Šie sklypai įeina į 18 ha teritoriją Šiauliuose, kur numatoma plėsti karinę infrastruktūrą, reikalingą NATO sąjungininkams Lietuvoje priimti.

Šios bei Ukmergėje esančios teritorijos įtraukimui į karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą trečiadienį pritarė Vyriausybė. Infrastruktūros įtraukimas į šį sąrašą lengvina biurokratinę naštą ją vystant.

Šiauliuose bus kuriama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje dislokuotų sąjungininkų aviacinių pajėgumų – orlaivių, įrangos ir personalo – saugumui užtikrinti ir priimančiosios šalies paramos funkcijoms vykdyti, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pateiktuose dokumentuose.

Kaip nurodo ministerija, Šiaulių karinis aerodromas yra numatytas kaip vienas iš pagrindinių sąjungininkų pastiprinimų atvykimo į Lietuvą kelių iškilus poreikiui vykdyti ginkluotą gynybą.

Sąjungininkai, vertindami priimančiosios šalies gebėjimą užtikrinti priimančiosios šalies paslaugų visumą, atsižvelgia ir į gebėjimą užtikrinti personalo, įrangos bei informacijos saugumą.

„Sąjungininkai, vertindami priimančiosios šalies gebėjimą užtikrinti priimančiosios šalies paslaugų visumą, atsižvelgia ir į gebėjimą užtikrinti personalo, įrangos bei informacijos saugumą. Šiuo atžvilgiu visais lygmenimis gaunamos pastabos bei neigiami vertinimai dėl nepatenkinamos saugumo situacijos, susijusios su nepakankamu atstumu nuo perimetro ribos iki kritinės infrastruktūros“, – teigia KAM.

Ji teigia, jog vieno sklypo riba yra per arti riedėjimo tako ir vieno iš peronų, kur dislokuojami ne tik krovininiai, bet ir žvalgybiniai orlaiviai su ypatingai jautria žvalgybine bei ryšių įranga.

Pasak ministerijos, tai daro neigiamą įtaką priimant sprendimus dėl sąjungininkų pajėgumų dislokavimo Šiauliuose, o norint pagerinti situaciją būtina išplėsti Šiaulių karinio aerodromo teritoriją, kuri yra tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos dalis.

Numatyta karinei infrastruktūrai teritorija yra šalia aerodromo, į ją įeina ir du fiziniam ir juridiniam asmenims priklausantys sklypai. Pasak ministerijos, privačios žemės sklypas, priklausantis fiziniam asmeniui, yra įsiterpęs tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijoje tarp ploto, kurį valdo kariuomenė, ir ploto, kurį valdo Šiaulių oro uostas.

„Paminėtas privačios žemės sklypas yra ypač arti prie orlaivių kilimo-nusileidimo tako „R“, todėl gali būti panaudotas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Užkardyti šias grėsmes privačiame sklype būtų sudėtinga tiek teisiškai, tiek fiziškai, nes patekimas į asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą yra užtikrintas nustatytu kelio servitutu“, – teigia ministerija.

Pasak jos, šalia paminėto žemės sklypo yra numatyta sąjungininkų dislokavimui skirtos karinės infrastruktūros statyba.

„Siekiant užtikrinti karinės teritorijos perimetro vientisumą bei Aviacijos bazėje dislokuotų (galimų dislokuoti) aviacinių ir sausumos pajėgumų apsaugą, būtina suvaldyti iš į karinę teritoriją įsiterpusio privataus žemės sklypo kylančias grėsmes, būtina užtikrinti karinę šio žemės sklypo kontrolę, todėl jį reikia paimti visuomenės poreikiams“, – nurodo KAM.

Nerimo pareigūnams kelia ir juridiniam asmeniui priklausantis sklypas, esantis arti perono, kuriame laikomi Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariniai, įskaitant ir specialiosios paskirties, orlaiviai ir įranga.

„Šalia esantis žemės sklypas sudaro sąlygas nepageidautinai veiklai, kuri gali kelti grėsmę MA3 perone esančiam personalui, orlaiviams ir įrangai. Siekiant suvaldyti išvardytas grėsmes bei užtikrinti tinkamą MA3 perone esančių orlaivių, įrangos bei personalo saugumą, būtina išplėsti kontroliuojamą LK KOP AB teritoriją ir saugiu atstumu perkelti perimetro ribas (kad būtų panaikinta galimybė fiziškai arba radijo slopintuvais paveikti MA3 perone esančius orlaivius, įrangą bei personalą)“, – teigia ministerija.

Į Vyriausybės sudaromą karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą taip pat įtraukta apie 192,5 ha teritorija Ukmergės rajone, kur planuojama statyti infrastruktūrą Lietuvoje dislokuojamiems sąjungininkų kariams.

