Maži veiksmai – didelė įtaka

Jau praėjusį mėnesį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas šaipėsi, kad dėl staigiai augančių energijos kainų kalti patys ES politikai. „Jie liepia savo gyventojams susiveržti diržus, šilčiau rengtis“, – per vieną iš televizijos transliuotų vyriausybės posėdžių aiškino jis.

Ilgainiui socialiniuose tinkluose paplito daugybė nuotraukų, vaizdo įrašų ir komentarų, kuriuose rusai atvirai juokiasi iš Vakarų: Rusijoje spaudžiant dideliam šaltukui šalies žmonės gali be suvaržymų dujomis šildytis namus plačiai atvertais langais – priešingai nei esą šąlančioje Europoje.

Tačiau tiek Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, tiek daugybė kitų bloko lyderių – vieningi: norint pakenkti Rusijos režimui, kiekvienas ES pilietis gali prisidėti paprasčiausiai keisdamas įpročius ir taupydamas energiją – nieko gėdingo ar juokingo čia nėra.

Belgijos federalinė vyriausybė pradėjo informacinę kampaniją „Aš turiu poveikį“, pateikdama praktinių patarimų, kaip paskatinti šalies gyventojus naudoti mažiau energijos ir taip remti Ukrainą.

Nuo sausio 1 d. Belgijoje energijos srautai daugiausia keliauja iš šalies vakarų į rytus ir į Nyderlandus, o į mūsų tinklą patenkančių rusiškų dujų kiekis yra itin ribotas, beveik nulinis.

Neseniai Nyderlandų vyriausybė paragino savo šalies žmones praustis po dušu trumpiau ir termostatu savo namuose nustatyti maksimalią 19 °C temperatūrą, kad sumažintų energijos suvartojimą. Belgija renkasi panašų kelią.

Karas Ukrainoje parodė, kaip smarkiai Europa priklausoma nuo dujų ir naftos iš Rusijos: Belgija iš pastarosios importuoja 30 proc. naftos, 20 proc. urano ir iki 6 proc. gamtinių dujų.

„Protingai naudokime energiją – taip mes padedame Ukrainai. Nes 11 mln. mažų veiksmų daro labai didelį poveikį“, – turint omenyje Belgijos gyventojų skaičių, teigiama kampanijos „Aš turiu poveikį“ svetainėje.

„Niekas negali numatyti, kaip konfliktas vystysis, bet mes jau dabar galime pasirengti. Taupydami energiją padedame Ukrainai ir galime greitai sumažinti priklausomybę nuo energijos iš Rusijos“, – sakė Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten.

1 °C vėsiau

Pirmiausia federalinė Belgijos vyriausybė rekomenduoja šildymą savo namuose sumažinti 1 °C – taip namų ūkiai gali sutaupyti iki 240 eurų per metus: „Šildykite tik tuos kambarius, kuriuose esate, ir uždarykite nešildomų patalpų, pavyzdžiui, miegamojo ar sandėliuko, duris.“

Temperatūros sumažinimas, net jei kalbame tik apie 1 °C skirtumą, iš tikrųjų gali turėti įtakos: remiantis Belgijos federalinės elektros ir dujų reguliavimo komisijos (CREG) duomenimis, vienas namų ūkis vidutiniškai sunaudoja 23 260 kWh dujų. Vadinasi, 1 °C sumažinus savo namų šildymo temperatūrą, sutaupoma 7 proc. energijos, arba 1 628 kWh per metus.

Kitas su namų šildymu susijęs patarimas – valandą prieš miegą arba valandą prieš išeinant iš namų nustatyti šildymą iki 15 °C. Pasak ekspertų, šiluma namuose išlieka gana ilgai, kad namiškiai nespėtų sušalti. Tačiau tuose namų ūkiuose, kuriuose yra šildomos grindys, termostato nereikėtų nustatyti žemiau nei 17 °C ar 18 °C, nes prireiks daug laiko ir energijos, kad ryte namai vėl įšiltų.

Energijos siurbliai

Didysis namų ūkių energijos siurblys – buitinė technika, sunaudojanti daug energijos, dažnai net ir nesinaudojant įvairiais įrenginiais.  Energijos vartojimo efektyvumo etiketė ant elektros prietaisų nurodo, koks prietaiso energijos vartojimo efektyvumas. Vyriausybė ragina žmones atsižvelgti į šią etiketę, pavyzdžiui, perkant naują skalbyklę, televizorių ar šaldiklį.

Ideali temperatūra šaldiklyje yra –18 °C, o kiekvienas laipsnis šaltyn atitinka 5 proc. papildomų sąnaudų. Be to, rekomenduojama atitirpinti šaldiklį, kai tik pamatote susikaupusį ledą, nes 2 mm ledo sluoksnis sunaudoja 10 proc. daugiau energijos.

