Kaip pažymima jo rytiniame pranešime, Rusijos vadovybei telkiant pastangas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, buvo užfiksuotas technikos judėjimas.

„Tęsiamas priešo personalo ir karinės technikos perkėlimas, kad būtų [vėl] sukomplektuoti nuostolių patyrę daliniai. Atskirų priešo dalinių perkėlimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos numatomas po to, kai jie įgis kovinių pajėgumų“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu Generalinis štabas pažymėjo, jog nėra jokių požymių, kad iš Baltarusijos teritorijos būtų formuojamos priešo puolamosios grupės.

„Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, priklausantys vadinamosios Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginės valstybės regioninei karinių pajėgų grupei, vykdo valstybės sienos ruožo stiprinimo užduotis“, – nurodė Generalinis štabas.

Neseniai paaiškėjo, kad į Baltarusiją jau buvo perkelta iki 12 000 mobilizuotų rusų. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos esą visiškai patenkina okupacinio kontingento poreikius.

„Atskiri vienetai iš labiausiai kovai parengtų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų formuočių pajudėjo prie Ukrainos valstybinės sienos Volhynios kryptimi“, – pirmadienį feisbuke rašė generalinis štabas. Volhynia yra regionas Ukrainos šiaurės rytuose.

Jau naktį į pirmadienį būta spėlionių, kad Baltarusija netrukus gali su kariais oficialiai įsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, Ukrainos vadovo Volodymyro teigimu, dar sekmadienį tikino, kad Minskas neketina to daryti.

Tokį pareiškimą jis padarė po susitikimo su kariuomenės vadovybe. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į augantį JAV strateginių bombonešių skrydžių skaičių, NATO karo laivų dislokavimą ir dažnėjančius plataus masto Aljanso pajėgų mokymus prie Rusijos sienų.

S. Šoigu teigimu, tokie veiksmai „griauna pasaulio saugumo sistemą ir verčia mus imtis tinkamų atsakomųjų priemonių“.

„Iki metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus suformuota apie 20 junginių ir karinių dalinių“, – pažymėjo S. Šoigu.

Anot jo, planuojama, kad šiemet Rusijos vakaruose dislokuotos pajėgoms bus pristatyta apie 2 tūkst. papildomų ginkluotės vienetų.

Pirmadienį komentuodamas Maskvos planus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad „Rusija pastaruosius kelerius metus daug investavo į naujus, modernius karinius pajėgumus – nuo įprastinių iki branduolinių ginklų sistemų“ ir „buvo pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes – Sakartvelą, Ukrainą“.

„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl NATO per pastaruosius metus padidino [savo] ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – sakė jis žurnalistams prieš antradienį įvykusį Aljanso užsienio ir gynybos ministrų susitikimą.

Šiuo metu tūkstančiai NATO karių, keli karo laivai ir dešimtys orlaivių dalyvauja karinėse pratybose, rengiamose Atlanto vandenyne, prie Europos šalių krantų ir Juodosios jūros regione.

Pasak Aljanso, tokie manevrai nėra nukreipti prieš Rusiją, nors per pratybas „Steadfast Defender 21“ imituojamas 30 valstybių karinės organizacijos atsakas į puolimą prieš vieną iš narių. Per šiuos mokymus bus tikrinamas NATO pajėgumas dislokuoti karius iš JAV ir išlaikyti aprūpinimo linijas atviras.

Praėjusį mėnesį Rusijai sutelkus didelį skaičių karių prie Ukrainos pietvakarinės ir pietinės sienos Kijevas ir jį remiančios Vakarų valstybės reiškė didelį susirūpinimą ir ragino Maskvą atitraukti pajėgas.

2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. Aštuntus metus besitęsiantis konfliktas pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Rusija atitraukė kai kuriuos savo padalinius iš savo vakarinės dalies po balandį surengtų plataus masto manevrų, tačiau S. Šoigu liepė palikti tuose rajonuose ginkluotę, nes ją planuojama naudoti per rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“ (Vakarai).

Gynybos ministras pirmadienį pažymėjo, kad rengiantis pratyboms, kurios bus vykdomos kartu su Baltarusija, jau pasiektas paskutinis etapas. S. Šoigu patikino, kad šie manevrai yra „išskirtinai gynybinio pobūdžio“.

Praėjusią savaitę Maskva pasiūlė politinę paramą savo sąjungininkei Baltarusijai, šiai priverstinai nutupdžius iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą ir suėmus disidentą žurnalistą Ramaną Pratasevičių bei jo merginą, Vilniuje studijuojančią Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.

Europos Sąjunga to bendrovės „Ryanair“ reiso nukreipimą pasmerkė kaip piratavimą ir uždraudė baltarusių nacionalinei vežėjai rengti skrydžius virš bloko teritorijos, o Europos oro linijoms patarė aplenkti Baltarusiją.