Anksčiau ministerija BNS teigė, kad vyksta diskusijos su partneriais, tariamasi dėl sąlygų, todėl plačiau šių planų nekomentavo.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, ši teritorija parinkta atsižvelgus į tai, kad čia bus sudarytos sąlygos vykdyti individualų ir kolektyvinį karinį rengimą, be to, ji yra netoli magistralinio kelio Vilnius-Panevėžys ir karinių poligonų: nuo Gaižiūnų poligono Jonavos rajone ją skiria 40 km, o nuo Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradėje – 90 kilometrų.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, kasmetiniame 3000 metrų bėgime dalyvauja Lietuvos kariai ir sąjungininkai, organizacijos, sporto klubai, mokymo įstaigos bei pavieniai entuziastai.

Prieš bėgimą renginio dalyviai galės apžiūrėti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų naudojamus karinius orlaivius, NATO Oro policijos misiją vykdančiais Portugalijos ir Rumunijos naikintuvus F-16, susipažinti su naikintuvų pilotais bei pamatyti Lietuvos kariuomenės karinę ekspoziciją, naudojamą ginkluotę, ekipuotę ir techniką.

Pirmasis bėgimas lėktuvų kilimo-tūpimo taku surengtas 2013 metais, tuomet minint 9-ąsias Lietuvos įstojimo į Aljansą metines.

Pilnateise NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią Šiaulių oro bazėje nusileido Aljanso naikintuvai, kurie nepertraukiamai saugo Baltijos valstybių oro erdvę ir šiandien.

Penkių reaktyvinių lėktuvų L-39 ir Suchoj-25 bei sraigtasparnio Mi-24P perdavimo ceremonijoje kartu su rusų diplomatais dalyvavo karinės chuntos vadas Assimi Goita (Asimis Goita).

Šie Sovietų Sąjungoje suprojektuoti orlaiviai yra naujausia siunta, pristatyta stiprėjant dvišaliams ryšiams, užmegztiems po 2020 metų rugpjūtį Sachelio valstybėje įvykdyto perversmo.

Savo kalboje gynybos ministras Sadio Camara (Sadijas Kamara) gyrė Malio „abipusiai naudingą partnerystę su Rusijos Federacija“.

Pasak ministro, nauji orlaiviai „sustiprina mūsų žvalgybos ir puolimo pajėgumus“.

„Šiandienos ceremonija yra istorinė tiek savo pobūdžiu, tiek kokybe, tiek perduodamų daiktų apimtimi“, – kalbėjo S. Camara.

„Mes tik parodome dalį [perduotos rusiškos ginkluotės], likusi dalis, žinoma, naudojama per operacijas, kol vyksta šios ceremonijos“, – pridūrė jis.

Malio režimas sustiprina savo spaudžiamą kariuomenę rusų sukarintomis pajėgomis, kurias Bamakas vadina kariniais instruktoriais, o Vakarų šalys – samdiniais.

Jų dislokavimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Prancūziją, buvusią Malio kolonijinę valdytoją ir tradicinę sąjungininkę, išvesti savo karines pajėgas iš šalies. Išvedimo procesas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

Balandį buvo atskleista, kad Maskva perdavė Maliui du sraigtasparnius Mi-24P ir stebėjimo radarų, o kovą buvo pranešta apie dviejų sraigtasparnių ir mobiliųjų radiolokacinių sistemų perdavimą.

Pasak specializuoto naujienlaiškio „Africa Intelligence“, šie sraigtasparniai buvo puolamieji orlaiviai Mi-35P, eksportuojama Mi-24P versija.

Keturi sraigtasparniai Mi-171, naudojami kariams gabenti, buvo pristatyti praėjusių metų spalį.

Išsamesnės informacijos apie sąlygas, kuriomis Bamakas įgijo ginkluotę, nebuvo paskelbta.

Malį, vieną skurdžiausių pasaulio valstybių, drasko 2012 metais šalies šiaurėje prasidėjęs džihadistų puolimas.

Išpuoliai vėliau išplito į Malio centrinę ir pietinę dalį, taip pat į Nigerį ir Burkina Fasą. Regione žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 2 mln. paliko savo namus.

Rugsėjo 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos Federacijos orlaivius SU-30, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Abu Rusijos Federacijos orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Rugsėjo 5 d. NATO oro policijos naikintuvai pakilo su užduotimi atpažinti orlaivį, atskridusį iš Kaliningrado srities, manevruojantį tarptautine oro erdve Lietuvos skrydžių informacijos regione (FIR). Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Pasišalinus orlaiviui iš Lietuvos FIR į Kaliningrado sritį, orlaivio atpažinti nepavyko.

