Pats Andrius teigia, kad pasaulyje yra tik vienas vienintelis Kalėdų Senelis, o jis – oficialus atstovas spaudai ir rezidentas, nes tikrajam Seneliui šiuo įtemptu laikotarpiu labai sunku visus aplankyti, todėl turi kitose šalyse savo pavaduotojų.

– Visuomenei mažiau žinoma jūsų kelionių vadovo karjera. Kaip ji prasidėjo ir tęsėsi?

– 1996 m. įsidarbinau Valstybiniame lėlių teatre, 1998 m. įsidarbinau kelionių agentūroje „Excursus“, kuri orientavosi į keliones vaikams. Vasarą aktorius neturi ką veikti, tuo metu dar nedirbau jokiame seriale ar televizijoje. Teatras oficialiai išleidžia 44 dienoms atostogų, taip pat nedirbdavo vasarą, tai dar vienas papildomas mėnuo. Pustrečio mėnesio gyvenk už ką nori, tad būdavo sunku. Kažkada man paskambino bičiulis, pasiūlė viename renginyje, „Laumės juostoje“, su kauke palakstyti. Aš niekada nesibaidžiau darbų, todėl sutikau.

Tai buvo meškinas Wumbo – oficialus Vokietijos „Heide“ parko simbolis, kurį kelionių agentūra atsivežė į Kauną. Paskui jiems taip patikau, kad visus metus važinėdavau į įvairiausias vaikų programas, šokdavau, prakaituodavau turizmo mugėse. Po metų pasiūlė važiuoti kaip kelionių vadovui. Tuo metu užsienyje buvau tik vieną ar du kartus – šešiolikos metų pirmą kartą apsilankiau Vokietijoje. Nuo kokių 1998 m. prasidėjo tokios vasaros, kai tekdavo iš vieno autobuso peršokti į kitą. Važiuodavome su grupe, esu labai dėkingas tiems žmonėms, kurie mane pakvietė, nes išmakalavau visus Europos atrakcionų parkus. Pirmaisiais metais buvau pats didžiausias bailys, nes turėjau atrakcionų fobiją, drovėjausi pasakyti, kad bijau, antrus metus kažkas nutiko – žinojau, kad lipsiu ir važiuosiu.

Šiemet gyvo susitikimo su žiūrovu nėra, jau prieš mėnesį supratome, kad tikro susitikimo nebus. Tada kilo mintis – laikas imtis šiuolaikinių technologijų ir keliauti į virtualiąją erdvę.

– Lipote ir ant tų pačių baisiausių bei aukščiausių?

– Tie baisiausi ir aukščiausi man labiausiai patinka. Dabar, kai sužinau, kad pastatė naują, dar aukštesnį ar baisesnį, jau man knieti važiuoti. Su visa pagarba, siūlau žmonėms nelipti į tuos atvažiuojančius mobiliuosius „Luna“ parkus Lietuvoje, jie susigadins bet kokią nuotaiką. Mano teorija, kad tikrai geras atrakcionas turi turėti arba didelį greitį, visus vingius ir perkrovas, arba būti maksimalaus aukščio (Heide parko „Scream“ atrakcionas yra 100 m aukščio). Tam, kad tai nutiktų, reikalinga įbetonuota stacionari įranga, investicijos. Atvažiuojantys atrakcionai tokios galimybės neturi, todėl jie žaidžia su žmogaus vestibuliniu aparatu ir jam pasidaro bloga. Didžiuosiuose atrakcionuose nepykina, nes niekas nežaidžia vestibulinio žaidimo.

– Kuris atrakcionų parkas Europoje geriausias?

– Buvau kokiuose 40. Beveik visi didieji atrakcionų parkai pasistato atrakcionų flagmaną, į kurį važiuoja visi. Bet tai, manau, būtų mano kelis kartus minėtas „Heide“, „Mirabilandia“, „Europa Park“, „Six flags“. Arčiausiai Lietuvos – tarp Hamburgo, Hanoverio ir Brėmeno reikėtų aplankyti „Heide“ parką.

– Ar Kalėdų dvasia jau apsilankė? Teko girdėti, kad ją galima pamatyti virtualiai?

– Aš labai tikiu, kad Kalėdų dvasia jau yra daugybės žmonių namuose, ir nors ji šįmet visai kitokia, mus prispaudė ir sugrįžo į namus, bet nesugrąžino pas tėvus ar vaikus. Tas jausmas labai keistas, bet Kauno valstybiniame lėlių teatre buvo įprasta, kad, kai kiti teatrai savo sezonus skaičiuoja sezonais nuo rugsėjo pabaigos iki birželio maždaug, tol, kol žiūrovas lanko teatrus, mes, Lėlių teatras, gyvendavome ir sezonais, ir naujametiniu laikotarpiu.

Kai 1996 m. atėjau į teatrą, tai per vieną dieną vaidindavome apie septynis–aštuonis kalėdinius spektaklius. Šis periodas prasidėdavo nuo gruodžio 11 d. ir tęsdavosi iki sausio 16 d. Tuo metu mes buvome monopolistai, nes nedaug kas tada teikdavo kalėdines paslaugas. Vienam aktoriui suvaidinti spektaklį reikėdavo ir 100 kartų, būdavo beprotiškas tempas. Jei teatre per metus vidutiniškai suvaidinama apie 300 spektaklių, tai Kalėdų periodu jų šiek tiek mažiau nei pusė viso sezono spektaklių. Iš pradžių tai džiugina, po trijų dienų galvoji apie įvairiausius dalykus jau.

Kai sukuri patį nuostabiausią vaidmenį Besmegenį ir vaidini jį jau 60 kartą, o tą dieną jau net šeštą kartą, kostiumas dar nespėjo išdžiūti, dvoki sau ir kitiems, ateini ryte, tas kostiumas dar vis šlapias ir jau atšalęs. Bet vaikų džiugesys ir žmonių kiekiai viską atpirkdavo. Galbūt pas mus nebebuvo praeitais metais tokios apkrovos, bet vis tiek mes suvaidindavome apie 40 spektaklių mažoje salėje ir 60–80 didžiojoje. Jei dar padedi Kalėdų Seneliui Lietuvoje, kartais keliauji per dvi sales. Todėl tų pasirodymų dar daugiau. Šįmet situacija kitokia, mūsų nuolatiniai užsakovai būna nuo vasaros jau užsisakę Kalėdų Senelio laiką įmonėms, darželiams. Šiemet gyvo susitikimo su žiūrovu nėra, jau prieš mėnesį supratome, kad tikro susitikimo nebus. Tada kilo mintis – laikas imtis šiuolaikinių technologijų ir keliauti į virtualiąją erdvę.

Kinas – amžinas, nufilmuoji ir kažkokioje laikmenoje galima laikyti. Spektaklis – gyvas organizmas.

Darėme tai, ko nesame darę. Nufilmuoti spektaklį labai paprasta: viena kamera filmuoja bendrą vaizdą, kita – stambiu kadru. Dažniausiai dėl lėšų stygiaus ateina žmogus, kuri nematęs spektaklio: pastato vieną kamerą, kad matytų visą sceną, ir tada kita bando atspėti, kuris žmogus kalbės, ir pagauti. Lietuvoje 90 proc. spektaklių užfiksuoti tokiu būdu. Dramos teatre gana lengva suprasti – lūpos juda ir matome, kas kalba. Lėlių teatre ne visos lėlės ir ne visos kaukės turi burną, todėl reikia atspėti, kuris kalba.

