„Žinoma, daug dalykų priklauso nuo aplinkybių, kurias dabar galbūt yra sudėtinga prognozuoti, tačiau taip, iš esmės, įmanoma turėti ją, kaip pasakyti, ne visiškai savarankiškai, su tam tikrais partnerių (...) įgalintojais“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė.
„Tai dalies partnerių įgalintojų toliau reikėtų, bet labai didelė dalis parengtumo arba galėjimo vykdyti veiklas būtų. Taip – įmanoma ją sukurti iki 2030 metų, bent jau pagal tai, kaip dabar atrodo“, – pažymėjo ji.
Dėl divizijos kūrimo pirmadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT).
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį pažymėjo, jog divizija bus įkurta pakeitus įstatymus, o 2030 metais, planuojama, bus pasiektas jos operacinis pajėgumas. Tai reiškia, kad jai bus priskirtas reikiamas karių skaičius, reikiama ginkluotė, bus surengtos vieneto pratybos.
Taip – įmanoma ją sukurti iki 2030 metų, bent jau pagal tai, kaip dabar atrodo.
Anot jo, išlaidos kuriant diviziją sieks vidutiniškai 200 mln. eurų per metus iki 2030-ųjų.
Pareigūnai teigia, kad dalis Lietuvos įsigyjamos ginkluotės jau dabar priskiriamos divizijos lygmens karinei įrangai, pavyzdžiui, iš JAV perkamos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS, tačiau reikės įsigyti ir naujų ginklų, tarp jų – tankų.
Apie svarstymus Lietuvoje kurti diviziją sausumos kariuomenės pagrindu ministras informavo kovo pradžioje. Kariuomenė balandį patvirtino jau turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų ir artimiausiu metu planuojanti įsigyti daugiau karinės technikos, reikalingos šio karinio vieneto suformavimui.
Manevriniai vienetai būtų formuojami pėstininkų brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervinės lengvosios pėstininkų brigados „Aukštaitija“ pagrindu.
Divizija yra karinis vienetas, kurį sudaro keletas brigadų. Kariuomenės teigimu, divizijoje tarnautų 17–18 tūkst. karių.
Infrastruktūra bet kuriuo atveju neliks tuščia
I. Šimonytė tikisi, jog vokiečių brigada Lietuvoje bus pilnu pajėgumu, tačiau kartu pabrėžia, jog dabar kuriama infrastruktūra bet kokiu atveju neliks tuščia.
Anot jos, kol dėl brigados nėra visiško aiškumo, pasigirsta įvairių samprotavimų.
„Vis dar mes čia girdime kartais tokių samprotavimų, kad yra viskas aišku, bet variantų yra įvairių. Norėtųsi, kad tų įvairių variantų nebūtų, bet Vyriausybė negali laukti kažkokio tokio, na, visiško aiškumo šimtaprocentinio. Vyriausybė dirba savo darbą, kuria infrastruktūrą taip, kaip vokiečių brigada Lietuvoje būtų, tokią infrastruktūrą. Na, vėlgi, noriu tikėti, kad taip ir bus. O jeigu kažkaip kitaip, tai tada nemanau, kad infrastruktūra bus tuščia“, – Seime antradienį žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybė dirba savo darbą, kuria infrastruktūrą taip, kaip vokiečių brigada Lietuvoje būtų, tokią infrastruktūrą.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu portalui „15min“ teigė, kad neturint atsakymo, ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.
Premjerė sakė kiek kitaip suprantanti ministro išsakytas mintis.
„Aš gal truputėlį kitaip komentuočiau, nes aš ne visiškai sutinku, kad aš taip supratau mintį. Todėl, kad, man atrodo, klausimas buvo truputėli kitas. Mes ir dabar turime nemažai kitų partnerių Lietuvoje ir, kaip žinia, esame užsitikrinę jų buvimą dar bent porą metų tikrai. O manau, kad tai yra ne riba, bet turbūt daugiau diskusijų yra apie tai, kad tokio labai aiškaus įsipareigojimo dėl buvimo brigados ant Lietuvos žemės vis dar trūksta“, – sakė premjerė, paprašyta įvertinti Lietuvos diplomatijos vadovo žodžius.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.
Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
Reaguodamas į G. Landsbergio svarstymus, antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys antradienį patikino, jog šiuo metu nevyksta svarstymai, kuo būtų galima pakeisti Vokietijos brigadą, kol ši būtų dislokuota Lietuvoje. Tokią pačią poziciją išsakė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jis yra teigęs, kad jokių „kitų susitarimų nėra“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas yra pažymėjęs, kad Lietuva 2026 metais bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą.
Didesnio sąjungininkų buvimo šalyje Lietuva siekia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
