Jis įregistravo tai numatančius Žmonių palaikų laidojimo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimų projektus.

Šiuo metu nustatyta 100 metrų sanitarinės apsaugos zona kapinių teritorijai, nepriklausomai nuo jų dydžio, didžiausias leidžiamas kapinių plotas – 40 hektarų (ha).

Jeigu Seimas pritartų M. Skritulsko iniciatyvai, kapinėms, kurių teritorija yra iki 10 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 100 m., kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 10 ha, bet ne didesnė kaip 20 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 200 m. Kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 20 ha, bet ne didesnė kaip 40 ha, sanitarinės apsaugos zona būtų 300 m.

Seimo TS-LKD frakcijos nario M. Skritulsko teigimu, absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių kapinių yra iki 10 ha, tad jų plėtros naujas reglamentavimas nepaveiktų.

Anot parlamentaro, įstatymų pataisos paliestų naujų, ypatingai didelių – iki 40 ha kapinių steigimą šalia priemiesčių gyvenviečių, kurios dažnu atveju būtų panašaus dydžio kaip gyvenamieji kvartalai.

„Sunkiai akimis aprėpiamos tokios kapinės prieš gyventojų langus kelia ne tik fizikinę taršą, bet daro ir psichosocialinę įtaką. Todėl jų atsiradimas greta gyvenamųjų namų mažina gyvenamosios vietovės patrauklumą, jos vertę. Atitinkamai tokių didelių kapinių steigimas šalia gyvenamųjų namų kelia gyventojų nepasitenkinimą“, – sako M. Skritulskas.

Jis pastebi, kad anksčiau visoms kapinėms galiojo 300 m. sanitarinės apsaugos zona.

Įstatymo pataisas kartu su M. Skritulsku teikia Seimo nariai Kazys Starkevičius, Andrius Kupčinskas, Algirdas Stončaitis, Justinas Urbanavičius, Rasa Petrauskienė.