Šiemet mes tikrai kankinome aktorius ir nufilmavome du spektaklius. Pats mokiausi montuoti, per karantiną laiko pasirodo tikrai yra, kodėl neišmokus ko nors naujo. Spektaklio minutę montavau 1,5 val. Vėliau perdaviau teatro garso režisieriui, kuris iš skirtingų dublių turėjo sudėti garso takelį, jam minutė užtruko valandą. Bilietai.lt platformoje galima nusipirkti Kauno valstybinio lėlių teatro nufilmuotus spektaklius. Galima užsisakyti Kalėdų Senelį klasei, šeimai, vaikui ir bendrauti per bendravimo virtualiąsias platformas. Visi šoka, linksminasi, bendrauja su Kalėdų Seneliu.

– Skaičiau, kad yra ir muzikinė dovanų dėžutė, įvairių spektaklių dainelės?

– Pasiguosiu, kinas – amžinas, nufilmuoji ir kažkokioje laikmenoje galima laikyti. Spektaklis – gyvas organizmas. Gyvas tiek, kiek žiūrovas stebi, reaguoja. Dabar mus gyvenimas verčia eiti į kitą teatro plotmę – įrašyti spektaklius. Gaila spektaklių, kurie buvo sukurti, išgyveno savo laiką, morališkai šiek tiek paseno, bet buvo daugybė stebuklingų dalykų, autorinė kompozitorių kurta muzika. Nežinau, kam kilo mintis, galbūt Rasai Bartninkaitei, kad reikia padaryti tu spektaklių dainų rinkinį ir sudėti kartu, kad žmogus galėtų atsisiųsti.

– Turbūt liūdna jums be „Žalgirio“ arenos, mums be jūsų arenoje?

Kas iš to, kad tu esi iškalbingas, jei nėra kas tavęs klauso? Virtualiosios platformos nesuteikia atgalinio ryšio.

– Labai liūdna. Mes turime virtualiąją platformą, pirmąsias trejas ar ketverias rungtynes vedžiau iš namų, darydavau savo virtualiąją studiją, „Žalgiris“ man buvo privežęs prožektorių, būgnų. Po paskutinio karto, kai sumaniau į namus atsitempti būgną ir nepagalvojęs pradėjau daužyti, – mano šunys vos nepasiuto. Pasitariau su „Žalgiriu“, kad gal arenoje koks kampas būtų, kur niekam netrukdyčiau.

Kai aš pirmą kartą pasistačiau toje tuščioje arenoje savo studiją, įsijungiau kompiuterį ir kalbėjau, dar „Žalgiris“ buvo nesusirinkęs, – tuščioje arenoje nuskambėjo mano balsas... Dabar aš jau suprantu, klausa priprato, tačiau ta spengianti tyla, gerai, kad ją bent užpildo patys krepšininkai. Visiems trūksta žmonių. Aš kažkada domėjausi retorika, esu dėstęs Jėzuitų gimnazijoje kelerius metus. Kas iš to, kad tu esi iškalbingas, jei nėra kas tavęs klauso? Virtualiosios platformos nesuteikia atgalinio ryšio.

Šiais metais labai tikiuosi visų sąmoningumo. Mes abu su žmona persirgę COVID-19, bet priėmėme skaudų mums sprendimą, kad gal mes ir nepavojingi, bet privalome būti sąmoningi ir kolegialūs su visa visuomene. Jeigu visiems ne – tai visiems. Aš labai tikiuosi, kad tie patys politikai, kurie priėmė šį spendimą, nepridarys nesąmonių ir nebus nufilmuoti kur nors vakarėlyje besilinksminantys. Kreipiuosi į kiekvieną sąmoningą Lietuvos žmogų – jei tau rūpi tavo tėtis, mama, vaikai, tavo giminės, kaimynai, jei nerūpi, tai pagalvok apie mano tėtį, mamą, artimuosius. Kuo mes greičiau suprasime, kad tai ne pokštas, tuo gal greičiau visa tai baigsis. Mano tėvai, vaikai gyvena atskirai, todėl šios Kalėdos bus ypač skaudžios, bet aš nuvešiu tėvams planšetę, kaip nuvežiau ir per Velykas, paduosiu per langą, parodysiu tą vieną mygtuką, kaip atsiliepti.

Vertinant gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus ir jų finansinės elgsenos duomenis, matome, kad šiuos metus bus galima vadinti paradoksų metais. Vienoje svarstyklių pusėje dėl karantino gyventojų priimti finansinės drausmės sprendimai, kitoje – į lengvą euforiją panašėjančios nuotaikos.

Amerikietiškieji nuotaikų kalneliai

Šių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis ir remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvoje viduriniajai klasei galima priskirti 57 procentų gyventojų − tai ekonomiškai ir pilietiškai stiprios visuomenės požymis. Pasidžiaugti viduriniosios klasės apimtimi galime, nes dar prieš dvejus metus ji buvo 15 proc. mažesnė.

Euforijos požymius rodo augančios vartojimo išlaidos. Pavasarį dramatiškai kritusios, vasaros pradžioje jos pašoko kone iki prieškarantininio laikotarpio rodiklio ir nuo to laiko stabiliai auga. Taip pat gerėjo nuotaikos bei lūkesčiai: augo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, finansinės padėties ir ateities perspektyvų vertinimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai parodė, kad pavasarinis karantinas turėjo ganėtinai skaudžių pasekmių asmeniniams ir namų ūkių finansams. Nemaža dalis gyventojų staigiam pajamų sumažėjimui ar jų sustojimui nebuvo pasiruošę – neturėjo sukaupę finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, per mažai planavo išlaidas ir gaunamas pajams leisdavo spontaniškai.

Karantinas gyventojus iš tikrųjų privertė atsigręžti į asmeninius finansus. Pirmąjį karantino mėnesį, „Swedbank“ duomenimis, aktyviai taupančių žmonių padidėjo net tris kartus. Tiesa, vėliau gyventojai taupymo svertus atleido ir daugiau lėšų ėmė skirti vartojimui.

Bendras vardiklis – nerimas

Gali kilti klausimas, kodėl ta finansinė drausmė yra tokia svarbi, jeigu galima leisti pinigus, jaustis laimingu ir sakyti, kad man nieko netrūksta.

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad kasdien dėl pinigų nerimauja 39 proc. žmonių. Nerimo priežasčių sąraše finansinis stresas yra antroje vietoje po darbe patiriamo streso. Šį nerimą patiria kelios gyventojų grupės. Visų pirma tie, kurių pajamos nėra didelės, ir tai yra suprantama – nuolatinis nerimas dėl pajamų ir išlaidų kontrolės vargina. Tačiau nerimas kamuoja ir tuos gyventojus, kurių pajamos didesnės – nes jų nekontroliuojamos išlaidos kartais tampa didesnės už gaunamas pajamas.

Dėl to finansinė drausmė yra tokia svarbi. Nors antrojo karantino metu lyg ir viskas aišku, tačiau tikrai negalime nuspėti, kiek jis tęsis, kokio stiprumo smūgį suduos sunkiai besiverčiančioms ūkio šakoms, kokių priemonių imsis naujoji vyriausybė ar į kokias kitas povandenines duobes galime pakliūti.

