Neseniai apie panašius susitarimus su JAV pranešė ir šios Šiaurės Europos šalies kaimynės Švedija bei Suomija.

„Šiuo metu stipriname dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje ir neketiname slėpti, kad susitarimas su JAV taip pat reiškia proveržį Danijos gynybos politikoje, atsižvelgiant į tai, kad jis yra susijęs su JAV kariais ir įranga Danijos teritorijoje“, – konferencijoje sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

Bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas (DCA) sudarys sąlygas JAV pajėgų buvimui ir įrangos dislokavimui „konkrečiuose Danijos kariniuose objektuose tiek trumpam, tiek ilgam laikui“, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, pagal DCA JAV galės naudotis trimis Danijos karinių oro pajėgų bazėmis Karupe, Skriudstrupe ir Alborge, tačiau susitarimas neapima Danijos autonominių teritorijų – Grenlandijos ir Farerų salų.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) spaudos konferencijoje sakė, kad iš pradžių susitarimas galios 10 metų, o paskui bet kuri šalis galės jį atšaukti apie tai pranešusi prieš vienerius metus.

T. L. Poulsenas taip pat pabrėžė, kad Danijos politika neleisti šalyje dislokuoti branduolinių ginklų išlieka nepakitusi.

Praėjusią savaitę Suomija pranešė apie gynybos susitarimą, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms bus suteikta galimybė naudotis 15 karinių bazių šios naujausios NATO narės teritorijoje. Pirmadienį šis susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.

Gruodžio pradžioje JAV pasirašė panašų paktą su Švedija, kuriuo sudarė sąlygas „JAV pajėgoms veikti Švedijoje, įskaitant teisinį JAV karinio personalo statusą, prieigą prie dislokacijos teritorijų (ir) karinės technikos dislokavimą“, sakoma Pentagono pareiškime.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį kilęs nerimas paskatino Suomiją ir Švediją atsisakyti ilgamečio karinio neprisijungimo politikos ir siekti narystės NATO.

Suomija prie organizacijos prisijungė balandžio mėnesį, o Švedija vis dar laukia, kol jos paraišką ratifikuos NATO narės Vengrija ir Turkija.

Susitarimu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje oficialiai įtvirtinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus pajėgų mokymus ir karinį interoperabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Suomija balandžio mėnesį tapo NATO nare.

Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip „tvirtą JAV įsipareigojimo ginti Suomiją ir visą Šiaurės Europą ženklą“.

„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės šia našta savo regione ir už jo ribų, – sakė jis. –Tačiau šis susitarimas gerokai sustiprina mūsų gebėjimą veikti kartu visose situacijose“.

Suomija, kuri 1939-40 metų Žiemos kare atrėmė sovietų invaziją, dešimtmečius vengė oficialiai įstoti į NATO, bijodama supykdyti savo milžinišką kaimynę, tačiau po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, nesėkmingai bandžiusią įstoti į aljansą, pakeitė kursą.

Sekmadienį paskelbtame interviu valstybinei televizijai V. Putinas apkaltino Vakarus, kad jie „įsitempė“ Suomiją į NATO, ir teigė, kad Rusija jau seniai išsprendė 20 amžiaus ginčus su Helsinkiu.

V. Putinas paskelbė, kad netoli Suomijos, turinčios bendrą 1 340 km ilgio sieną su Rusija, bus sukurta nauja karinė apygarda.

A. Blinkenas susitarimo pasirašymo metu sakė, kad Suomija „beveik geriau nei bet kas kitas žino, už ką kovoja Ukraina“.

„1939 metais suomiai taip pat susidūrė su Rusijos invazija ir įrodė, kad laisva tauta gali neįtikėtinai galingai ir atkakliai pasipriešinti, – sakė A. Blinkenas.

„Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad mes visi ir toliau palaikytume Ukrainą, – pridūrė jis. – Autokratai, kurie bando perbraižyti vienos tautos sieną jėga, beveik neabejotinai vien tuo nepasitenkins“.

