„COVID-19 padėtis Vilniuje labai sudėtinga, prašome gyventojų laikytis visų saugumo reikalavimų“, – rašoma penktadienį išsiųstame perspėjimo pranešime.

Taip pat sostinės gyventojai raginami registruotis COVID-19 vakcinacijai.

„Kviečiame skiepytis: vyresnius nei 55 metų gyventojus, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, mokytojus, abiturientus“, – rašoma pranešime.

ELTA primena, kad praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1306 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės.

„Šiuo metu yra gautas vienas skundas – sprendžiama dėl tolimesnės eigos“, – ketvirtadienį portalui kauno.diena.lt lakoniškai teigė NVSC Vilniaus departamento Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė sakė, kad skundų dėl politikų elgesio ir galimų karantino reikalavimų pažeidimų nebuvo gauta. „Šiandien pastebėjus informaciją viešojoje erdvėje pareigūnai tikslinsis šio įvykio aplinkybes“, – sakė Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Už visuomenės sveikatos teisės aktų pažeidimą, kai dėl to kilo pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms karantino metu, esant ekstremaliajai situacijai, fiziniams asmenims gresia 500–1500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 iki 6 tūkst. eurų baudos.

Antradienį virtualioje erdvėje kilus šaršalui dėl politikų elgesio, Ž. Pinskuvienė portalui kauno.diena.lt teigė atsiprašanti dėl šio poelgio. 

„Noriu atsiprašyti savo kaip merės, Seimo nario, savo šeimos vardu. Pasveikinimas turėjo vykti lauke – taip buvo suderinta su sveikatos įstaigų vadovais. Tuo metu pradėjo snigti ir žmonės buvo pirmo aukšto hole. Mes užtrukome lygiai pusantros minutės. Viskas buvo filmuojama. Ir taip, tuo metu vienu ir kitu atveju, mes buvome be kaukės, – aiškino politikė. – Seimo narys privalomai Seime buvo tikrinamas ir turi krūvą antikūnų, turi ir pažymą. Aš turiu pažymą, turiu antikūnų, esu sveika. Labai atsiprašome.“

Pašnekovė pridūrė, kad iš šio įvykio nereikėtų daryti skandalo. „Manau, kad tikrai čia nereikėtų daryti nerealaus ažiotažo, kas pastarąją valandą vyksta, – antradienį sakė merė. – Mes buvome lauke, visi laikėmės atstumų. Na, lankantis poliklinikoje, tikrai pradėjo snigti ir toks buvo direktorės sprendimas pakviesti į holą, pirmam aukšte, koridoriuje ir durys buvo atidarytos. Užtrukome lygiai pusantros minutės, suprasdami, kad tą svorį, kurį laikome rankose, Seimo narys – 7 kg tortą, tiek mes su vicemere – kalakutus, nebuvo galimybės išsitraukti tos kaukės ir užsidėti. Labai atsiprašome – įvyko negeras dalykas.“

Dažnas žmogus jau yra įpratęs nešiotis vienkartinę kaukę rankinėje ar bent kišenėje, tad ar šį įprotį yra išsiugdžiusi ir pati Ž. Pinskuvienė? „Aš tokią praktiką turiu ir dabar striukės kišenėje turėjau aš kaukę. Mes buvome ir greitojoje, ir tada kaukę užsidėjome, – merė dar kartą pridūrė. – Laikiau labai sunkų kalakutą, nebuvo kur numesti, ar ant žemės pasidėti.“

Pasak jo, daugiau kaip ketvirtadalis visų pažeidimų – 125 – buvo nustatyti savaitgalį.

Iš viso per savaitę 407 žmonės buvo drausminti dėl daugiau kaip vieno šeimos ūkio kontaktų, 31 protokolas surašytas už kaukių dėvėjimo pažeidimus, 41 žmogus baustas dėl saviizoliacijos tvarkos pažeidimo. Taip pat praėjusį pirmadienį surašytas vienas protokolas karantino tvarką pažeidusiai įmonei.

Anot Policijos departamento atstovo, nuo ketvirtadienio, kai po pusmečio pertraukos vėl leista priimti lauke žmones barams, restoranams ir kavinėms, situacija buvo „gera ir rami“, pažeidimų juose fiksuota nebuvo.