Apklausoje dalyvavę žmonės pažymėjo, kad finansinis stresas turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe. Dėl to „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“, kuriuo siekiama padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų.

Ką pirksite dovanų... kitais metais?

Artėja metų laikotarpis, per kurį gyventojai tradiciškai išleidžia daugiausia pinigų. Tai ir išpardavimų metas, ir šventinių dovanų pirkimas bei pačių švenčių surengimas. Nemažai gyventojų leisdavo sau pasilepinti atostogomis, išvykdami į mūsų šalies kurortus, žiemos sporto traukos taškus Europoje ar į tolimesnius egzotinius kraštus.

Aiškindamiesi žmonių šventinius lūkesčius praėjusiais metais, matėme, kad jie buvo aukšti, kaip niekada. Didelė dalis gyventojų planavo pirkti brangesnes dovanas, iš anksto netaupė dovanoms, Kūčių ir Kalėdų vaišėms.

Šiais metais dėl ribojamų kontaktų šventinio šurmulio, be abejo, bus mažiau, šventinė prekyba aktyviau nei iki šiol vyks interneto parduotuvėse ir prekybos platformose. Tačiau kirba nuojauta, kad negaunamą artumą ir bendravimą su žmonėmis gyventojai bandys kompensuoti dovanų gausa, kuriai skirs daugiau pinigų nei anksčiau.

Ar tikrai to reikia? Dabar yra geras metas pagalvoti ne tik apie tai, kokiomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius šiemet, bet ir kiek investuosite į savo finansinę ramybę. Pradėję taupyti, o jei tai jau darote, padidinę taupymo normą, būsite ramesni, kad dovanų artimiesiems tikrai nepritrūks ir kitąmet.

Šis paprastas finansinės drausmės žingsnis padės jums mažiau nerimauti susiklosčius bet kokioms gyvenimiškoms aplinkybėms ir ramia širdimi laukti, kaip ir kada pasibaigs šių besibaigiančių metų kūdikis − pasaulinė pandemija.

„Tendencija tokia – šiuo metu jau vasaros sezonas. Tie, kurie turėjo abonementus, ne visi sugrįžo, galbūt apie 60 proc. sporto klubų lankytojų. Dėl atsigavimo – viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Jeigu bus kalbos apie antrą bangą, kad ir kaimyninėse šalyse, nebūtinai Lietuvoje, tikrai nebus masiško grįžimo. Visgi žmonės įsibaiminę, ekonomiškai dalis prasčiau laikosi, tad visišką atsigavimą realiai kitų metų rudenį planuojame“, – sakė A. Mačiukas.

Kainų kėlimo tikrai nebus, nes ir srautai sumažėjo, vasaros sezonas, tokios nuotaikos žmonių...

Kaip anksčiau skelbė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), ji pastaruoju metu sulaukianti vartotojų skundų dėl savavališkai sporto klubų pratęsiamų paslaugų teikimo sutarčių, kurios karantino apribojimų metu buvo laikinai sustabdytos. Pasak A. Mačiuko, dėl abonementų pratęsimo šiuo metu kyla nesklandumų.

„Tie, kurie turėjo ilgalaikius abonementus, tas laikotarpis, kai buvo uždaryti klubai dėl karantino, automatiškai prasitęsia, bet iškilo klausimų dėl laiko, terminų. Pavyzdžiui, žmogus turėjo metinį abonementą, pusė metų praėjo, tuomet 2 mėnesiai karantinas, pagal sutartį, kaip ir pusė metų likę. Visgi dalis klientų pradėjo ginčyti tai, kad jie buvo nusiteikę sportuoti iki rugsėjo, o dabar turi iki lapkričio. Iš Vartotojų teisių (VVTAT – ELTA) ėjo vieni įsakymai, dabar – kiti, žadama ir individualiai tikrinti. Yra toks teisinis klausimas ir jis dar sprendžiamas, nes dar nėra buvę tokios situacijos iki šiol“, – Eltai teigė A. Mačiukas.

Sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas tikino, kad sporto klubai kainų kelti neplanuoja, priešingai – galimos įvairios nuolaidos ir akcijos naujų klientų pritraukimui.

„Kainų kėlimo tikrai nebus, nes ir srautai sumažėjo, vasaros sezonas, tokios nuotaikos žmonių... Kainų kėlimas reikštų tik sportuojančiųjų sumažėjimą. Ar bazinės kainos bus mažinamos, nemanau, bet įvairios nuolaidos, akcijos galimos tam, kad prisišauktume naujų klientų. Jos tikrai galimos“, – teigė jis.

Italija užsidarė

"Pandemija paveikė darbus, – teigė T.Šidlauskas. – Su kuo jau buvo pasirašytos sutartys, dauguma tiekėjų ir gamintojų parašė, kad dėl pandemijos gali atsirasti įrangos ar medžiagų tiekimo problemų. Galiausiai kovo mėnesį atėjo pranešimas, kad Italijoje stabdomos visos gamyklos ir praktiškai stoja veikla. Mes kreipėmės dar į keletą tiekėjų. Pas juos, kadangi dar telpame su tiekimo terminais, su rezervacijos mokesčiu užsirezervavome pajėgumus ir gamybos terminą, pradėjome derinti su užsakovu, ar tinkama produkcija, ar atitinka normas, standartus. Laukiame šių dalykų patvirtinimo."

Vis dėlto, nors ir buvo logistikos sutrikimų, reikalingos medžiagos statyboms turėtų būti atvežtos laiku.

"Matome, kad su Italija bus gana didelių problemų, tokio svarbumo objektas tada gali turėti liūdnų padarinių. Šiandien esame praktiškai sutelkę maksimalias pajėgas, beveik paviję grafiką, sumažinome atsilikimą kai kuriose srityse. Dar, aišku, trūksta, bet pažengę esame gana smarkiai į priekį.

Kol kas, panašu, kad turėtų viskas atvykti laiku. Kiekvieną savaitę gauname pranešimų iš gamintojų, ar niekas nesikeičia, kokios pas juos problemos, pastoviai palaikome ryšį dėl gamybos ir tiekimo, o, esant reikalui, ieškotume vienokių ar kitokių sprendimų", – sakė jis.

Pinigai – iš anksto

Bendrovės vadovas taip pat pridūrė, kad dėl to išaugo darbų kaštai.

"Kas anksčiau buvo su tam tikrais mokėjimų atidėjimais, dabar viskas vyksta vos ne su 100 proc. avansu. Yra atsiradę problemų. Ypač tai pasijautė vietinėje rinkoje, nes visi tiekėjai, gamintojai niekuo nebepasitiki, bet čia su visomis statybos bendrovėmis taip pasidarė šiuo laikotarpiu, – komentavo T.Šidlauskas. – Dirbame visu pajėgumu, dėl karantino tai nebuvo sustoję. Tik vamzdžių tiekimas vienu momentu buvo apstojęs, bet tai išsprendžiami darbiniai dalykai."

Anot "Alvoros" vadovo, šiuo metu suvirinta per 80 km vamzdyno gijų, po žeme užkasta daugiau kaip 15 km.