Rugsėjo 6 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. AN-30 skrido su radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su RSVC palaikė, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nuo rugpjūčio 26 iki rugsėjo 1 dienos lydėti rusų lėktuvų kilo 11 kartų.

Daugiausia tai buvo naikintuvai ir transporto orlaiviai, dalis jų skrido be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, neturėjo skrydžio plano ar nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centru.

Krašto apsaugos ministerijos atstovė spaudai Asta Galdikaitė BNS sakė, kad Rusijos orlaivių aktyvumas išaugo dėl intensyvių Baltijos jūros regione vykstančių karinių pratybų.

Liepos ir rugpjūčio sandūroje per vieną savaitę NATO naikintuvai kilo lydėti Rusijos orlaivių 14 kartų.

Oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti transporto orlaivių An-26, o likusius kartus lydėjo po tris skridusius naikintuvus Su-30.

Daugelis virš Baltijos jūros skridusių rusų orlaivių buvo išsijungę automatinius atsakiklius.

NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Abu kartus – trečiadienį ir penktadienį – NATO naikintuvai lydėjo tarptautinėje oro erdvėje skridusius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido išjungę automatinius atsakiklius, tačiau su skrydžio planu ir palaikė ryšį su skrydžių valdymo centru.

Penktadienį to paties skrydžio metu taip pat atpažintas ir palydėtas transporto orlaivis „An-72“. Jis skrido pateikęs skrydžio planą, su įjungtu atsakikliu ir palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

„Noriu pabrėžti, kad didžioji dauguma palydėjimų Baltijos jūros regione, tiksliau virš Baltijos jūros, iš abiejų pusių yra vykdomi profesionaliai ir saugiai“, - ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.

„Aš manau, kad yra svarbu nepainioti palydėjimų, kurie yra normali procedūra siekiant identifikuoti neatpažintus lėktuvus, su pavojingomis situacijomis. Lydėti lėktuvus yra normali veikla“, - pridūrė jis.

Visgi jis teigė, kad kai kurie karinių orlaivių skrydžiai virš Baltijos jūros vyksta neprofesionaliai ir kartais pavojingai.

„Todėl mes esame sutelkę dėmesį į tai, kaip galėtume padidinti saugumą ore virš Baltijos jūros regiono“, - tvirtino NATO generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergas taip pat sakė, jog išaugęs karinis aktyvumas Baltijos jūros regione pabrėžia skaidrumo ir nuspėjamumo būtinybę, kad būtų įmanoma išvengti incidentų ir galimos eskalacijos jų atveju.

Praėjusią savaitę NATO ir Rusija pranešė apie rizikingus karinių orlaivių manevrus virš Baltijos jūros.

Prieš dvi savaites NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę devynis kartus kilo atpažinti ir lydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Jie palydėjo 32 lėktuvus.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė prieš dvi savaites fiksavusi daugiau kaip 15 JAV ir kitų sąjungininkų žvalgybinių skrydžių virš Baltijos jūros.

Be to, Pentagonas apkaltino Rusiją, kad jos naikintuvas „Su 27“ nesaugiai priartėjo prie amerikiečių strateginės žvalgybos lėktuvo „RC-135U“ virš Baltijos jūros, o Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti dėl incidento, kai rusų naikintuvas praskrido labai arti prie Švedijos žvalgybinio orlaivio.

Tuo metu Rusija praėjusią savaitę apkaltino NATO, kad iš Lietuvos kilę oro policijos naikintuvai pavojingai prisiartino prie Rusijos gynybos ministrą skraidinusio lėktuvo.

NATO  Afganistane nevykdys kovinių operacijų

NATO sąjungininkės padidins savo karių skaičių Afganistane, kad padėtų šios šalies vyriausybei kovoti su stiprėjančiu Talibanu, tačiau tikrai nesiims kovinio vaidmens, ketvirtadienį pareiškė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO savo ilgiausią karinę operaciją užbaigė 2014 metais, kai perdavė atsakomybę už šalies saugumą Afganistano kariuomenei. Šiuo metu Aljanso kariai Afganistane vykdo tik patariamąją ir mokymo misiją. Tačiau pastarojo meto Talibano laimėjimai žlugdo viltis, kad karas greitai baigsis.

J.Stoltenbergas atvyko į Briuselį dalyvauti šiam klausimui aptartį skirtą NATO šalių gynybos ministrų susitikimą. Aljanso vadovas sakė, kad 29-ios NATO narės svarsto galimybę papildomai pasiųsti į Afganistaną kelis tūkstančius karių.

„Galiu patvirtinti, kad didinsime savo kontingentą Afganistane“, – sakė jis.

„Turime suprasti, kad kalbama apie mokymus, pagalbą, patarimus... Tai ne kovinės operacijos, o pagalba afganams jų kovoje“, – sakė J.Stoltenbergas.