„Kažkokio ypatingo dėmesio barams nebuvo, šiaip ūkio subjektai buvo tikrinami savaitgalį ir – be pažeidimų“, – sakė R. Matonis.

Iš viso per šeštadienį ir sekmadienį policijos pareigūnai patikrino daugiau kaip 360 ūkio subjektų ir beveik pustrečio šimto įvairių poilsio ar šventimo vietų, tokių kaip – kaimo sodybos. Pažeidimų šių patikrinimų metu nenustatyta.

Nuo lapkričio pradžios besitęsiantis karantinas, Ministrų kabineto sprendimu, pastarąjį kartą pratęstas iki gegužės pabaigos.

Vaizdo įraše girdisi garsiai skambanti muzika, o pramogų išsiilgę žmonės linksminosi ir šoko. Tiesa, didžioji dalis vakarėlio dalyvių, panašu, nesilaikė saugių atstumų, pastebėta ir tokių, kurie nedėvėjo apsauginių veido kaukių.

Apie praeivių akį patraukusį vakarėlį kavinėje informavo ir vienas portalo kauno.diena.lt skaitytojas. „Smagu, kad kavinės pagaliau gali dirbti, bet jos turi tai daryti saugiai. Turbūt lankytojams dar trūksta sąmoningumo. Aišku, suprantu, jaunimas pasiilgęs išeiti, bendrauti, bet nereiškia, kad reikia nutrūkti nuo vadžių“, – nuomone dalijosi skaitytojas Jonas.

Portalo žurnalistams „Movido“ atstovė Dominyka patikino, kad žmonių ketvirtadienio vakarą kavinėje būta nemažai.

„Pas mus buvo pakankamai daug „Erasmus“ žmonių, studentų, kurie rodė, kad gyvena viename kambaryje, tai galbūt galėjo pasirodyti kaip ne vienas namų ūkis. Matote, pas mus yra labai nedaug tos vietos, stengiamės, kad į vidų, į tualetą eitų kas du metrus. Tikrai nebuvo didesnio vakarėlio, nei vyksta vakarėliai prekybos centruose“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė „Movido“ kavinės atstovė Dominyka.

„Mes tikrai laikomės tų visų reikalavimų – ėjo visi ir su kaukėmis, ir po du sėdėjo“, – tvirtino moteris.

Tikrai nebuvo didesnio vakarėlio, nei vyksta vakarėliai prekybos centruose.

Kavinės atstovė teigė, kad vakaro metu buvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi. „Buvo ir pareigūnai atvažiavę, ir aš šūkaliojau. Mes labai greitai susitvarkėme šitą reikalą. Pareigūnai fiksavo, kad čia viskas tvarkoje, gal daugiau dėl triukšmo buvo. Pareigūnai patys filmavo – žmonės sėdėjo po du, o kur ne po du, tai ten buvo vienas šeimos ūkis, kartu gyvenantys žmonės“, – kalbėjo Dominyka.

„Mano komentaras būtų toks: tai yra tikrai saugiau nei bet kokiame prekybos centre“, – pokalbį su žurnalistais baigė kavinės atstovė.

Aplinkybes aiškinasi policija

Kauno apskrities vyriausiojo Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad policija apie vienoje Laisvės alėjos kavinėje vykdomus galimus karantino pažeidimus gavo ketvirtadienio vakarą. „Pranešimą gavome 21.04 val. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje e. policija gavome ir pranešimą ir prie jo pateiktą vaizdinę medžiagą apie tai, kad Kaune, Laisvės alėjoje, prie kavinės asmenys nesilaiko karantino režimo“, – kalbėjo policijos atstovė.

Buvo ir pareigūnai atvažiavę, ir aš šūkaliojau. Mes labai greitai susitvarkėme šitą reikalą.

„Surinkta informacija perduoda pagal teritoriją Nemuno policijos komisariatui. Ten šiuo metu dėl įvykio vyksta aplinkybių patikslinimas“, – pridūrė O. Vaitkevičienė.