"Dabar bus tiesiami vamzdynai, didžiojoje dalyje vietų – praeinant per kelius, susikirtimuose – ir archeologinės vietovės. Čia yra vienas didžiausių iššūkių. Tiesiame šalia Kernavės, senovinių gyvenviečių. Ieškome sprendinių, bendro susitarimo su archeologais. Dirba didžiuliai pajėgumai, jie supranta, kad šis objektas yra valstybinės svarbos", – sakė T.Šidlauskas.

"Alvoros" vadovo teigimu, sunkumų sukėlė ir užsitęsę ginčai dėl laimėtojo konkurse, kas vykdys GIPL statybos darbus.

"Pagal pirminį planą turėjome pasirašyti sutartį birželio mėnesį (2019 m.). Visi darbai, kaip ir šiandien skelbiama, turi baigtis 2021 m. gruodį. Dėl visų šių dalykų mums vienas rimčiausių iššūkių – visa statyba sutrumpėja septyniais mėnesiais", – naujienų agentūrai ELTA sakė T.Šidlauskas.

"Šiame projekte numatytos didelės baudos, praktiškai už kiekvieną pajudėjimą turime atsiskaityti", – pridūrė jis.

Karantinas nesutrukdė?

O štai gegužės viduryje Energetikos ministerija paskelbė, kad dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos dalyviams naudą nešanti jungtis, bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų.

Pasak Energetikos ministerijos, vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje – dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Paaiškėjo, kad tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nė vienai dienai per pirmąsias septynias karantino savaites.

Informuojama, kad GIPL dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos darbai nebuvo sustoję nei vienai dienai nuo statybų pradžios. Nuo sausio mėnesio jau įgyvendinta 25 proc. arba ketvirtadalis viso projekto. Tai yra, darbai vyksta žymiai sparčiau nei planuota. Šią savaitę pradėti patys sudėtingiausi projekto darbai – horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Neries upe Elektrėnų savivaldybėje. Darbus atlieka didelę patirtį šioje srityje sukaupę Vokietijos specialistai. Toliau vyksta archeologiniai tyrinėjimai, kuriuose dirba didžioji dalis Lietuvos archeologų. Istorinis paveldas žvalgomas visoje tiesiamo dujotiekio trasos teritorijoje ir tai daroma pirmą kartą Lietuvos istorijoje.

"Suprantama, kad visai Lietuvai ir regiono dujų rinkos dalyviams svarbus tarptautinis dujotiekių jungties projektas yra labai sudėtingas ir COVID-19 pandemijos bei karantino metu pareikalavo papildomų pastangų, tačiau, pasikartosiu, darbai nebuvo sustoję nė vienai dienai. Priešingai: netrukus planuojame dalį žemės savininkų informuoti apie tai, kad kitais metais suplanuoti dujotiekio tiesimo darbai jų seniūnijose bus pradėti dar šiemet", – sakė įmonės atstovas.

Praėjusių metų balandį suteikta 11 tūkst. tokių konsultacijų.

Anot ministerijos, nuotolinių konsultacijų su šeimos gydytojais ir kitais pirminės sveikatos priežiūros specialistais gerokai padaugėjo jau šių metų pradžioje.

Pavyzdžiui, 2019 metų vasarį nuotolinių konsultacijų fiksuota 9 tūkst., 2020 metų vasarį – 28,5 tūkst., 2019-ųjų kovą jų buvo 9,6 tūkst., o 2020-ųjų kovą – jau 479 tūkstančiai.

„Daugiausia nuotolinių apsilankymų buvo 2020 metų balandį. (...) Dažniausiai gyventojai naudojosi šeimos gydytojo, vaikų ligų gydytojo ir vidaus ligų gydytojo nuotolinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat nuotoliniu būdu konsultavosi su šeimos gydytoju“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ministerija primena, kad šių metų kovą pradėtos teikti nuotolinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams.

„Kovo mėnesį suteikta daugiau nei 5 tūkst. tokių paslaugų gyventojams, balandžio mėnesį šis skaičius jau siekė 40 tūkst. Didžiąją dalį – daugiau nei 33 tūkst. – šių paslaugų sudarė suaugusių psichiatro nuotolinės sveikatos priežiūros konsultacijos“, – informuoja SAM.

Kovo viduryje paskelbus karantiną, buvo sustabdytos planinės sveikatos priežiūros paslaugos.

Jos atnaujintos balandžio pabaigoje, Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas.

Įsisuka skambinimo ratas

Kaune šeimos gydytoja dirbanti Aurelija Proscevičienė sakė neskaičiavusi, kiek jos darbo dienos laiko vidutiniškai užima skambinimas į skirtingas gydymo įstaigas siekiant užregistruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Tačiau kartą užfiksavau, kad užregistruoti du pacientus pas gydytojus specialistus užtruko 1 val. 15 min. Ir tai ne vieninteliai tą dieną mano registruoti pacientai. Visa tai užima daug laiko dėl to, kad nurodytais gydymo įstaigų registratūrų telefonais prisiskambinti iš karto yra misija neįmanoma, – pasak gydytojos, tenka atkakliai ir ilgai skambinti, kol prisiskambini. – Pagaliau, kai jau pavyksta užregistruoti, skambini pacientui ir praneši, kada užregistravai, viską išaiškini: kur, prieš kiek laiko jam reikės būti, kokias apsaugos priemones turėti. Be to, nors su pacientu iš anksto aptari jam tinkamą registruotis laiką, ne visada tokiu laiku būna laisva – kartais gydymo įstaiga, kurioje registruoji, pasiūlo visai kitą laiką. Kartais paaiškėja, kad tas laikas pacientui netinkamas. Tada skambinimo ratas įsisuka iš naujo."

Šeimos gydytojas gali pats ir kabinetą išsivalyti, bet niekur taip nedaroma. Principas, kad aukštos kvalifikacijos specialistas turi dirbti tą darbą, kuris atitinka jo kvalifikaciją, turi būti išsaugotas.

Pašnekovė stebėjosi, kad šiuo metu šeimos gydytojo siutimas, kurį galima rasti ir elektroninėje erdvėje, tampa beveik nieko vertas, nes šie gydytojai dar turi ir patys registruoti pacientus pas siunčiamus gydytojus. Pasak A.Proscevičienės, itin sudėtinga užregistruoti pacientus pas tretinio lygio paslaugas teikiančius specialistus. Ypač daug laiko užima atvejai, kai, pagal dabartinius karantino reikalavimus, šeimos gydytojai registruojasi į nuotolinę gydytojo specialisto konsultaciją patys. "Tas nuolatinis skambinimas – pasityčiojimas iš mūsų darbo. Tol, kol dirbu tokį dispečerės darbą, negaliu atlikti tiesioginių savo pareigų – konsultuoti ligonių, rašyti elektroninių receptų", – apgailestavo gydytoja.

Ne pagal kompetenciją

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos (LBPGA) prezidentas profesorius Julius Kalibatas prisipažino sulaukiantis nemažai kolegų nusiskundimų dėl jiems užkrautos pareigos registruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Žinoma, kad šeimos gydytojas turėtų išrašyti tik siuntimą pas gydytojus specialistus – registruotis pas juos turėtų pats pacientas. Išsivysčiusiose šalyse, kur šeimos medicina turi tikrai gilias tradicijas, visa tai atlieka sekretorės. Gydytojas niekuomet neskambina registruoti pacientų", – J.Kalibato įsitikinimu, esant reikalui, tokį darbą Lietuvoje galėtų atlikti slaugytojos.