Ir A. Blinkenas, ir Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen atnaujino paramą Švedijos stojimui į NATO, kurį ši pradėjo kartu su Suomija, tačiau iki šiol blokuoja Turkija.

„Nustatėme, kad Irano kariuomenės kadrų yra Kryme ir kad jie padeda Rusijai vykdyti šias operacijas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Pasak jo, Kryme yra iraniečių instruktorių ir techninės paramos darbuotojų, o pačius dronus, darančius didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai, valdo rusai.

Iranas dabar „tiesiogiai dalyvauja“ – ir būdamas karo zonoje, ir „tiekdamas ginklus, naudojamus prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje“, sakė J. Kirby.

Jungtinės Valstijos „visomis priemonėmis“ stengsis demaskuoti Irano ginklų tiekimą, atgrasyti nuo to ir tam priešintis, pabrėžė J. Kirby.

„Toliau aktyviai taikysime visas JAV sankcijas ir Rusijos, ir Irano ginklų prekybai“, – pridūrė jis.

Kariniais ryšiais labai susirūpinęs ir Izraelio premjeras

Izraelio premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) ketvirtadienį kalbėdamasis su ukrainiečių užsienio reikalų ministru išreiškė didelį susirūpinimą dėl Rusijos ir Irano karinių ryšių, Maskvai naudojant iranietiškus dronus taikiniams Ukrainoje atakuoti.

Per pokalbį telefonu Dmytro Kuleba pateikė naujausią informaciją apie karą Ukrainoje, o  Y. Lapidas „pabrėžė, kad Izraelis palaiko Ukrainos žmones“, sakoma premjero biuro pranešime.

„Per pokalbį premjeras akcentavo savo didelį susirūpinimą kariniais ryšiais tarp Irano ir Rusijos“, – sakoma jame.

Vienas aukšto rango pareigūnas su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai AFP šiuo klausimu paminėjo iranietiškų dronų perdavimą Rusijai.

Ukraina apkaltino Rusiją panaudojus Irane pagamintus dronus per Kyjivo bombardavimą pirmadienį ir sakė, kad ukrainiečių oro gynyba nuo rugsėjo vidurio iš viso numušė 223 iranietiškus bepiločius orlaivius.

Kremlius tvirtina nežinantis, kad jo kariuomenė naudotų Ukrainoje iranietiškus dronus, o Teheranas pareiškė, jog teiginiai, kad jis tiekia ginklus Rusijai, „neturi pagrindo“.

Y. Lapido ir D. Kulebos pklabis įvyko tą pačią dieną, kai Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) turėjo pasikalbėti su kolega ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu.

Anksčiau ketvirtadienį B. Gantzo biuras pranešė, kad skambutis „ukrainiečių prašymu“ buvo atidėtas.

Trečiadienį B. Gantzas sakė, kad jo šalis neparduos ginklų sistemų Ukrainai. Šis jo pareiškimas pasirodė dvi dienos po Rusijos įspėjimo, kad Izraelio veiksmai siekiant pastiprinti Kyjivo pajėgas smarkiai pakenktų santykiams.

Ukraina buvo oficialiai paprašiusi Izraelio tiekti jai oro gynybos sistemas, galinčias numušti balistines raketas ir iranietiškus dronus, taip pat apmokyti ukrainiečius jomis naudotis.

Izraelis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios stengiasi išlaviruoti ir išsaugoti ryšius su Maskva.

Izraeliui reikia bendradarbiauti su Rusija tęsiant savo antskrydžių kampaniją kaimyninėje Sirijoje, kur yra rusų pajėgų ir kur izraeliečiai dažnai smogia su Iranu siejamiems taikiniams.

Izraeliečių pareigūnai taip pat pabrėžia būtinybę išsaugoti santykius Rusija dėl joje gyvenančios didelės žydų bendruomenės, kad ji nebūtų atkirsta nuo Izraelio kaip Šaltojo karo metais.