Tačiau paklausta, ar galimi karantino pažeidimai fiksuoti būtent kavinėje „Movido“, policijos atstovė konkretizuoti informacijos negalėjo. „Mes kaip ir apie konkrečius asmenis, taip ir apie įstaigas negalime teigti informacijos. Bet vakar dėl karantino pažeidimų turėjome vieną pranešimą dėl vienos kavinės Laisvės alėjoje“, – teigė Komunikacijos poskyrio vedėja.

Feisbuko nuotr.

Vėliau portalo kauno.diena.lt žurnalistus O. Vaitkevičienė informavo, kad dėl įvykio pareigūnai pradėjo administracinę teiseną. „Ji pradėta juridinio asmens atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju juridiniam asmeniui, jo atstovui gresia bauda nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų“, – teigė policijos atstovė.

Portalo žurnalistai kreipėsi ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir teiravosi, ar po šio vakarėlio epidemiologai imsis veiksmų. „Dėl minimo įvykio policija yra pradėjusi administracinio nusižengimo tyrimą ir turėtų priimti sprendimą. Jeigu bus nustatyta COVID-19 ligos atvejis ar atvejai, NVSC Kauno departamentas atliks epidemiologinį tyrimą“, – situaciją komentavo NVSC Kauno departamento vyriausioji specialistė Kristina Mikalauskienė.

Primename, kad restoranai, kavinės ir barai nuo ketvirtadienio gali dirbti lauke nuo 7 iki 21 valandos, prie vieno staliuko sėdint daugiausia dviem žmonėms, išskyrus vienos šeimos narius.

Pareigūnai tikina, kad per šį protestą, net jei ten ir susirinks tūkstančiai žmonių, stebės, kad būtų laikomasi viešosios tvarkos. Apie tai – Aurelijaus Bezekavičiaus pokalbis su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Sauliumi Gagu.

– „Didysis šeimos gynimo maršas“ vyks gegužės viduryje. Savivaldybė jau išdavė leidimą, organizatoriai nurodo, kad ten gali būti nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių. Lietuvoje tuo metu vis dar galios karantinas. Ar čia savaime nėra karantino pažeidimas, kai mes kalbame apie tūkstančių žmonių susirinkimą į vieną vietą?

– Norėčiau pasakyti, kad reikia vadovautis Susirinkimų įstatymu. Pirmasis straipsnis numato, kad susirinkimai gali būti neorganizuojami tik karo arba nepaprastosios padėties atveju. Šiuo atveju mes neturime nei vieno, nei kito. Turime karantiną. Savivaldybė, gavusi prašymą, jį apsvarstė, įvertino visas aplinkybes. Turiu atkreipti dėmesį, kad tai buvo padaryta truputį anksčiau. Iki gegužės 15-osios dar yra daug laiko – situacija gali keistis ir dėl karantino. Bet šiuo atveju, jeigu yra suderinta susitikimo vieta ir laikas su savivaldybe, tai mes privalome užtikrinti renginio metu viešąją tvarką, eismo saugumą ir žmonių teises.

– Nors šiai dienai būriuotis draudžiama, bet jeigu į tokį maršą, kaip deklaruoja organizatoriai, susirinktų 7 tūkst. žmonių, jie negautų baudų už karantino pažeidimus? Kokius kitus aspektus jūs turėtumėte užtikrinti?

– Pagrindiniai aspektai – viešoji tvarka, eismo saugumas. Susirinkimo dalyviai vietą ir laiką suderino – jie gali rinktis. Taip pat reikia nepamiršti, kad nuo atsakomybės neatleidžia ir dalyvių atstumų laikymasis. Šiai dienai nėra ribojimų tarp savivaldybių – galima judėti laisvai iš vienos savivaldybės į kitą. Tai jokių pažeidimų nematome, o susirinkusius asmenis visada reikia įspėti, kad laikytųsi saugaus atstumo – turi būti ne mažiau kaip du metrai. Yra tam tikros kitos sąlygos, kurių reikia laikytis.

– Ar policija planuoja, kad gegužės 15-ąją turėtų dirbti sustiprintos pajėgos?

– Gavusi informaciją apie renginius, policija visuomet planuoja, kad reikės užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą. Kad ir koks renginys bebūtų – ar tai būtų 15 žmonių, 50, 100 ar tūkstančiai. Mes tą informaciją renkame, stebime ir planuojame savo pajėgas.