Jo žodžiais, dabartinė tvarka yra neteisinga, nereikalinga, taip šeimos gydytojas apkraunamas nereikalingu darbu, neatitinkančiu jo kompetencijos. "Telefonu paskambinti ir užregistruoti gali ir žmogus, neturintis aukštojo medicininio išsilavinimo. Intelektas turi būti panaudojamas racionaliai, o ne švaistomas. Aišku, šeimos gydytojas gali pats ir kabinetą išsivalyti, bet niekur taip nedaroma. Principas, kad aukštos kvalifikacijos specialistas turi dirbti tą darbą, kuris atitinka jo kvalifikaciją, turi būti išsaugotas. Pašalinių darbų skyrimas aukštos kvalifikacijos specialistui – gydytojui – yra ydinga praktika", – profesoriaus žodžiais, tai trukdo šeimos gydytojams tinkamai atlikti savo tikrąsias funkcijas.

J.Kalibato teigimu, LBPGA planuoja kreiptis į Sveikatos apsaugos ministrą, ragindama atšaukti nurodymą šeimos gydytojams registruoti pacientus pas gydytojus specialistus. "Šią kadenciją labai ryškiai pasireiškia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konservatyvumas priimant sprendimus. Jei ministerija jau priėmė sprendimą, jie stengiasi jį ginti iki pat galo. Nė karto SAM šią kadenciją neatsiprašė, kad nesąmoningą sprendimą priėmė. Kalbu apie dabartinę kadenciją. Kitų kadencijų ministrai konsultuodavosi, pasikviesdavo. Pono Aurelijaus Verygos autokratiniai valdymo metodai tikrai nepadeda – jie skirti ne mūsų laikmečiui", – kritikos sveikatos apsaugos ministrui negailėjo LBPGA prezidentas.

Šią kadenciją labai ryškiai pasireiškia Sveikatos apsaugos ministerijos konservatyvumas priimant sprendimus.

Gali ne tik gydytojai?

SAM Spaudos tarnybos klausėme, kodėl, turėdami šeimos gydytojo siuntimą, pacientai šiuo metu patys negali užsiregistruoti pas gydytoją specialistą – kodėl tai padaryti turi šeimos gydytojas? Sulaukėme SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos Gitanos Ratkienės atsakymo. Juo primenama, kad ir karantino laikotarpiu nuo balandžio 30 d. pirmenybė teikiama nuotolinėms konsultacijoms – tai įtvirtinta sveikatos apsaugos ministro, kuris yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas (OV), sprendimu.

"Šeimos gydytojas, norėdamas pasikonsultuoti su gydytoju specialistu nuotoliniu būdu, turi  užsiregistruoti pats. To pacientas padaryti negali, nes konsultacija teikiama ne pacientui, o gydytojui. (…) Jei šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nusprendžia, kad pacientui reikalinga gydytojo specialisto tiesioginio kontakto su pacientu konsultacija, tokiu atveju (...) pacientas registruojamas antrines ir / ar tretines ambulatorines konsultacijas teikiančios gydymo įstaigos vadovo nustatyta tvarka, – rašo G.Ratkienė. – Taigi OV sprendime nėra apribojimų, kas turi registruoti į gydytojo specialisto konsultaciją. Įstaigos, kurioje teikiamos gydytojo specialisto paslaugos, vadovo patvirtintoje tvarkoje gali būti nustatyta, kad į tiesioginę konsultaciją registruoja šeimos gydytojas ir / ar slaugytojas ir / ar slaugytojo padėjėjas ir / ar registratūros specialistas ir / ar pacientas (ar jo atstovas)."

G.Ratkienė teigė, kad tik ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas gali nuspręsti, kas iš išvardytų specialybių atstovų turi registruoti pacientą karantino metu į gydytojo specialisto konsultaciją.

Į klausimą, ar yra apskaičiuota, kiek gydytojų darbo valandoms, kuriomis skambinama, apmokėti yra ir bus iššvaistyta biudžeto lėšų, SAM Spaudos tarnyba neatsakė. Kaip ir į klausimą, ar greitu metu nurodymą šeimos gydytojams (ar kitiems specialistams) patiems registruoti pacientus pas gydytojus specialistus planuojama atšaukti.

Antroji atžala

"Karolina – mūsų šeimos pagrandukė. Ji turi beveik 20-ia metų vyresnį brolį Dovydą, bet esame dar gana jauni tėvai, nes vyresnėlio susilaukėme būdami aštuoniolikos. Kai sužinojau apie antrąjį nėštumą, abu su vyru labai laukėme gimstant jaunėlės. Nors gydytojai manęs klausė, ar noriu atlikti genetinius tyrimus, atsisakiau, nes jie nebūtų pakeitę apsisprendimo gimdyti. Laukėme vaiko, nesvarbu, koks jis būtų", – prisiminė Rasa, su vyru Sauliumi auginanti antrąją savo atžalą – aštuonerių metų dukrą Karoliną.

Mintimis sugrįžusi į mergaitės laukimo laiką, moteris pasakojo, kad nėštumas praėjo sklandžiai, todėl nebuvo kilęs nė menkiausias įtarimas, kad vaisiui, besivystančiam įsčiose, kas nors galėtų būti ne taip.

Medikų ir tėvų indėlis

"Gimdymas prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau. Tada sužinojome, kad Karolina gimė turėdama Dauno sindromo genetinį sutrikimą. Iš pradžių mus ištiko šokas. Mėnesį bandėme apsiprasti su emocijomis, kurios apėmė išgirdus pastarąją žinią. Nors kilo klausimų, kodėl, už ką ir kam, tačiau su tuo gana greitai susitaikėme ir grįžome į įprastą gyvenimo ritmą. Mes neįvardijame, kad auginame neįgalų vaiką. Dukra beveik tokia pati kaip visi, jai tik prasčiau sekasi mokytis – šis procesas vyksta gana lėtai", – atviravo pašnekovė.

Mergaitė pakankamai aiškiai kalba – kiti gali suprasti žodžius, kuriuos ji išartikuliuoja. Vaikšto lyg bet kuris sveikos fizinės raidos vaikas, yra labai lanksti, lanko sportinės gimnastikos užsiėmimus, su grupe dalyvauja jų varžybose ir jau beveik išmoko savarankiškai plaukioti baseine. Prie pastarojo nuopelno itin prisidėjo ir tėtis Saulius.

Tiesa, Rasa neslėpė, kad pagrandukės Karolinos adaptacijai ir bendrai fizinei būklei gerinti pastangų tikrai prireikė. Pasak jos, jei ne šiuolaikiniai medicinos laimėjimai, mergaitė galbūt ir nebūtų išlikusi, nes vos penkių dienų mažylei buvo atlikta dvylikapirštės žarnos atrezijos operacija, o suėjus trims mėnesiams dėl įgimtos ydos operuota ir širdis.

