Daugiausiai subsidijų (29,1 proc.) skirta prekybos sektoriaus bendrovėms, kurioms paskirstyta 35,2 mln. eurų. Antroje vietoje (28,1 proc.) yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurioms paskirstyta 34 mln. eurų. Trečioje vietoje (7,6 proc.) yra apdirbamosios gamybos įmonės, kurioms skirta 9,2 mln. eurų.

Daugiausiai (25,6 proc.) lengvatinių paskolų suteikta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms, joms skirta 8 mln. eurų, o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančioms bendrovėms suteikta paskolų už 6,4 mln. eurų (20,4 proc.). Trečioje vietoje – statybos sektoriaus įmonės, kurioms suteikta 3,8 mln. (arba 12 proc.) paskolų.

Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, pretenduojančioms gauti subsidiją, paraiškas reikia pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje „Mano VMI“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su Statistikos departamentu ir paramą teikiančiomis institucijomis, atveria dar daugiau paramos verslui statistinių duomenų – taip pat bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Užimtumo tarnybos ir „Sodros“.

Protestuotojai, tarp kurių tik nedaugelis dėvėjo kaukes, žygiavo iš Štutgarto centro į pagrindinę aikštę miesto šiaurės rytinėje dalyje.

Šio Vokietijos miesto policija sakė, kad eitynių dalyviai ignoravo reikalavimus užsidėti kaukes ir laikytis atstumo, bet pranešimų apie didelius incidentus nebuvo.

Socialinių suvaržymų priešininkų judėjimas „Querdenken“ („Antikonformistai) reguliariai surengdavo protestų Vokietijoje nuo pandemijos pradžios.

Tarp jų dalyvių esama prijaučiančių tiek kraštutinei kairiajai, tiek ultradešiniajai stovykloms, sąmokslų teorijų šalininkų ir skiepijimo priešininkų.

Kovo 20-ąją 15–20 tūkst. žmonių minia susirinko Kaselio mieste. Tąsyk kilo susirėmimų su policija ir buvo sulaikyta daug protestuotojų.

Štutgarte šeštadienį eisenos dalyviai nešė transparantus su šūkiu „Baikite COVID diktatūrą“.

„Priemonėmis perlenkiama lazda“, – sakė viena demonstrantė, vardu Evelyn (Evelin), raginusi „užbaigti uždarymą“. Moteris teigė netikinti oficialiai skelbiamais COVID-19 atvejų ir mirusių pacientų skaičiais.

Eisenoje dalyvavęs Raineris sakė: „Esu nusistatęs prieš privalomą skiepijimą.“

Šie protestai vyko Vokietijoje vykstant audringiems debatams, ar epidemiologiniai suvaržymai turėtų būti labiau griežtinami, gausėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Vyriausybė nagrinėja galimybę nustatyti vienodas priemones visose Vokietijos žemėse, siekiant „sustabdyti trečiąją bangą, jeigu regioninių priemonių nepakanka“, šeštadienį sakė vienas kabineto atstovas.

Kanclerė Angela Merkel pasisako už griežtas priemones virusui stabdyti, savaitiniam sergamumo rodikliui padidėjus iki 131 užsikrėtusiojo 100 tūkst. gyventojų.

Neseniai duodama interviu televizijai vyriausybės vadovė kvietė įvesti komendanto valandą, dar niekada netaikytą nacionaliniu lygiu, taip pat perspėjo, kad gali būti imtasi griežtesnių federalinių priemonių, jeigu regionai, kuriems tenka atsakomybė už sveikatos apsaugos klausimus, nesiims pakankamų veiksmų.

Ketvirtadienį A. Merkel ragino vokiečius apriboti savo socialinius kontaktus per Velykas.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, tokio eksperimento idėją pirmadienį nuotoliniame susitikime išsakė premjerė Ingrida Šimonytė, analogišką siūlymą pateikė ir Jurbarko meras.

„Kai kuriose savivaldybėse nustatomų užsikrėtusių asmenų skaičius jau yra ženkliai sumažėjęs, šios savivaldybės yra savotiškos pirmūnės pagal nustatomą naujų atvejų skaičių, jų mažėjimą arba beveik nebuvimą, todėl buvo sutarta, kad bus siūloma ekspertams pritarus vykdyti eksperimentą – visuomenei jau gerai yra žinoma socialinį burbulą išplečiant iki savivaldybės lygio“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Pasak jo, tai reiškia, kad vienoje ar keliose tokiose savivaldybėse, pavyzdžiui, Jurbarko, Akmenės, Jonavos – galėtų vėl veikti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, smulkūs verslai.

Todėl, pavyzdžiui, leidus dirbti Jurbarko kirpykloms, atvažiuoti į jas apsikirpti iš Vilniaus ar Kauno ir toliau nebus galima.

„Tačiau svarbu pažymėti tai, kad kelionių apribojimai išliks, ir toliau bus kontroliuojamas gyventojų atvykimas bei išvykimas iš šios savivaldybės. Todėl, pavyzdžiui, leidus dirbti Jurbarko kirpykloms, atvažiuoti į jas apsikirpti iš Vilniaus ar Kauno ir toliau nebus galima“, – aiškino M. Sinkevičius.