1 laipsniu sumažinus savo namų šildymo temperatūrą sutaupoma 7 proc. energijos.

Šaldiklio energijos sąnaudos priklauso ir nuo aplinkos temperatūrų skirtumo, vadinasi, jis turi būti pastatytas rūsyje, garaže ar kitoje nešildomoje patalpoje – žinoma, jei jūsų namų ūkyje yra tokia galimybė.

Kitas paprastas patarimas, kuris nebuvo paminėtas Belgijos vyriausybinėje kampanijoje, tačiau kurį pateikia „Brussels Times“, – stebėti įrenginių suvartojamą energiją jų budėjimo režimo metu. Daugelis elektros prietaisų ir toliau eikvoja energiją net tada, kai jais aktyviai nesinaudojama.

Vidutiniuose namų ūkiuose pagrindinės energijos vartojimo budėjimo režimu priežastys yra kompiuteriai (su pagalbiniais įrenginiais, tokiais kaip papildomi ekranai, spausdintuvai ir kt.), televizoriai, kavos aparatai, Hi-Fi (audiosistemų) įrenginiai, orkaitės ir mikrobangų krosnelės su skaitmeniniais laikrodžiais.

Virtuvės patarimai

Kalbant apie virtuvę, Belgijos vyriausybė pataria maistui šildyti naudoti mikrobangų krosnelę, nes, pasirodo, ji sunaudoja iki keturių kartų mažiau energijos nei indukcinės ar dujinės viryklės.

„Naudojant indukcinę kaitlentę, 90 proc. pagamintos energijos iš tikrųjų nukeliauja keptuvei šildyti, o naudojant dujinę ugnį – tik 60 proc.“, – skaičiuoja vyriausybės ekspertai.

Be to, sutaupyti energijos gaminant maistą padeda ir įpročiai – pavyzdžiui, paprasčiausiai uždengti puodą su gaminamu maistu jame dangčiu. „Sumanus energijos naudojimas naudingas jūsų piniginei, padeda mums tapti mažiau priklausomiems nuo Rusijos ir yra naudingas klimatui, – pridūria T.Van der Straeten. – Visi šie patarimai turi didelį poveikį, nes išmanydami energijos vartojimą namų ūkiai gali lengvai sutaupyti šimtus eurų.“

Dviračiai ir mažesnis greitis

Vyriausybės rekomendacijose svarbią vietą užima ir transportas. „Trumpus atstumus eikite pėsčiomis, važiuokite paspirtuku ar dviračiu. Tai ne tik padeda palaikyti gerą formą, bet ir yra pigu ir tvaru“, – rašoma kampanijos svetainėje. Belgijoje, panašiai kaip ir Nyderlanduose, itin populiari transporto priemonė yra dviratis, didžiuosiuose šalies miestuose išvystyta gera dviračių infrastruktūra.

„Į ilgesnes keliones, kur tik įmanoma, važiuokite autobusu, tramvajumi, metro ar traukiniu, o ne automobiliu“, – priduriama pasiūlymų sąraše. Be to, vairuotojai raginami ekonomiškai vairuoti: greitkeliu važiuojant 100 km/val., o ne 120 km/val. greičiu, sutaupoma nuo 10 iki 15 proc. degalų sąnaudų.

Remiantis naujausiais Europos aplinkos agentūros tyrimais, sumažinus greitį iki 110 km/val. taip pat galima pasiekti reikšmingų skirtumų: suvartoti 12 proc. mažiau dyzelino ir 18 proc. mažiau benzino.

Belgijos vyriausybė taip pat siūlo naudotis šalyje veikiančia nacionalinės geležinkelių kompanijos programa „Duo Tickets“, leidžiančia dviem žmonėms važiuoti traukiniu už vieno bilieto kainą.

SGD pranašumai

Šalies strategai ne tik dalija patarimus, bet kartu su visa Europa ieško būdų, kaip palaipsniui realiai atsisakyti nuo rusiškų dujų importo.

Kol Belgija svarsto, kaip tapti mažiau priklausomai nuo Rusijos naftos, premjeras Alexanderis De Croo perspėja, kad skubus ir visiškas šios šalies žaliavų atsisakymas, jo žodžiais, turėtų pražūtingą poveikį Europos, taigi neišvengiamai ir Belgijos, ekonomikai.

Vis dėlto hipotetinių scenarijų svarstymą paskatino ne tik JAV sprendimas atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, bet ir Baltijos šalių atsisakymas nuo šio mėnesio stabdyti rusiškų dujų importą.

Vienas dažniausių belgų klausimų šiame kontekste – ar šaliai artimiausiu metu gresia dujų tiekimo problemų. Premjeras tikina, kad kol kas toks scenarijus nerealus, tačiau daug kas priklauso nuo karo Ukrainoje skatinamų rinkos svyravimų.