„Dislokavome kovinius dalinius prie mūsų sienų, siekdami aiškiai parodyti, kad nebūtų jokių abejonių ar nesupratimo grėsmės: niekada neleisime pakartoti Krymo (scenarijaus) kurioje nors iš NATO valstybių. Tai aiškus signalas. Jeigu kuri nors iš NATO narių bus užpulta, atsakys visas Aljansas“, – sakė J. Stoltenbergas trečiadienį publikuotame interviu.     

NATO vadovo nuomone, Aljanso viduje būtinas bendradarbiavimas tiek europiniu, tiek transatlantiniu lygiu.

„Negalime rinktis tarp transatlantinės vienybės ir europinės vienybės – mums reikia abiejų. Bet koks bandymas atitolinti Europą nuo Šiaurės Amerikos ne tik susilpnins NATO, bet ir suskaldys Europą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

„Europos Sąjunga – galingas instrumentas taikai, stabilumui ir gerovei užtikrinti. Tačiau ES negali pakeisti NATO“, – pažymėjo jis.  

„Norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie reiškia skepticizmą dėl NATO ateities, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) – NATO lanksti ir gyvybinga, ji svarbi mūsų saugumui. ES taip pat svarbi, bet ji negali apginti Europos“, – sakė J. Stoltenbergas.

„NАТО gyvuoja ir saugo taiką 70 metų. Toliau tęsime tai taip pat nusiteikę dar daugelį dešimtmečių“, – sakė jis.

Kaip sakoma Gruzijos susitaikymo ir pilietinės lygybės valstybės ministro paskelbtame pareiškime, toks sprendimas „yra dar vienas geras pavyzdys nuo 2008 metų vykdomos Pietų Osetijos aneksijos de facto pratęsimo“.

„RF (Rusijos Federacija) ir Pietų Osetijos de facto valdžia jau pasirašė dešimtis tokių vadinamų susitarimų, kurie padeda Rusijai stiprinti visišką ir išskirtinę okupuotų Gruzijos teritorijų kontrolę“, – sakoma pareiškime.

Ministerija ragina tarptautinę bendruomenę atitinkamai įvertinti šiuos veiksmus ir pareikalauti, kad Rusija vykdytų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus.

Rusijos vyriausybė pritarė susitarimo projektui dėl Pietų Osetijos kai kurių ginkluotųjų pajėgų dalinių įtraukimo į Rusijos ginkluotąsias pajėgas ir pateikė jį prezidentui. Atitinkama nutartis buvo paskelbta praėjusį pirmadienį oficialioje internetinėje svetainėje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė šiam siūlymui ir nurodė Gynybos ministerija vesti derybas su Pietų Osetija bei pasirašyti susitarimą.

2010 metų duomenimis Pietų Osetijos armiją sudaro 1250 karių ir dar apie 15 tūkstančių yra rezerve.

Maskvos remiama Pietų Osetija ir Abchazija su Tbilisio centrine vyriausybe konfliktavo nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio ir buvo faktiškai jai nepavaldžios. Daug metų didėjusi įtampa 2008-ųjų rugpjūtį prasiveržė trumpu, bet intensyviu Rusijos ir Gruzijos karu, po kurio Maskva pripažino abiejų separatistinių teritorijų nepriklausomybę.

Rusijos pavyzdžiu yra pasekusios tik trys kitos Jungtinių Tautų narės: Nikaragva, Venesuela ir Nauru.

Gegužės 27–28 dienomis Baltarusijos kariuomenės Ginkluotės kontrolės agentūros inspektoriai lankysis Lietuvos kariuomenės kariniuose daliniuose, kur atliks nurodyto rajono inspekciją.

Baltarusijos kariuomenės karinių ekspertų grupė tikrins centrinę Lietuvos teritorijos dalį, Gaižiūnų ir Pabradės karinius poligonus.

Inspektoriai taip pat lankysis Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabe Vilniuje.

Lietuvos kariuomenės dalinius Baltarusijos kariuomenės Ginkluotės kontrolės inspektoriai tikrins pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumentą. Remiantis šiuo dokumentu, kiekviena organizacijai priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita organizacijos šalis nevykdo neteisėtos karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų, kt.

Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus bei karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Šiais metais tai bus pirma užsienio šalių inspekcija Lietuvoje pagal ESBO Vienos dokumentą.

Šių metų balandį Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriaus kariai buvo susitikę su Baltarusijos kolegomis Vilniuje ir aptarė tolimesnio bendradarbiavimo gaires, pasirašė susitarimo protokolą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo ginkluotės kontrolės srityje.