"Laimė, Karolinai greitai pavyko sustiprėti – praėjus trims mėnesiams po širdies operacijos, kartu su dukra išvykome slidinėti į kalnus. Tai sužinoję gydytojai dėl pastarojo mūsų sprendimo gūžčiojo pečiais, bet pasakėme, kad auginame ne ligonį, o vaiką, ir mūsų optimizmas jai tik padeda labiau vystytis ir per daug neišsiskirti iš bendraamžių. Nuo tada, kai dukrai buvo šeši mėnesiai, iki šiol, ji su mumis kartu keliauja nuolat – ir po Europą, ir JAV – visur, kur tik gali", – sakė mergaitės mama.

Visuomenės požiūris

Paprašyta prisiminti, su kokiais dar keblumais be anksčiau jau minėtų šeimai teko susidurti auginant Dauno sindromą turinčią dukrą, moteris tarstelėjo, kad sunkių akimirkų, kurios būtų smarkiai įsirėžusios į atmintį, regis, lyg nėra, nes stengiasi į jas nesusikoncentruoti. Vis dėlto ją labiausiai iki šiol  trikdo visuomenės mąstymo stagnacija, nes į vaikus, kurių fizinė raida – kitokia, vis dar žvelgiama pasitelkiant stereotipų kupiną prizmę.

"Netgi Pedagoginėje, psichologinėje tarnyboje (PPT), kurioje lankėmės prieš vesdami dukrą į pirmąją klasę, ją vos valandą matę specialistai iš anksto padarė tam tikras išvadas. Tada jiems paaiškinau, kad mergaitė yra kukli, nebendrauja, nenori rodyti, ką moka, nes dar nespėjo apsiprasti. Sunkiausia buvo kitiems įrodyti, kad Karolina gali daugiau, nei jie galvoja. Mane bandė įkalbėti, kad dukrą vestume į specialią mokyklą, bet nutarėme, jog mergaitė lankys bendrojo ugdymo įstaigą, kadangi jau nuo pusantrų metų ėjo į privatų dienos centrą, o sukakus dvejiems pradėjo lankyti valstybinį darželį, kuriame puikiai pritapo būdama kartu su fiziškai sveikos raidos vaikais", – kalbėjo Rasa.

Kai buvo žengtas pastarasis žingsnis ir Karolina atėjo į pirmąją klasę bendrojo ugdymo įstaigoje – Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijoje, klasiokai mergaitę į savo būrį priėmė šiltai. Tiesa, mokytoja tikėjosi, kad ypatinga mokinė visko išmoks taip pat greitai kaip kiti vaikai. Tačiau ilgainiui pedagogei vis dėlto teko keisti pirminę ugdymo taktiką, nes procesas mokant mergaitę vyko kur kas lėčiau ir sudėtingiau – jai pritaikyta individuali mokymosi programa.

"Dukra turi nepalaužiamo užsispyrimo. Dažnai sako: "Aš nemoku." Tada jai paaiškinu, kad viskas gerai, tam ir mokomės, kad išmoktume. Karolinai sunku tai suvokti, tačiau ji visad džiaugiasi, kai pavyksta padaryti tai, ko ji manė nesugebanti. Mergaitę labai motyvuoja pagyrimai ir pasidžiaugimai jos pasiekimais. Tai skatina Karoliną mokytis toliau. Žinoma, jos atveju prireikia gerokai daugiau kantrybės laukiant rezultato", – neslėpė pašnekovė.

Mokosi virtualiai

Prasidėjus karantinui, kai ugdymo įstaigos užvėrė duris ir mokiniai ėmė mokytis nuotoliniu būdu, šį iššūkį priėmė ir Karolina. Nors, atviravo mergaitės mama, buvo neramu, tačiau, pasitarus su privačia logopede, nuspręsta ryžtis. "Kai pirmą kartą nutarėme išmėginti virtualiąją komunikaciją, filmavau ir fotografavau procesą, o vėliau medžiagą nusiunčiau dukros mokyklos mokytojoms sakydama: "Nebijokite jungtis su Karolina, ji puikiai valdo šiuolaikines technologijas", – pasakojo vilnietė.

Ir iš tiesų apsirikta nebuvo, mergaitė iki šiol mokosi nuotoliniu būdu po 30 ar 45 minutes – kasdien net po dvi pamokas padedant penkioms skirtingoms specialistėms (privačiai logopedei, mokyklos logopedei, specialiai pedagogei, socialinei pedagogei, anglų kalbos mokytojai – aut. past.) ir mokytojai su klase. Pasak mamos, pastarojo tipo pamokos, kai tenka virtualiai komunikuoti su klasiokais, Karolinai yra šiek tiek sunkesnės esą dar ir todėl, kad dukra sulaukia kur kas mažiau dėmesio nei įprastai.

"Ji pripratusi gauti asmeninį dėmesį, nes mokykloje turi padėjėją, kuri moko mergaitę individualiai pagal specialią programą, todėl dukrai yra sudėtingiau dalyvauti per karantiną vykstančiose bendrose klasės pamokose. Ji yra labiau jų veiklos stebėtoja. Kol klasiokai kalbasi, Karolina atlieka atsiųstas užduotis ir pamokos pabaigoje parodo, ką padarė. Būna lengviau, būna sunkiau, bet viskas gana neblogai", – šypteli Rasa.

Mergaitę labai motyvuoja pagyrimai ir pasidžiaugimai jos pasiekimais. Tai skatina Karoliną mokytis toliau.

Mergaitė lavina skaičiavimo įgūdžius, mokosi rašyti atskiras raides. Per karantiną netgi išmoko taisyklingai parašyti Š ir Ž raides bei dviskiemenius žodžius ir trumpus sakinius. Pasak pašnekovės, prieš kurį laiką privati logopedė esą atsisakė mergaitę mokyti rašyti rašytines raides, o mokytojos atsiųstose užduotyse buvo prašoma rašyti pastarosiomis. Moteriai pasakius, kad dukrai spausdintines raides rašyti lengviau, prieita prie kompromiso, kad šiuo metu ketinama siekti tokių tikslų, kurie pasiekiami, o jei ateityje paaiškės, kad galima siekti daugiau, taip ir bus.

Dauno sindromo sutrikimas Karolinai netrukdo mokytis nuotoliniu būdu kartu su kitais.

Aktyvus laisvalaikis

Pasibaigus pamokoms, į pagalbą Rasai pakaitomis ateina abi Karolinos močiutės. Su jomis kartu šeimos pagrandukė gamina valgyti, piešia, stato dėliones iš lego ar žaidžia ne tik su lėlėmis, bet ir lavinamuosius žaidimus.

"Ir, žinoma, visa šeima einame į gamtą. Savaitgaliais keliaudami po Lietuvą aplankome pažintinius maršrutus įvairiuose miestuose. Pėsčiomis nueiname po 4–7 km. Dar prieš paskelbiant karantiną dukrą vesdavome ne tik pas logopedę, bet ir į dailės būrelį, gimnastikos užsiėmimus bei baseiną – visos dienos pasibaigus pamokoms būdavo užimtos veiklomis. Tad ir dabar namuose stengiamės neužsisėdėti", – šypteli pašnekovė.

Rasos teigimu, dukra yra labai sociali – turi daug draugų tiek mokykloje, tiek už jos ribų. "Kai ateidavome į mokyklą, su Karolina labai daug kas sveikindavosi, apsikabindavo – ne tik klasiokai, bet ir kitų klasių mokiniai ar net vyresnieji. Tai mus, tėvus, visad labai stebina – kada dukra spėja su visais susipažinti ir susidraugauti, juk mokykloje ji praleidžia tik tą pusdienį, per kurį mokosi", – džiaugėsi moteris.

