Tai paaiškėjo ketvirtadienį svarstant Seimo nutarimo projektą, suteikiantį mandatą kariams dalyvauti tarptautinėse operacijose artimiausius dvejus metus.
Lietuva prieš kelerius metus išsiuntė karių instruktorių į Iraką, kur jie apmoko vietos pajėgas kautis su grupuote „Islamo valstybė“. Pastaraisiais mėnesiais politikai svarstė siųsti Specialiųjų operacijų karius kovoti su džihadistais Sirijoje.
Tačiau tokius svarstymus sustabdė Turkijos įsiveržimas į kurdų apgyvendintą šiaurinę Sirijos dalį ir Rusijos įtraukimas į paliaubų susitarimus, parlamentarams sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Atsižvelgiant į Turkijos vykdomą operaciją ir Rusijos įtraukimą ir sąlyginį nestabilumą, prielaidų Lietuvos kariams dalyvauti šioje tarptautinėje operacijoje nėra“, – Seime teigė ministras.
„Tačiau ISIS niekur nėra dingę. Irake didėja iššūkių, kaunantis būtent su ISIS (...) ir bendrai Artimuosiose Rytuose problemos yra neišspręstos“, – pridūrė jis.
„Todėl mes ir siūlome šiame mandate kaip politinį signalą bet ir su konkrečia perspektyva, kad jeigu reikėtų platesnio dalyvavimo ne tik Irake, mes tą ir padarytume“, – tvirtino R. Karoblis.
Atsižvelgiant į Turkijos vykdomą operaciją ir Rusijos įtraukimą ir sąlyginį nestabilumą, prielaidų Lietuvos kariams dalyvauti šioje tarptautinėje operacijoje nėra.
Pasak jo, kariai į kitus operacijos Artimuosiuose Rytuose rajonus vyktų prieš tai suderinus siuntimą su Vyriausybe ir Seimu.
Kaip ir dabar galiojančiame mandate, į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ Lietuva galėtų siųsti iki 40 karių.
Karių daugės
Seimo nutarimo projektu siūloma, kad artimiausius dvejus metus karinėse misijose vienu metu galėtų dalyvauti iki 303 Lietuvos karių. Nuo 2017 iki šių metų pabaigos galiojančiame mandate į misijas užsienyje leidžiama siųsti 255 karius.
Pagal projektą, Lietuva pirmą kartą galėtų pasiųsti iki penkių karių į Hormūzo sąsiaurį prisidėti prie tarptautinės operacijos užtikrinti laivybos saugumą į Persijos įlankos šalis, tvyrant įtampai tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Projektas taip pat leistų Lietuvai padidinti karių skaičių Afganistane ir Afrikoje – Malyje bei Centrinės Afrikos Respublikoje.
„Kaip žinote, Lietuva didžiąja dalimi yra saugumo garantijų gavėja, bet mes irgi turime prisidėti prie taikos stabilizavimo ir regioninio stabilizavimo funkcijų kartu su mūsų sąjungininkais“, – sakė R. Karoblis.
Projektas dėl karių siuntimo į misijas Seime bus priimtas vėliau, ketvirtadienį įvyko tik jo pateikimo stadija.
Taisė paskutinę minutę
Krašto apsaugos ministerija buvo priversta likus dienai iki parlamento posėdžio taisyti šį projektą pagal Seimo teisininkų pastabas.
Seimo Teisės departamento vertinimu, Konstitucijai prieštarautų ir Seimo įgaliojimus nepagrįstai varžytų nutarimo projekto nuostata, kuri leistų be atskiro mandato iki 11 karių siųsti į bet kokias Europos Sąjungos (ES) karines mokymo misijas.
Dėl tokios išvados projektas iš pradžių buvo išbrauktas iš ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės, tačiau po padarytų pataisymų grąžintas.
Pirminiame nutarimo projekte buvo išvardinta vienuolika tarptautinių operacijų, kur galėtų būti siunčiami Lietuvos kariai, o atskiru punktu nurodoma, kad iki vienuolikos karių galėtų dalyvauti „kitose nei nurodytose“ ES karinėse mokymo misijose.
„Priėmus teikiamą projektą, susidarytų situacija, kai Seimas leistų siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus ne į konkrečias misijas, o apskritai į misijas tam tikrą laikotarpį. Taip būtų pažeista Seimo konstitucinė kompetencija“, – anksčiau perspėjo Seimo teisės departamentas.
Seimo teisininkai teigia, kad misijos turi būti išvardijamos konkrečiai, o prireikus keisti planus Seimas turėtų pakoreguoti nutarimą.
Po šių pastabų ketvirtadienį pateiktame projekte ginčytos nuostatos neliko.