„Belgija yra 100 proc. gamtinių dujų importuotoja, nes mūsų žemės gelmėse nėra gamtinių dujų, kaip, pavyzdžiui, Nyderlanduose“, – leidiniui „Le Soir“ sakė šalies gamtinių dujų sistemos operatoriaus „Fluxys“ atstovas Laurent'as Remy.

Tačiau Belgijos dujų transportavimo tinklo pranašumas yra tai, kad jis labai gerai sujungtas su kaimyniniais tinklais. „Turime aštuoniolika sujungimo taškų, todėl dujos gali būti tiekiamos visomis kryptimis ir turėti prieigą prie visų tiekimo šaltinių“, – teigia L.Remy.

Vien per Zebriugę Belgija turi prieigą prie maždaug 20 suskystintųjų dujų gamintojų visame pasaulyje, kurie savo dujas tiekia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivais. Vienas toks laivas gali gabenti 170 tūkst. kub. m suskystintųjų dujų, o toks kiekis gali visiškai aprūpinti vidutinio dydžio šalies miestą, pavyzdžiui, Briugę, ilgiau nei metus, teigia L.Remy.

Rusijos korta nelemia daug

„Fluxys“ pabrėžia, kad šiuo metu dujų tiekimo problemų šalyje nėra ir esą negalėtų būti tokių situacijų, kad visos aštuoniolika jungčių staiga bus nepasiekiamos vienu metu: teoriškai vien Zebriugės terminalu galima padengti 50 proc. metinio dujų suvartojimo Belgijoje.

Tačiau su dabartinėmis „Fluxys“ atsargomis Belgijoje šalis negalėtų išgyventi labai ilgai, jei būtų visiškai atsisakyta rusiškų dujų. „Mes turime saugyklą vandeningajame sluoksnyje Loenhoute, kurio didžiausia talpa yra 9 teravatvalandės, atsižvelgiant į tai, kad metinis Belgijos suvartojimas yra 180–190 teravatvalandžių. Taigi mūsų saugykla sudaro šiek tiek daugiau nei 5 proc. mūsų metinio suvartojimo“, – sakė L.Remy.

„Konvertavus į laiką, tai apimtų visą dujų suvartojimą Belgijoje, kai temperatūra labai žema, aštuonias dienas“, – pridūrė jis.

Tačiau faktas, kad Belgija nelabai priklausoma nuo rusiškų dujų, nuteikia optimistiškai: pagal Federalinės viešojo ūkio tarnybos duomenis, jos sudaro apie 6,5 proc. importo. „Nuo sausio 1 d. Belgijoje srautai daugiausia keliauja iš šalies vakarų į rytus ir į Nyderlandus, o į mūsų tinklą patenkančių rusiškų dujų kiekiai yra itin riboti, beveik nuliniai“, – tikino L.Remy.

Atidumas: pirkdami naujus elektros prietaisus žmonės raginami atsižvelgti į ant jų esančią energijos vartojimo efektyvumo etiketę. F. Benscho / „Reuters“ nuotr.

Uždaras ratas

Nors Belgijai atsisakius rusiškų dujų nebūtų didelio poveikio, kitoms šalims, pasekusioms tokiu keliu, pavyzdžiui, Vokietijai, tai turėtų didelės įtakos, tai savaime sukeltų padarinių ir belgams.

Vokietijos darbdaviai ir profsąjungos pasisako prieš skubų ES draudimą importuoti gamtines dujas iš Rusijos. Jie tvirtina, kad dėl tokio žingsnio didžiausioje Bendrijos ekonomikoje užsidarytų gamyklos ir būtų prarastos darbo vietos.

Vokietija žada iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos, o iki 2024-ųjų vidurio – didžiosios dalies rusiškų dujų importo.

Europos Komisija (EK) yra numačiusi priemonių, kaip iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų suvartojimą, daugiau jų importuojant vamzdynais iš Norvegijos ir Azerbaidžano, atsigabenant daugiau SGD, sparčiau įgyvendinant vėjo ir saulės energijos projektus.

Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas interviu žiniasklaidos grupei „Funke“ neseniai sakė, kad neatidėliotinas rusiškų dujų embargas sukeltų pavojų socialinei taikai Vokietijoje.

Dujoms daug lėšų skiria stiklo, metalų, keramikos ir cheminių medžiagų gamintojai. Pramonės pareigūnai teigia, kad daugeliu atvejų gamtinių dujų pakeisti per trumpą laiką būtų neįmanoma.