Todėl karantinas dėl pastarosios priežasties mergaitei tapo savotišku iššūkiu. Kai realų bendravimą teko pakeisti virtualiuoju, dabar didžiąją laiko dalį Karolina kalbasi su močiutėmis ir draugėmis mobiliuoju telefonu, tačiau jau su nekantrumu laukia, kada galės vėl visus pamatyti bei, žinoma, pratęsti gimnastikos, plaukiojimo baseine bei dailės užsiėmimus, apie kuriuos kasdien vis užsimena.

Tačiau COVID-19 sukelta krizė neabejotinai paveikė Lietuvos kultūros lauką, kuriam sugrįžti prie ikikrizinio intensyvumo tikriausiai neįmanoma. Bet galbūt šios krizės padariniai Lietuvos kultūros laukui ne vien negatyvūs? Apie tai virtualiojoje diskusijoje "Kaip kultūrai atsigauti po krizės?", organizuotoje Kauno menininkų namų, kalbėjosi: Lietuvos šokio informacijos centro, tarptautinio šokio festivalio "Naujasis Baltijos šokis" vadovė, festivalio "ConTempo" organizatorė, kultūros vadybininkė Gintarė Masteikaitė, viešosios įstaigos "Kaunas 2022" direktorė, menotyros mokslų daktarė, meno istorikė ir kritikė Virginija Vitkienė, Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Živilė Etevičiūtė ir tarpdisciplininio meno, rezidencijų ir edukacijos centro "Rupert" vadovė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje (2015–2019 m.), humanitarinių mokslų daktarė Julija Reklaitė.

Aplinkui daug nežinomybės, viskas keičiasi, todėl dalijimasis informacija yra svarbus

Diskusijos ir pokalbiai

"Ši pandemija parodė sopulius, kurių per 30 nepriklausomybės metų esame neišsprendę, – diskusiją pradėjo G.Masteikaitė. – Kultūros operatoriai kiekvieną dieną turi oficialius ar neoficialius pokalbius su įvairiomis valdžios institucijomis: LR prezidentūra, LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, kurios yra atviros dialogui. Tikimės, kad šiuos užsimezgusius dialogus išvystysime stipriau, nes klausimų, kuriuos reikia spręsti dabar, ir klausimų, apie kuriuos reikia galvoti, – labai daug."

Tai, kad šiuo laikotarpiu dialogas yra labai svarbus akcentavo ir Ž.Etevičiūtė: "Aplinkui daug nežinomybės, viskas keičiasi, todėl dalijimasis informacija yra svarbus."

Anot kultūros atašė, pandemija tai – išbandymų ir galimybių laikas, kai esame priversti sustoti ir įvertinti tuos valstybės valdymo, kultūros politikos ir kitų sektorių sprendimus, kurie buvo priimti prieš 10–20 metų. "Šis laikas yra galimybė pasitikrinti, ar šie sprendimai suveikė, ar juos reikėtų keisti. Džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūrinio lauko operatoriai deda tiek daug pastangų, išnaudodami šią situaciją, kad po jos būtų galima judėti į priekį. Todėl dabar pats svarbiausias klausimas, kuris turi būti keliamas: kokie yra mūsų poreikiai, ko mes norime? Tai išsiaiškinti, žinoma, padėtų diskusijos ir pokalbiai", – įsitikinusi Ž.Etevičiūtė.

Solidarumas – išeitis

"Turime nebijoti išsakyti savo pozicijų viešai ir susitarti, pasitikėti vieni kitais. Menininkai yra individualistai, todėl tokios krizės yra galimybė mokytis kalbėti ir susikalbėti, pagalvoti apie tai, kaip pasiekti ne tik mane ar mano kūrybos sritį tenkinantį rezultatą, tačiau kaip padaryti taip, kad ir kitiems būtų gerai", – sakė G.Masteikaitė.

"Jau du mėnesius mezgame dialogus tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių, tarp pramogų ir aukštojo meno, klasikinės muzikos ir vizualiųjų menų atstovų, ir kt. Šie pokalbiai kartais yra šmaikštūs, kartais sarkastiški, kartais draugiški, kartais – ne, bet tai yra mokykla", – G.Masteikaitė pabrėžė, kad kiekvienas kultūros lauko dalyvis turi išmokti gerbti kito poziciją, argumentuoti savo nuomonę, mokėti įsiklausyti ir mąstyti ne vien apie asmeninius interesus.

Ši krizė parodė, kaip lanksčiai kultūros atstovai yra pasiruošę pažiūrėti į esamą situaciją, ar yra pasirengę investuoti į plačiosios visuomenės poreikius.

"Turime galvoti ne tik apie tai, ką skauda dabar, bet ir apie tai, kaip mes išeisime iš krizės ir kas mūsų laukia toliau. Tik su ilgalaike strategija, planavimu ir galvojimu, kaip mes galime susivienyti ir išnaudoti valstybės teikiamas investicijas, galėsime judėti į priekį", – nuomone pasidalijo žinoma šiuolaikinio šokio bendruomenės narė.

Kaip pavyzdį ji įvardijo 25 mln. eurų, kuriuos valstybė skiria regionams. "Išnaudokime juos taip, kad regionų gyventojai bent vieną kartą per metus turėtų galimybę pamatyti tokio lygio kultūrinę produkciją, kokią mato kauniečiai, vilniečiai ar klaipėdiečiai", – sakė ji.

Šokio informacijos centro vadovė įvardijo ir dar vieną svarbų dalyką: ši krizė parodė, kaip lanksčiai kultūros atstovai yra pasiruošę pažiūrėti į esamą situaciją, ar yra pasirengę atsisakyti tam tikrų ambicijų ir investuoti į plačiosios visuomenės poreikius.

Bręsta naujas požiūris

"Dabar yra pats tinkamiausias laikas mąstyti apie kultūros politikos atnaujinimą arba požiūrio į kultūrą atnaujinimą, – sakė V.Vitkienė. – Kadangi mūsų valstybėje kultūra vis dar yra laikoma ypatingoje pozicijoje: iš vienos pusės, ji mistifikuojama, nes menininkai esą yra ypatingo jautrumo, dvasingi asmenys, iš kitos pusės – šiam sektoriui skiriamą paramą visada yra labai lengva sumažinti, apkarpyti, kadangi sektorius kultūringas, mažai triukšmauja."

Anot "Kaunas 2022" vadovės, nei vienas iš šių požiūrių valstybei nėra naudingas. "Kultūra yra valstybės pamatas. Tai ne tik meno apraiškos, bet ir bendravimo būdas, gebėjimas užtikrinti emocinį saugumą visuomenėje. Kultūros paslaugą, kuri yra finansuojama valstybės, turėtume kreipti didesne visuomenės gerovės kūrimo linkme", – sakė V.Vitkienė.

Verta pasitikėti kultūros žmonėmis ir įtraukti juos į įvairias diskusijas apie pokyčius.

