., o bankininkai pasisakė 11 proc. mažiau. Tik mažmeninės prekybos atstovų citatų skaičius augo 2 procentais.

Bendras žiniasklaidoje cituotų atstovų skaičius paaugo 6 proc. Prekybos atstovų padaugėjo 17 proc., bankininkystės – 16 proc., telekomunikacijų – dešimtadaliu, o draudikų sumažėjo beveik penktadaliu (19 proc.). Pagrindinių SEB ir „Swedbank“ ekonomistų citatų sumažėjo beveik penktadaliu, o „Luminor“ – išaugo 18 procentų.

Vertinant pagal pasiektą auditoriją, pirma vieta tenka V. Vasiliauskui, tačiau N. Mačiulis pagal komunikacijos efektyvumą pralenkia I. Ruginienę.

„Kantar“ teigimu, šių metų kovą itin suaktyvėjo mažmeninės prekybos atstovų, Lietuvos verslo konfederacijos Valdo Sutkaus komunikacija – jo pasisakymai sudarė trečdaliui visų jo pasisakymų pernai.

Tyrimas „Kantar“ atlieka kasmet, analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos įmonių atstovai ir 25 ekspertai iš LB, verslo organizacijų ar akademinio  sluoksnio.

Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2019 metus. Atskirai išanalizuotas kovo mėnuo.

Lietuvoje dažna įmonė mano, kad geriausia reklama yra kliento rekomendacija iš lūpų į lūpas, tačiau realybė rodo, kad rekomendacijos ne visada atspindi tikrąją kliento patirtį. Lietuviai yra labiau linkę dalintis patirtimi apie tokius sektorius kaip restoranai, kavinės ir prekybos tinklai. Atsiliepimus apie šias paslaugas yra linkę duoti 65 proc. mūsų šalies gyventojų, todėl ir teigiamų rekomendacijų šias paslaugas teikiančios įmonės susilaukia daugiau. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

Mažiausiai rekomendacijų - tiek teigiamų, tiek neigiamų - sulaukia loterijos, sporto klubai ir draudimo bendrovės. Be to, tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai nebūtinai mėgsta prekes ar paslaugas, kurias rekomenduoja kitiems.

„Žmonės rekomendacijas supranta labai skirtingai, o atsakymas į klausimą, ar rekomenduotumėte tam tikrą produktą ar paslaugą, kuris užduodamas naudojant NPS metodiką, ne visais atvejais parodo asmens ir prekės ženklo santykį", - teigia TNS LT projektų vadovė Rūta Matulaitienė. 

Didžioji dalis respondentų atsakė, kad suteikdami rekomendaciją dažniausiai galvoja apie savo pačių patirtį. Tačiau netgi virš trečdalio respondentų atsakė, kad rekomenduodami pirmiausia galvoja ne apie save, bet įsijaučia į žmogų, kuriam skirtas patarimas, ir galvoja, ar būtent tam asmeniui patiks siūlomas produktas ar paslauga.

Moterys ir vyrai rekomendacijas taip pat supranta nevienodai. Abiejų lyčių atstovai dažniau remiasi savo patirtimi ar nuomone, tačiau gerokai daugiau vyrų (44 proc.) galvoja apie asmenį, kuriam skirta rekomendacija, nei moterų (27 proc.).

„Moterys dažniau linkusios dalintis įvairiomis patirtimis, todėl natūralu, kad joms būdingesnis ir dalijimasis rekomendacijomis. Kitokia situacija su vyrais. Respondentų komentarai rodo, kad vyrams rekomendacija atitinka jų „garbės žodį". Todėl patardami ką nors išbandyti jie dažniau pagalvoja apie to asmens interesus ir prieš rekomenduodami stengiasi įsitikinti, kad produktas ar paslauga tam žmogui tikrai patiks", - teigia R. Matulaitienė.

Interneto reklamai skiriami biudžetai ne tik stabiliai auga nuo 2002 m., bet ir jai skiriamos lėšos per 10 metų padidėjo daugiau nei 10 kartų. Tyrimai rodo, kad reklamą internete pastebi trečdalis šalies gyventojų. Tačiau įprasti reklamos kanalai, pavyzdžiui, reklama televizijoje ar reklaminiuose leidiniuose, plakatuose prekybos centruose patraukia dvigubai daugiau žmonių, atitinkamai 62 proc. ir 58 proc. Tuo metu daugiausiai dėmesio atkreipianti reklamos forma yra rekomendacija iš lūpų į lūpas. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

"Dažnai ar kartais reklamą socialiniuose tinkluose pastebi mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, reklamą, siunčiamą elektroniniu laišku, 23 proc. internautų, o išmaniajame telefone - 18,7 proc. Tradicinė reklama susilaukia daugiau dėmesio - reklama laikraščiuose patraukia 46,7 proc., žurnaluose - 41, 2 proc., reklamą, gaunamą pašto dėžutėse, pastebi daugiau nei 34 proc.", - teigia TNS LT Media departamento projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Įdomu ir tai, kad kuo dažniau asmuo naudojasi internetine prekyba, tuo jis pastabesnis reklamai. Pavyzdžiui, reklamą socialiniuose tinkluose dažnai arba kartais pastebi apie 58 proc. bent kartą per mėnesį internetu perkančių asmenų ir apie 64 proc. bent kartą per savaitę perkančių internetinėje erdvėje.

"Tyrimas taip pat paneigia mitą, kad internetu mėgstančius apsipirkti žmones reklama televizijoje, spaudoje ar kituose tradiciniuose kanaluose pasiekia sunkiai. Atvirkščiai - net nuolatiniai internetinių parduotuvių klientai dažniau pastebi reklaminę medžiagą leidiniuose, stenduose ar stotelėse nei virtualiuose kanaluose", - sakė D. Rinkūnas.

Vis tik daugiausiai dėmesio atkreipianti reklamos forma - net 76 proc. mūsų šalies gyventojų, yra rekomendacija iš lūpų į lūpas, kuomet pirkėjai dalinasi teigiama ar neigiama patirtimi tiesiogiai ar komentaruose internete. Toks informacijos sklaidos būdas yra ypač svarbus perkantiems internetu. Nors tai mažiausiai investicijų reikalaujanti reklama, ją užsitarnauti galima tik įsiklausant į klientų lūkesčius ir suteikiant kokybišką prekę ar paslaugą.

Mažiausiai vartotojų dėmesio sulaukia reklama išmaniajame telefone, elektroniniame pašte, viešajame transporte ir socialiniuose tinkluose. Reklamai šiuose kanaluose visai neskiriantys dėmesio teigė atitinkamai 71 proc., 68 proc., 66 proc. ir 61 proc.

TNS LT Interneto vartotojų tyrimas atliktas 2014 m. vasario-balandžio mėnesiais tiesioginiu būdu apklausus 1898 Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų amžiaus.

Didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių - Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių "Kantar".

"Kantar" grupė, vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į "Fortune" 500 didžiausių bendrovių sąrašą.