Savo komentarus A. Vučičius išsakė apžiūrėdamas dešimt neseniai pristatytų rusiškų šarvuočių vienoje Serbijos karinėje bazėje. Šios kovinės mašinos buvo pristatytos nepaisant Rumunijos draudimo gabenti jas per Dunojų dėl tarptautinių sankcijų, paskelbtų Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Rusija praėjusią savaitę pristatė šarvuočius Serbijai savo transporto lėktuvais.
„Mums svarbiausia, kad sugebėjome atgabenti mašinas į Serbiją, – sakė A. Vučičius. – Kaip ir kuriuo keliu jos atvyko, mūsų reikalas“.
Rusija padeda sąjungininkei Serbijai stiprinti savo kariuomenę ir tuo kelia susirūpinimą karo randų išvagotame Balkanų regione. 10-ajame dešimtmetyje, byrant buvusiai Jugoslavijai, Serbija kariavo su kaimynais Kroatija, Bosnija ir Kosovu.
Serbija – vienintelė likusi Rusijos sąjungininkė regione – skelbia tikslą įstoti į Europos Sąjungą, bet jau gavo šešis rusiškus naikintuvus MiG-29 ir iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti papildomų kovos bei transportinių sraigtasparnių pristatymo.
A. Vučičius padėkojo V. Putinui už „mūsų ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų stiprinimą“.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Bocanas-Charčenka, kuris dalyvavo pirmadienio ceremonijoje, pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi toliau remti Belgradą ir kad Serbijos kariuomenės stiprinimas yra „regiono saugumo stiprinimas“.
„Rusija pasirengusi ir visuomet bus pasirengusi bendradarbiauti su Serbija karinėje ir techninėje srityse, – sakė jis. – Toliau dirbsime šia kryptimi“.
Vakaruose nuogąstaujama, kad Rusija gali stumti Serbiją naujo karo link, ypač su jos buvusia provincija Kosovu, 2008 metais paskelbusiu nepriklausomybę. Serbija ir Rusija nepripažįsta Kosovo valstybingumo.
