Lietuvos kariuomenė nurodo, kad daugiausia į Sausumos pajėgų Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantį padalinį atvyko jaunuoliai iš Panevėžio ir Šiaulių regionų.

Pasak pranešimo, dauguma kario kelią pradedančių jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka. Batalione tarnybą pasirinko 11 merginų ir keliolika vaikinų, grįžusių iš emigracijos.

Tai vienas iš paskutiniųjų šiais metais karo prievolininkų pristatymas į tarnybos vietas Lietuvos kariuomenėje.

Devynių mėnesių tarnybos metu jaunuoliams bus privalomi trijų mėnesių baziniai kario kursai, kuriuose jie įgis svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei jiems bus suformuoti kiti – kariui būtini – pradiniai įgūdžiai.

Po šio etapo karių lauks priesaikos ceremonija. Po bazinio kurso kariai bus paskirstyti pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Įveikę privalomosios tarnybos reikalavimus kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

Anot kariuomenės, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje vykusioje ceremonijoje karius išlydėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Mindaugas Steponavičius, Sausumos pajėgų vadas Artūras Radvilas ir kiti svečiai.

„NATO karinis įsitraukimas Irake yra esminis indėlis į tarptautinę kovą su terorizmu. Esame įsipareigoję stiprinti Irako pajėgas bei užtikrinti, kad „Islamo valstybė“ negalėtų sugrįžti. Tai svarbu tiek Irako ir regiono saugumui, tiek ir mūsų pačių saugumui. Po misijos kariai sugrįš patobulėję ir įgiję naujų žinių, nes daugiausiai kariai išmoksta būtent kovos lauke, vykdydami realias užduotis realioje vietoje“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Tarptautinėje misijoje Irako sostinėje Bagdade būrys tarnaus tarptautinio bataliono sudėtyje kartu su Danijos, Lenkijos ir Ispanijos kariais. Misija truks šešis mėnesius.

Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.

Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.

Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas. Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.

Penktadienį Karaliaus Mindaugo husarų batalione įvyko iškilminga ceremonija, kurioje į atsargą išleista 330 čia nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių karių.

Geriausius karius aukštesniais kariniais laipsniais bei padėkomis už parodytą išskirtinę iniciatyvą, sumanumą ir motyvaciją, pavyzdingą elgesį, puikų ir nepriekaištingą įgytų žinių taikymą, vykdant pavestas užduotis, paskatino bei apdovanojo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadas plk. ltn. Vilius Zagurskis. Kartu su nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariais nebuvo pamiršti ir profesines karo tarnybos kariai, kuriems buvo suteikti ne tik aukštesni kariniai laipsniai, bet ir padėkos bei apdovanojimai už pavyzdingą tarnybą.

Karių išleidimo ceremonijoje, kaip ir kiekvienais metais, buvo paskelbtas geriausias laidos karys, kuriuo šiais metais pripažintas eil. Šarūnas Leika.

Pasibaigus ceremonijai, kariai grįžo į kareivines, kur liko atlikti paskutinę tarnybos užduotį – grąžino kario uniformą.

Ši nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių laida buvo kiek neįprasta tiek profesinės karo tarnybos kariams, tiek jauniesiems husarams. Neseniai pasibaigęs karantinas, trukęs apie 3 mėnesius, paįvairino standartinį karinio rengimo ciklą, bet prisitaikydami prie pasikeitusių tarnybos sąlygų, kariai sugebėjo pasiekti aukštą pasiruošimo lygį, skelbiama Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pranešime. Dalis nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių tęs tarnybą įgiję profesines karo tarnybos kario statusą, o visi tarnybą baigę kariai, išleidus juos į atsargą, bus įrašyti į parengtąjį kariuomenės rezervą.

Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione tarnybą pradėjo 451 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys, dar 285 - Karaliaus Mindaugo Husarų batalione.

Pirmąją dieną šauktiniai susipažino su tarnybos vertinimo tvarka, dienotvarke, jiems buvo išduoti uniformų ir ekipuotės komplektai, užvestos medicininės kortelės, kariai suskirstyti į padalinius.

Visą tarnybos laikotarpį kariai dalyvaus įvairiose pratybose, susipažins su Lietuvos istorija, aplankys ne vieną muziejų ir žymią istorinę vietą. Kariams bus sudarytos sąlygos sutvirtėti ir realizuoti save įvairiose srityse.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono iniciatyva Panevėžyje surengtas bėgimas už laisvą Lietuvą. Parą trukusiu bėgimu siekta ir Lietuvos rekordo.

Antradienio vidurdienį pirmasis maratoną aplink laisvės aikštę pradėjo bataliono kapelionas. Įkandin jo pasileido Panevėžio meras.

„Parodyti, kad mes esame laisvi, kad mes didžiuojamės savo laisvę, didžiuojamės Lietuvos vėliava, ir štai karys bėga vėliavą aukštai iškėlęs, mes džiaugiamės šita švente ir sveikiname visus iš visos širdies“, – kalbėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kapelionas mjr. dr. Virginijus Veilantas.

Visą parą už Lietuvos laisvę bėgę kariai finišavo trečiadienio vidurdienį.

Bėgimu siekiantys Lietuvos rekordo kariai sako, kad norinčiųjų prisidėti buvo tiek daug, jog teko užleisti vietas. Bėgime dalyvavo 650 žmonių,  aikštė apibėgta daugiau negu 800 kartų. Vyriausiajam dalyviui – 78-eri, jauniausiam – 4 metai.

„Mes visi dalyvavome ,kurie norėjome, galėjome bėgti, bet labai buvo malonu, kad civilių žmonių daug dalyvavo“, – sakė leitenantas Vitalijus Kričena.

Pasibaigus bėgimui laisvės aikštė apjuosta beveik 300 metrų ilgio trispalve. Tikimasi, kad šis bėgimas taps tradiciniu.