Papildomas kontingentas galėtų užtikrinti papildomą palaikymą Afganistano specialiosioms pajėgoms, pagerinti Kabulo aviacijos pajėgumus teikti palaikymą (ugnimi) iš oro ir vykdyti evakuacijas, taip pat sustiprinti karininkų apmokymą, pridūrė NATO vadovas.

J.Stoltenbergas apie konkrečius skaičius nekalbėjo, tačiau diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad svarstoma papildomai pasiųsti į Afganistaną iki 3 tūkst. karių.

Šiuo metu Afganistane yra apie 13 500 NATO karių, vykdančių misiją „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“). Pusę šio kontingento sudaro amerikiečių kariai.

JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas) vėliau ketvirtadienį aptars kontingento didinimo klausimą su kolegomis iš kitų NATO valstybių, tačiau nesitikima, kad jis nurodys konkrečius skaičius, sakė J.Stoltenbergas.

„Aptarsime, kaip drauge pasiekti, kad ten turėtume pakankamai karių padėti vyriausybei rasti išeitį iš aklavietės ir padėti pamatus politiniam sprendiniui“, – sakė NATO vadovas.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) savo ruožtu pranešė, kad Londonas pasirengęs papildomai pasiųsti į Afganistaną tik mažiau nei 100 karių. Šiuo metu Afganistane tarnauja 500 britų karių.

M.Fallonas, kaip ir J.Stoltenbergas, pabrėžė, kad kariai nedalyvaus kovinėse operacijose, o papildomas kontingentas reikalingas siekiant padėti Afganistano pajėgoms veiksmingiau kovoti su terorizmu, keliančiu grėsmę visam pasauliui, įskaitant Europą.

„Esama visapusiško suinteresuotumo toliau laikytis pasirinkto kurso“, – sakė jis.

Paskyrė koordinatorę kovai su terorizmu

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė paskyręs savo pavaduotoją Rose Gottemoeller (Rouz Gotemiuler) koordinuoti Aljanso kovą su terorizmu.

Per gegužę vykusį NATO viršūnių susitikimą buvo nutarta įkurti naują kovos su terorizmu koordinatoriaus postą. Aljanso lyderiai taip pat pritarė, kad blokas oficialiai prisidėtų prie JAV vadovaujamos koalicijos kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Per ketvirtadienį Briuselyje vykstantį NATO gynybos ministrų susitikimą bus aptarta, kaip įgyvendinami nutarimai, priimti per pernai Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą. Be kitų dalykų, bus atkreiptas dėmesys į didinamą Aljanso vaidmenį Baltijos šalyse ir Lenkijoje, būtinybę stiprinti transatlantinius ryšius, didinti išlaidas gynybai, intensyvinti kovą su terorizmu ir padidinti kontingentą Afganistane.

J.Stoltenbergas taip pat pateiks ataskaitą apie ES ir NATO bendradarbiavimo plėtrą.

„Praeitą mėnesį NATO lyderiai priėmė sprendimą didinti mūsų vaidmenį kovoje su terorizmu ir veiksmingumą paskirstant naštą mūsų aljanse, – atvykęs į susitikimą sakė J.Stoltenbergas. – Įstojus į koaliciją prieš „Islamo valstybę“ NATO išankstinio perspėjimo ir žvalgybos lėktuvai AWACS gegužę jau padidino skrydžių valandų skaičių, palaikant tarptautinę koaliciją.“

J.Stoltenbergas nurodė, kad paskyrė savo pavaduotoją R.Gottemoeller kovos su terorizmo koordinatore ir kad NATO žvalgybos padalinyje jau pradėjo darbą antiteroristinės žvalgybos grupė.

Aljanso vadovas pažymėjo, kad šiais metais bloko narės, išskyrus JAV, savo išlaidas gynybai padidins 4,3 procento ir kad šis finansavimas didinamas jau trečius metus iš eilės.

„Tai reiškia, kad sąjungininkai europiečiai ir Kanada per pastaruosius trejus metus gynybai papildomai skyrė apie 46 mlrd. JAV dolerių“, – sakė jis.

Pasak J.Stoltenbergo, NATO gynybos ministrai susitiks su kolegomis iš Aljansui nepriklausančios Suomijos ir Švedijos, taip pat ES diplomatijos vadove Federica Moghrini (Federika Mogerini), siekiant aptarti bendradarbiavimą su Bendrija, ypač kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu srityse.

Generalinis sekretorius sakė, kad ministrai taip pat aptars sulaikymo komponentą Aljanso gynybos politikoje.

„Sveikiname faktą, kad darome pažangą stiprinant buvimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Toliau stiprinsime savo buvimą Juodosios jūros regione“, – pabrėžė jis.