Papildydama diskusijos kolegę, J.Reklaitė sakė, kad neteisinga atskirti kultūrą nuo kitų gyvenimo sričių. "Kultūra – tai ląstelė, kuri būtina sveikai visuomenei egzistuoti. Jei keliame klausimą, ar valstybė turi rūpintis kultūra, ar tą daryti turi patys kultūrininkai, – tai yra tiesiogiai susiję, nes labai daug iniciatyvų ateina iš paties kultūros lauko, todėl negalime tikėtis, kad valstybė žinos, ko mums reikia kaip menininkams, tačiau valstybė turi sudaryti sąlygas menininkams kurti, investuoti į tai, kad menininkai galėtų dirbti ir funkcionuoti lygiai taip pat, kaip ir visos kitos valstybės ląstelės", – įsitikinusi J.Reklaitė.

Skatinti tarptautiškumą

G.Masteikaitės nuomone, sistema, kuri buvo sukurta prieš daug metų ir kuri iki dabar yra palaikoma valstybės, tam tikrose vietose nebėra efektyvi. "Nesu už tai, kad reikia griauti esamą sistemą. Manau, reikia pergalvoti, kas veikia, o kas ne, kas yra svarbu, kokie yra prioritetai, ko norime, ko tikimės. Turime žiūrėti plačiai. Ir tai yra susiję ne tik su tuo, kaip prie situacijos prisitaikysime viduje – savo šalyje. Labai svarbus dalykas yra tarptautiškumo palaikymas", – pastebėjo garsiausių šiuolaikinio šokio festivalių viena organizatorių.

Visas Lietuvos kultūros laukas yra persipynęs tarptautiniais projektais, sutartimis, ryšiais ir dėl to, anot G.Masteikaitės, esame labai stiprūs. "Dėl tarptautinės veiklos, festivalių, bienalių ir kitų projektų, kurie vyksta Lietuvoje, mes augame, nes atsivežame naujų idėjų, turime mainus, edukacines programas, bendradarbiavimą – daugybę dalykų, kurie skatina keistis ir tobulėti. Valstybė turėtų pradėti dialogą, skatinantį tarptautinės veiklos palaikymą, nes būtent tai yra vienas iš kelių, kaip išlipti iš krizės", – sakė G.Masteikaitė.

"Kaunas 2022" vadovės manymu, pandemijos sukeltoje krizėje kultūra gali būti lyderis. "Jis inovatyvus ir nebijo kaitos, iššūkių. Verta pasitikėti kultūros žmonėmis ir įtraukti juos į įvairias diskusijas apie pokyčius", – pozityviai diskusiją užbaigė V.Vitkienė.

Ministrų kabinetas posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui papildyti Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

„Prašome (...) užtikrinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių socialinėje srityje ir teikiančių būtinąsias socialines paslaugas papildomų išlaidų finansavimą. Tuo siekiame užtikrinti visuomenei būtinų socialinių paslaugų prieinamumą, skiriant skubią finansinę pagalbą karantino metu ir po jo socialines paslaugas teikiančioms NVO“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Planuojama, kad šitais grantais pasinaudotų apie 1200 nevyriausybinių organizacijų“, – pridūrė jis.

Numatoma skirti finansavimą, pavyzdžiui, savanorių patiriamų kuro, ryšio išlaidų padengimui, kompensuoti NVO nenumatytas, dėl pandemijos sukeltų priežasčių patirtas išlaidas (dezinfekciniam skysčiui, asmens apsaugos priemonėms ir kitas).

„Aš vertinu teigiamai dėl kelių aspektų. Pirma, tai lengvina mūsų mokestinę sistemą dėl to, kad mažėja tarifų skaičius. (...) Antras dalykas – šis pasiūlymas nuo pat pirmos jo įsigaliojimo dienos teiktų naudą žmonėms, nes reikšmingai padidintų jų pajamas. Tai parama tiems asmenims, kurie yra finansiškai aktyvūs ir labai tikėtina, kad tuos pinigus išleis vartojimui“, – prezidento siūlymą Eltai komentavo M. Dubnikovas.

Finansų analitiko manymu, vienintelė pastaba šiam siūlymui – jo galiojimo laikas. Pasak jo, galima būtų svarstyti, kad GPM sumažinimas galiotų, iki kol ekonomika grįš į prieškrizinį laikotarpį.

GPM pasiūlymas yra daug tvaresnis negu 200 eurų dalybos, kas yra iš principo kritikuotina. Mes turėtume rinktis vieną arba kitą, nes kitu atveju mūsų biudžetas nepaveš.

„Šis siūlymas turėtų galioti ne iki Naujųjų metų, nes mes nežinome, iki kada truks tos dabartinės problemos“, – sakė jis.

M. Dubnikovas taip pat įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antradienį Seimui pateiktas pataisas dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams. Jo teigimu, siūlymas dėl laikino GPM sumažinimo yra kur kas tvaresnis už minėtų pinigų dalybas.

„GPM pasiūlymas yra daug tvaresnis negu 200 eurų dalybos, kas yra iš principo kritikuotina. Mes turėtume rinktis vieną arba kitą, nes kitu atveju mūsų biudžetas nepaveš. 200 eurų duotume tiems žmonėms, kurie nuo viruso nenukentėjo. Tie, kurie gauna socialines išmokas, jų pajamos nesumažėjo, kai kurios prekės net atpigo, o tų žmonių perkamoji jėga padidėjo. Šiems žmonėms duodama papildoma parama, kuri skirta neva mažinti socialinę atskirti, bet ta socialinė atskirtis šiuo metu sumažėjusi. Tie, kurie dirbo ir uždirbo, jie uždirba dabar mažiau“, – teigė M. Dubnikovas.

„Be to, turbūt svarbiausias dalykas, kad tie padalinti 200 eurų liks „kojinėse“. Tai nėra tokie finansiškai aktyvūs žmonės, o su GPM realiai paremiame žmones, kurie dirba, sukuria pridėtinę vertę“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovui antrino ir Ž. Mauricas. Jo nuomone, palyginti su siūlymais mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) tam tikroms prekėms ar paslaugoms, GPM tarifo mažinimas yra tikslingesnė priemonė.

Turime puikią progą pakeisti iš ankstesnės krizės atėjusį neigiamą naratyvą ir įkvėpti gyventojams daugiau tikėjimo ateitimi.

„Vertinčiau pakankamai teigiamai, ypač lyginant su kitomis alternatyvomis, sklindančiomis ore, pavyzdžiui, sumažinti PVM tam tikroms prekėms, paslaugoms, pavyzdžiui, maisto produktams arba restoranams, viešbučiams. Manyčiau, kad GPM tarifo mažinimas būtų tikslingesnė priemonė, nes padėtų išvengti daugeliu atveju darbo užmokesčio mažėjimo (...) ir amortizuotų krizės neigiamą poveikį. Mano supratimu, iš tų alternatyvų, kurios yra siūlomos, ši priemonė būtų geriausia“, – Eltai sakė ekonomistas.

Prezidentas G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad reikėtų daugiau kalbėti apie mokesčių sistemos vaidmenį kovojant su koronaviruso sukelta krize.

„Viena iš galimų krypčių – laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas krizės laikotarpiu. Turime puikią progą pakeisti iš ankstesnės krizės atėjusį neigiamą naratyvą ir įkvėpti gyventojams daugiau tikėjimo ateitimi“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka antradienį sakė atsargiai žiūrintis į šį prezidento siūlymą.