Susitikime sutarta, kad artimiausiu metu prie Vyriausybės suburta ekspertų grupė kartu su Savivaldybių asociacija aptars tokio galimo mechanizmo detales, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Daugėja savivaldybių, kuriose susirgimų skaičius artėja prie nulio arba jį jau pasiekė, kai kurios jų yra viena šalia kitos, todėl bus svarstoma galimybė leisti joms tam tikras kontaktines veiklas atlaisvinti greičiau, nei tai bus padaryta visoje Lietuvoje. Tam būtų pasitelkiamas testavimas ir kontrolė. Patekimas į tokias savivaldybes ir toliau būtų apribotas“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

M. Sinkevičiaus teigimu, toks eksperimentas vyktų vienoje ar keliose savivaldybėse, o tam būtini Vyriausybės sprendimai galėtų būti priimti jau kitą savaitę.

„Jei nesulauksime neigiamo epidemiologų ir sveikatos ekspertų vertinimo, sprendimai gali būti priimti kitos savaitės pradžioje, o jos pabaigoje jau bus viena ar kelios savivaldybės, kurios galės džiaugtis šiek tiek atlaisvintu gyvenimu“, – tvirtino M. Sinkevičius.

Anot jo, tarp savivaldybių, kuriose galėtų būti vykdomas toks eksperimentas, buvo minimas Jurbarkas, Akmenė, Jonava.

„Žinoma, tai nebus pageidavimų koncertas norinčioms ar besisiūlančioms savivaldybėms. Bus griežtai žiūrima į konkrečius rodiklius ir dalyvauti galės tik savivaldybės, šiuo metu demonstruojančios mažiausios ligos skaičius“, – sakė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, sėkmės atveju ateityje toks „burbulas“ galėtų apimti ir kelias kaimynines savivaldybes, jei jose nebus koronaviruso židinių ir bus nustatomas minimalus naujų susirgimų skaičius.

„Žinoma, negalima atmesti ir galimybės, kad toks eksperimentas gali transformuotis ir į augantį koronaviruso susirgimų skaičių. Jeigu taip nutiktų, eksperimentas turėtų būti nedelsiant stabdomas ir grįžtama prie griežtų ribojimų“, – tvirtino LSA vadovas.

Lietuvoje karantinas paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio 16 dienos jo režimas sugriežtintas ir šiuo metu galioja iki vasario pabaigos. Šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.

„Mes galime konstatuoti, kad jokio 130 žingsnių plano niekada nebuvo, joks kitas planas neegzistuoja ir niekada neegzistavo. Ši valdančioji dauguma paprasčiausiai kartoja tuos sprendimus, kuriuos mes darėme pavasarį. Tik mes judėjimo apribojimus darėme dviem dienoms – Velykų metu“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Karbauskis.

Priima perteklinius sprendimus

Tuo tarpu kitos įvestos karantino priemonės, kurių ėmėsi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, pasak jo, gal ir buvo perteklinės, tačiau, kartu akcentavo R. Karbauskis, tokios jos buvo tik dėl to, kad tuomet valdžia dar daug ko nežinojo apie patį virusą.

„Mes darėme sprendimus dėl verslo, prekybos ir paslaugų sektoriaus veiklos apribojimų, bet tuomet situacija buvo susijusi su tuo, kad nebuvo jokių apsaugos priemonių, nebuvo žinoma apie šio viruso sklidimą ir rizikas.  Jei, šios dienos vertinimais, pavasariniai mūsų sprendimai kai kurie ir buvo pertekliniai, jie tokie buvo, nes mes nežinojome“, – teigė R. Karbauskis.

Tuo tarpu Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė, įsitikinęs R. Karbauskis, apie virusą ir jo plitimą turinti pakankamai informacijos, vis tiek priima perteklinius sprendimus.

„Dabar Vyriausybė priima sprendimus ir tą situaciją žino. Kitaip tariant, nuo to momento, kai ši Vyriausybė pradėjo dirbti, mes turime sprendimus, kurių ta pačia apimtimi mes nebūtume priiminėję“, – tikino „valstiečių“ lyderis, pažymėdamas, kad jei LVŽS nebūtų atsidūrusi opozicijoje, sprendimai dėl karantino būtų šiuo metu visiškai kitokie.

Aš galiu teigti, kad tokio karantino, koks dabar egzistuoja, LVŽS nebūtų priiminėjusi jokiu būdu.

„Aš galiu teigti, kad tokio karantino, koks dabar egzistuoja, LVŽS nebūtų priiminėjusi jokiu būdu“, – akcentavo politikas.

„Jei LVŽS būtų tęsusi darbą valdančiojoje koalicijoje, dabartinėje kadencijoje, tai per Naujuosius metus, per Kalėdas būtų įvesti (judėjimo – ELTA) apribojimai, bet apriboti žmonių judėjimą keliems mėnesiams, tokia forma, kokia yra šiandien daroma, yra nesąmonė“, – tęsė R. Karbauskis.