Panašią tiesą prieš kelias savaites olandakalbiui belgų radijui ir televizijai VRT pripažino ir Belgijos energetikos ekspertas Koenas Vanthournout. „Nereikia pamiršti, kad apie pusę Belgijos dujų suvartojimo tenka sunkiajai pramonei ir elektros gamybai. Dujų kainos nustatomos tarptautiniu mastu“, – aiškino jis.

Grįžtant prie Belgijos dujų šaltinių, pagrindinė šių žaliavų tiekėja yra Norvegija: 43 proc. importo 2021 m. buvo dujotiekio, jungiančio Belgiją su Norvegijos dujų telkiniais, galutiniame taške. Nyderlandai yra antrasis didžiausias Belgijoje suvartojamų dujų tiekėjas, o likusios tiekiamos iš Jungtinės Karalystės ir kitų pasaulio šalių, įskaitant Katarą, praneša „FPS Economy“ organizacija.

Vadinasi, net jei Belgija būtų sala, vargu ar ji nukentėtų nuo Rusijos dujų importo sustabdymo. Kadangi šalis yra ES valstybė narė, į žaidimą įsitraukia ir Europos solidarumo mechanizmas. Naudodama šį mechanizmą, šalis, kurios skirstymo tinklas yra paveiktas, gali paraginti kaimynines valstybes (žinoma, jei jos turi pakankamai atsargų ir perdavimas vamzdynu arba per uostus yra techniškai įmanomas) pirmiausia pirkti dujas rinkos priemonėmis, o tada, taikant ne rinkos priemones, pagal vertę, dėl kurios susitarė prašančios šalys ir tiekėjai.

Kainų prognozės – neaiškios

Daugybei belgų taip pat kyla klausimas, ar, atsisakius rusiškų dujų, pakils kainos. „FPS Economy“ teigimu, kainų kilimas negarantuotas, nes net ir be rusiškų dujų tiekimas šaliai yra užtikrintas jau anksčiau minėtais įvairiais kanalais.

Tačiau išlieka faktas, kad, jei daugelis šalių tuo pačiu metu pereitų prie skirtingų tiekėjų arba padidintų savo importą iš kitų valstybių, tai turėtų įtakos kainoms. „Rusijos tiekimo apribojimas gali turėti papildomos įtakos rinkos kainoms. Dujų kainos artimiausiu metu greičiausiai išliks aukštos“, – pripažino „FPS Economy“.

Nors kainų prognozės neaiškios, vienas dalykas akivaizdus, tvirtina energetikos ministrė T.Van der Straeten: „Prisiminkime, kad invazijos į Ukrainą pradžioje dujų kaina šoktelėjo iki 300 eurų už megavatvalandę, o mes grįžtame prie 100 eurų už megavatvalandę. Vis dėlto tai aiškiai rodo, kad rinka labai reaguoja į krizes, o skirtumai gali būti milžiniški.“

Danai taip pat planuoja laisvę nuo V. Putino

Danija šią savaitę pristatė savo planą, kaip nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Danai tiki, kad raktas į sėkmę – atsinaujinančios energijos skatinimas, biodujų ir savų dujų gavyba.

Nors ES iki šiol atsisakė uždrausti Rusijos naftą ir dujas, ne tik Danija, bet ir kitos bloko šalys narės pristatė savo planus sumažinti Rusijos iškastinio kuro naudojimą.

Danijos vyriausybės pateiktame plane numatyta iki 2028 m. pusę iš 400 tūkst. namų ūkių, kurie šildomi dujomis, perkelti į centralizuotus šilumos tinklus arba elektrinius šilumos siurblius. Kitiems namų ūkiams ir įmonėms vyriausybė siekia plėtoti biodujas iš atsinaujinančių šaltinių, kurie užtikrins, kad šalis būtų laisva nuo Rusijos prezidento V.Putino, per spaudos konferenciją sakė klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Vyriausybė taip pat sustiprino atsinaujinančios energijos plėtros programą ir sakė, kad dabar planuoja iki 2030 m. keturis kartus padidinti saulės ir sausumos vėjo elektrinių skaičių. Pusė Danijos elektros energijos jau gaunama iš vėjo energijos.

Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. Danijos energetikos agentūros duomenimis, 2019 m. nacionalinė gamyba suvartojo tris ketvirtadalius dujų, o Rusija yra vienas iš pagrindinių importuojamų gamtinių dujų šaltinių. Vyriausybė sakė išnagrinėsianti galimybę laikinai padidinti dujų gavybą Šiaurės jūroje jau eksploatuojamuose telkiniuose, tačiau pridūrė, kad neatsisako planų iki 2050 m. nutraukti dujų gavybą Šiaurės jūroje.

Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad 2021 m. ES importavo iš Rusijos 155 mlrd. kub. m dujų ir sudaro 45 proc. jos importuojamų dujų.