„Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Ji pridūrė, kad kariai bus dislokuoti „per kelias dienas“.

Berlyno žinutė sąjungininkams – „galite mumis pasikliauti“, sakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 vokiečių karių, Vokietija vadovauja šalyje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams.

Padidinus vokiečių pajėgas, Lietuvą pagal dislokuotų vokiečių karių skaičių lenks tik Malis.

Berlynas sulaukė kritikos dėl atsisakymo siųsti ginklus Ukrainai, nepaisant pakartotinių Kijevo prašymų. Vokietijos pasiūlymas vietoj to išsiųsti 5 000 šalmų neseniai buvo sutiktas pašaipomis.

Maskvai prie Ukrainos sienos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą.

Tuo metu tarptautinė diplomatija smarkiai intensyvėja, Prancūzijos ir Rusijos prezidentams vėliau pirmadienį ruošiantis susitikti derybų Maskvoje, o Vokietijos kancleriui vykstant į Vašingtoną pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Be to, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai lankosi Kijeve. Ukraina savo ruožtu stengiasi išsklaidyti susirūpinimą, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad Maskva suintensyvino pasiruošimus didelio masto invazijai.

A. Anušauskas: tai – svarbus ženklas

Vokietijos sprendimas yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

„Tai yra svarbus ženklas. Vokietija, kaip ir kitos NATO valstybės, siunčia pastiprinimą, nes saugumo situacija regione yra labai įkaitusi, mūsų susirūpinimas mūsų pačių saugumu nemažėja, tad Vokietijos žingsnis – pakankamai pozityvus“, – pridūrė A. Anušauskas.

Rukloje, Jonavos rajone, dislokuotą Vokietijos vadovaujamą NATO kovinę grupę sudaro 1,2 tūkst. karių, pusė jų – vokiečių pajėgos. Taip pat savo karius čia yra atsiuntusi Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Anot A. Anušausko, Vokietijos sprendimas „nėra siurprizas“, nes kiekviena šalis, dalyvaujanti šioje kovinėje grupėje, yra iš anksto numačiusi planus, kokio dydžio pajėgas esant poreikiui gali atsiųsti kaip pastiprinimą.

A. Anušauskas patvirtino, kad mažesniais mastais pastiprinimą ketina siųsti ir kitos šalys, delegavusios savo karius, o Lietuva yra pasiruošusi juos priimti.

„Priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę numato stiprinti ir Nyderlandai. Manau, bus artimiausiu metu žinių ir apie kitus sąjungininkus“, – kalbėjo jis.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis trečiadienį sakė, kad Pentagonas 6,4 tūkst. Vokietijoje šiuo metu laikomų karių išsiųs namo, o dar beveik 5,6 tūkst. perkels į kitas NATO šalis, įskaitant Italiją ir Belgiją.

„Mūsų šalyje bus dislokuoti mažiausiai tūkstantis naujų karių“, – visuomeninio radijo 1-ajam kanalui sakė M. Blaszczakas.

„Lenkijoje turėsime amerikiečių štabą. Šis štabas vadovaus pajėgoms, dislokuotas NATO rytiniame sparne“, – pridūrė ministras.

„Tai bus svarbiausias sausumos pajėgų centras mūsų regione“, – pabrėžė M. Blaszczakas ir nurodė, kad Varšuva ir Vašingtonas baigia derinti susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo.

„Greitai pasirašysime su amerikiečiais galutinę sutartį“, – sakė jis.

Vašingtonui nusprendus išvesti iš Vokietijos beveik 12 tūkst. amerikiečių karių, jų šioje šalyje liks apie 24 000.

M. Esperis pabrėžė, kad šis žingsnis yra dalis platesnio plano perskirstyti JAV pajėgas visame pasaulyje, siekiant užtikrinti geresnes galimybes reaguoti į grėsmes, keliamas Rusijos ir Kinijos.

JAV karių išvedimas kelia apgailestavimą

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) penktadienį pareiškė, kad JAV planai išvesti iš jos šalies maždaug 12 tūkst. savo karių kelia apgailestavimą, ir sakė, kad tai pabrėžia poreikį Europai labiau stengtis dėl savo pačios saugumo.

Pentagono lyderiai trečiadienį pranešė, kad apie 6 400 amerikiečių karių grįš namo iš Vokietijos, o dar maždaug 5 600 ten dislokuotų karių bus perkelti į kitas Europos šalis. Šiuo sprendimu įgyvendinamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) anksčiau skelbtas noras išvesti iš Vokietijos dalį karių, daugiausia dėl to, kad, jo manymu, šalis išleidžia nepakankamai lėšų gynybai.

Pagal šį planą, kurio ateitis vis dar nėra aiški, nes jam dar turi pritarti ir lėšų skirti Kongresas, Vokietijoje liktų apie 24 tūkst. amerikiečių karių.

Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer penktadienį pabrėžė didesnės Europos integracijos poreikį ir teigė, kad ji tikisi pasinaudoti dabartine pirmininkavimo Europos Sąjungai kadencija, kad padėtų padaryti pažangą saugumo ir gynybos politikoje.

„Mes atsižvelgiame į Vokietijos ir Europos interesus, – sakė ji savo pranešime. – Tiesa ta, kad geras gyvenimas Vokietijoje ir Europoje vis labiau priklauso nuo to, kaip mes patys užtikrinsime savo saugumą.“

Ji pridūrė, kad „dėl apgailestavimą keliančių planų išvesti JAV karius“ po vasaros atostogų ji pakvies šio sprendimo paveiktų Vokietijos žemių vadovus aptarti, kaip Vokietijos kariuomenė galėtų paremti jų regionus.

Vokietijos vyriausybės reakcija į minimą JAV sprendimą iki šiol buvo santūri. Vis dėlto aukšto rango pareigūnas iš valdančiosios koalicijos jaunesniosios partnerės Socialdemokratų partijos (SPD) Rolfas Muetzenichas (Rolfas Miucenichas) sakė, kad „ginkluotės kooperaciją reikės įvertinti naujoje šviesoje“.