– Ar savivaldybė kalbėjosi su jumis apie tokio maršo galimybę, kaip turėtų atrodyti policijos darbas ir kaip apskritai reikėtų sureguliuoti, jeigu iš tikrųjų susirinks tiek tūkstančių žmonių?

– Vilniaus apskrities atstovas dalyvauja komisijos darbe savivaldybėje ir kiekvieną kartą pasako savo nuomonę dėl viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo. Mes betarpiškai bendradarbiaujame su savivaldybe. Dėl priemonių, kurios yra pavestos Susirinkimo įstatyme, yra numatyta, ką privalo daryti policija, renginio organizatoriai. Tuo ir vadovaujamės.

– Bet jeigu žiūrime žmogiškai: jeigu iš tikrųjų susirenka ne vienas tūkstantis žmonių į vieną vietą esant karantino sąlygoms. Ar realu ten užtikrinti viešąją tvarką ir ar realu, kad žmonės laikytųsi karantino reikalavimų?

– Jūs vedate prie karantino reikalavimų laikymosi, atstumų laikymosi (...). Tiesiog žmonių sąmoningumas. Ar mes norime išlikti saugūs, ar mums reikia prie kiekvienos vietos policijos pareigūnų, kad jis mums pasakytų: laikykitės dviejų metrų atstumo. Tai yra ne vien policijos funkcija ir pareiga. Lygiai taip pat mes turime kitus nacionalinius visuomenės sveikatos pareigūnus, darbuotojus, kurie privalo užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi. Policija turi ir kitų funkcijų, kur reikalinga padėti žmonėms čia ir dabar, kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet sakau: mes užtikrinsime viešąją tvarką, nesvarbu, kiek tai būtų žmonių.

– Mes matėme, koks pasipiktinimas kilo dėl M.A.M.A. apdovanojimų. Ar nemanote, kad visuomenėje ir šiuo atveju gali kilti kažkas panašaus?

– Mes savo nuomonę turime ir nenorėtume ta nuomone vienaip ar kitaip paveikti visuomenės. Ji turi pati vertintini, turi tą dalyką daryti, o mes turime laikytis teisės aktų ir sprendimus priimti jais vadovaujantis.

Kaip kovo mėnesį portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo vienas iš maršo organizatorių, protesto dalyviai judės pagrindiniais šalies keliais, o automobilius puoš vėliavos ir magnetiniai lipdukai ar kita atributika. „Siekiame atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką, kas liečia Konstitucijoje numatytas šeimos sampratas. Dabar, kuri vykdoma (politika, – aut. past.) yra nepriimtina didžiajai daliai Lietuvos visuomenės“, – tąkart portalo žurnalistams maršo atstovas.

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad proteste galės dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių, internete kilo diskusijų audra. Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė – renginiuose žmonių skaičius negalės viršyti 150. Sušvelninus karantiną renginiuose ir kitose susibūrimų vietose galioja griežtos taisyklės. Kodėl „Didžiajame šeimos gynimo marše“ leista dalyvauti tūkstančiams žmonių, nors Vyriausybės nutarimas dėl viešų renginių buvo kitoks?

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams patvirtino, kad leidimas organizatoriams iš tiesų suteiktas – mitinge gali dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių. „Leidimas išduotas mitingui. Pagal Susirinkimų įstatymą, taip pat Konstituciją, susirinkimo teisė gali būti ribojama tik esant labai konkretiems atvejams“, – teigė mero atstovas spaudai.

Paklausus, ką reiškia pasakymas, kad žmonių susirinkimas būtų negalimas tik esant „labai konkretiems atvejams“, K. Vaitkevičius įvardijo dvi situacijas. „Įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį“, – kalbėjo pašnekovas.

Panašu, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai užsiima žodžių žaismu. Maršą pasirinkta įvardyti kaip „protestą“, „mitingą“, o ne „renginį“.

Nerimas dėl epidemiologinės situacijos

Ar šio mitingo surengimas nepablogins ir taip ne pačios geriausios epidemiologinės situacijos šalyje? Kaip galima matyti Statistikos departamento sudarytame žemėlapyje, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu pagal sergamumą COVID-19 yra juodojoje zonoje.