Pasak jo, dėl esamų judėjimo apribojimų, Lietuvos gyventojai priversti būriuotis parkuose, esančiuose miesto ribose, todėl, įsitikinęs LVŽS lyderis, taikomos karantino priemonės turi priešingų pasekmių.

„O ką daryti, kai iš miesto išvažiuoti negali. Tai yra pertekliniai dalykai,ir jie veikia priešingai“, – sako R. Karbauskis.

Politikas sukritikavo ir tai, kad didžiuosiuose šalies  prekybos centruose buvo uždarytos mažosios parduotuvės ir apskritai apribotas paslaugų teikimo sektorius.

„Šiandien reikia pradėti spręsti klausimus taip, kad grąžintume verslą, aptarnavimo sektorių, kurį mes galime saugiai grąžinti į veiklą. Tai reikia padaryti, nes mes greitai turėsime negrįžtamų procesų, kai prasidės įmonių bankrotai“, – aiškino R. Karbauskis.

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Pateikė pasiūlymus dėl ribojimų

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga akcentavo nenorintis kritikuoti dabartinės valdžios be konkrečių pasiūlymų.

„Mažiausiai, ko norėtume, tai užsiimti kažkokiu kritikavimu be konkrečių siūlymų, nes puikiai suprantame, kad tokioje sudėtingoje situacijoje tik pradėjus dirbti nėra labai lengva susiorientuoti ir imtis tam tikrų priemonių tiek sugriežtinimų, tiek ypatingai sušvelninimų“, – spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

Jis pranešė, kad LVŽS siūlo atsisakyti vykdomos gyventojų judėjimo kontrolės tarp savivaldybių. Pasak jo, tokių priemonių reikėtų imtis per šventes.

„Totalūs judėjimo apribojimai yra reikalingi keliais atvejais. Viena, per dideles šventes, kai žmonės žinome, kad daug juda, žinome, kad važiuoja, lanko savo artimuosius ir tai tikrai reikia daryti. Kitas totalus gali būti uždarymas, kai yra lokalus ligos plitimas“, – sakė A. Veryga, akcentuodamas, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimai didina ir policijos apkrovas.

A. Veryga taip pat siūlė mažinti apribojimus smulkiajam verslui.

Nes jokia logika jūs nepaaiškinsite, kodėl galima ateiti į didelį prekybos centrą, bet negalima įeiti į mažą parduotuvėlę, ypač regione, kur žmonių ir taip būna vienas ar du.

„Žmonės ir verslai visą laiką randa savo sprendimus ir apėjimus situacijos. Ir šiandieną girdime istorijas, kai kirpėjai masiškai vaikšto pas žmones į namus, girdime, kad prekėmis prekiaujama, kurių negalima parduoti už grynus pinigus“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras tarp savo siūlymų įvardino ir reikalingumą atnaujinti mažų prekybos vietų, turinčių įėjimą iš lauko, veiklą.

„Nes jokia logika jūs nepaaiškinsite, kodėl galima ateiti į didelį prekybos centrą, bet negalima įeiti į mažą parduotuvėlę, ypač regione, kur žmonių ir taip būna vienas ar du, paprastai ten nepamatysite jokios eilės ir jokio susibūrimo“, – sakė politikas.

A. Veryga taip pat akcentavo, kad Vyriausybė turėtų apsvarstyti kaštų kompensavimą smulkioms įmonėms, neturėjusioms galimybės įsidiegti nuotolinės prekybos platformų. Jis taip pat siūlė užtikrinant griežtus reikalavimus leisti atnaujinti grožio paslaugų teikimą.

Siūlo atsisakyti brandos egzaminų

LVŽS taip pat pateikė siūlymus ir švietimo sričiai. Švietimo srityje „valstiečiai“ siūlo mokytojus įtraukti kaip prioritetinę grupę skiepų eilėje, atsisakyti brandos egzaminų.

„Yra siūlymas šiemet atsisakyti baigiamųjų egzaminų laikymo, matant ir vertinant praėjusiais metais buvusias problemas ir iškilusius sunkumus šiemet tikrai nebekelti papildomo streso, nes vaikams bus tikrai sudėtinga pasiruošti šiems egzaminams“, – spaudos konferencijoje akcentavo A. Veryga.

Prahos municipalinis teismas nutarė, kad vyriausybės įvesti suvaržymai, apribojantys judėjimo laisvę ir blokuojantys mažmeninę prekybą, yra neteisėti. Toks sprendimas yra galutinis.

Teismas paskelbė verdiktą išnagrinėjęs skundą, pateiktą dėl šių priemonių teisėtumo suabejojusio medicinos eksperto Ondrejaus Dostalio.

Apribojimus įvedė Sveikatos apsaugos ministerija. Teismas išaiškino, kad visas ministrų kabinetas iš pradžių turėjo patvirtinti suvaržymus, įvesdamas skubias priemones pagal nepaprastosios padėties taisykles. Teisėjai pabrėžė, kad atskira ministerija neturėjo tokios teisės.

Vyriausybė turi iki pirmadienio iš naujo patvirtinti priemones nepažeisdama įstatymų.