„Rengėjams buvo aiškiai pasakytos taisyklės: negali būti nei koncertų, nei dar kažkokių kitokių dalykų, kas šiuo metu yra draudžiama šalyje. Bus organizuojamas atskiras susirinkimas su policijos atstovais ir organizatoriais stengiantis dar kartą paaiškinti, nes matome, kas darosi viešoje erdvėje ir kokie pradėti platinti kvietimai, kur užsimenama apie kažkokias koncertines programas ir panašiai. Nieko panašaus negali būti. O mes privalome laikytis įstatymų: Konstitucija garantuoja susirinkimo laisvę ir čia mes šioje vietoje nieko pakeisti negalime. Su rengėjais bus dar kartą kalbamasi apie tai, kas galima, o kas negalima“, – situaciją komentavo K. Vaitkevičius.

Dėl šių punktų veiklos atnaujinimo savo posėdyje trečiadienį nusprendė Vyriausybė, priėmusi ir kitų nuo pirmadienio įsigaliosiančių pakeitimų nutarime dėl karantino paskelbimo.

Pirmadienį atnaujinamas Šumsko (Vilniaus r.) – Lošos, Tverečiaus (Ignalinos r.) – Vidžių ir Papelekio (Švenčionių r.) – Lentupio punktų darbas. Per pastarąjį galės vykti tik didžiagabaričius ir sunkiasvorius krovinius gabenančios transporto priemonės, o per pirmus du – lengvieji automobiliai. Be to, per Tverečiaus punktą sieną kirsti galės ir tuščios krovininės transporto priemonės.

Įvedus karantiną 2020 metų kovą buvo sumažintas pasienyje su Baltarusija veikiančių sausumos kontrolės punktų skaičius. Pastaruoju metu čia veikia Raigardo, Šalčininkų, Lavoriškių ir Medininkų kontrolės punktai.

2020 metų lapkritį buvo pradėti didžiausio Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų punkto modernizavimo darbai. Dėl vykdomos rekonstrukcijos sumažėjo jo pralaidumas bei neliko galimybės gabenti didelių gabaritų bei sunkiasvorius krovinius.

Tam bus atidarytas Papelekio punktas, per kurį su Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimais galės būti vežami iki 5,6 m pločio ir neribojamo aukščio kroviniai.

Medininkų punkto rekonstrukcijos metu atsirado poreikis kitur nukreipti ir krovininių transporto priemonių srautus, todėl tuščioms transporto priemonėms atidaromas Tverečiaus punktas.

Šumsko punktas yra tame pačiame kelių tinkle ir kryptyje kaip Medininkų, todėl jo darbo atnaujinimas, tikimasi, sumažins lengvųjų automobilių srautus rekonstruojamame Medininkų punkte.

Tame pačiame trečiadienio Vyriausybės posėdyje numatyta galimybė per Lietuvą vykstančiais tranzitiniais traukiniais važiuoti ne tik Rusijos piliečiams, bet ir kitiems užsieniečiams. Visiems jiems išlieka ta pati sąlyga – užsieniečiai neturės teisės išlipti ir įlipti Lietuvos teritorijoje.

Vienu punktu praplėstas ir išimčių dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvą sąrašas. Susisiekimo ministro leidimu užsieniečiai galės atvykti į Lietuvoje veikiančias mokymo organizacijas ar organizacijas, naudojančias imituojamo skrydžio treniruoklius, dalyvauti aviacijos specialistams skirtuose mokymuose, turint šių organizacijų kvietimą.

Taip pat Vyriausybė patikslino, kad ekipažų ir įgulų nariai, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, grįžtant ar atvykstant į Lietuvą gali neturėti atlikto tyrimo COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo tik tuo atveju, jei jų buvimo Lietuvos teritorijoje laikas yra trumpesnis nei 72 val.

Dar viena svarbi naujovė – grįžtant ar atvykstant į Lietuvą COVID-19 liga persirgusieji asmenys gali neturėti atlikto tyrimo jai nustatyti ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo, jeigu nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą. Ankstesnis terminas buvo 90 dienų.

„Nuo rytojaus nebegalioja judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. Tačiau reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate tebegalioja. Tad labai svarbu vengti kontaktų ir saugoti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius. Vien šį šventinį savaitgalį užtikrindami judėjimo apribojimų kontrolę dirbo apie 3 tūkst. policijos pareigūnų, jiems talkino šauliai, Karo policija, Viešojo saugumo tarnyba ir kiti partneriai. Dalis šių žmonių neturėjo galimybės susėsti su šeima prie velykinio stalo. Todėl norėčiau dar kartą jiems visiems padėkoti už darbą ypatingai svarbiu Lietuvai laikotarpiu. Sekmadienį kartu su policijos generaliniu komisaru lankėmės keliuose kontrolės postuose, akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių važiavo turėdami tam priežastį ir pasirūpinę reikiamais dokumentais, vis tik buvo apsukta virš 1,7 tūkst. transporto priemonių, nubausti 136 asmenys“, – vardijo ministrė.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

A. Bilotaitė viliasi, kad šventinį savaitgalį galiojusi sustiprinta judėjimo ribojimų tvarka atsispindės gerėjančioje sergamumo statistikoje. „Tikiuosi, kad griežta judėjimo kontrolė šventiniu laikotarpiu padės mums išlaikyti stabilius sergamumo rodiklius ir pamažu judėti link didesnių atlaisvinimų. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti gera žinia, kad jau šią savaitę bus pradėtos skiepyti didelės grupės žmonių, tarp jų ir pareigūnai, dirbantys kontaktinį darbą ir padedantys užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi“, – socialiniame tinkle rašė A. Bilotaitė.

„Kaip jau pranešė sveikatos apsaugos ministras, šią savaitę Lietuvą pasieks dar 85 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 vienetų. Taigi skiepijimo tempai didės, o tai padės greičiau grįžti į mums įprastą kasdienybę su mažiau apribojimų ir daugiau saugumo nuo koronaviruso“, – įrašą socialiniame tinkle baigė ministrė.

„Nuo vidurnakčio, nuo septintos dienos, yra atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Draudimas keliauti tarp šalies savivaldybių įvestas gruodžio viduryje, nuo kovo 16 dienos jis liko galioti savivaldybėse, kur blogiausia epidemiologinė situacija.

Tačiau nuo kovo 27-osios draudimas judėti tarp šalies savivaldybių grąžintas, išimtis padaryta žiedinėms savivaldybėms.

Vyriausybė teigė, kad taip prieš Velykas siekta stabdyti COVID-19 plitimą.

„Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas, raginome likti namuose ir tikrai ačiū visiems, kurie susilaikėte nuo nebūtinų kelionių. Taigi, Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, toliau pandemijos valdymui planuojama pasitelkti testavimą ir vakcinavimą bei tikimasi visuomenės sąmoningumo, o judėjimo ribojimai atlaisvinami tarp visiškai visų savivaldybių.

„Panašu į tai, kad turime pripažinti, kad būtent tokia priemonė kaip judėjimo ribojimas, ji yra išsėmusi savo galimybes ir pagal tai, kaip mes matome, kad didžioji dalis užsikrėtimų yra arba iš ugdymo srities, arba yra gamybinėse įmonėse ir pagrindinė dalis, žinoma, keliauja iš vieno namų ūkio taisyklės nesilaikymo, asmeninio bendravimo, kaukių nedėvėjimo ir dalinimosi virusu, todėl manome, kad ši priemonė, matyt, tikrai baigė savo darbą“, – sakė ministras.

Vis dėlto, pasak A. Dulkio, būtent judėjimo ribojimas padėjo suvaldyti rekordinį naujų atvejų skaičių žiemą.

Visuotinis karantinas Lietuvoje galioja iki balandžio 30-osios, jis įvestas pernai lapkričio 7-ąją.

A. Dulkio teigimu, šiuo metu situacija „nėra gerėjanti“: auga naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų dalis.

Ministro teigimu, nerimą kelia ir tai, kad daugėja teigiamų atvejų tarp simptomus jaučiančių žmonių bei situacija ligoninėse, kur gydoma jau beveik tūkstantis žmonių. Sudėtingiausia situacija Vilniuje, ji blogėja ir Kaune.