„Mano manymu, visuomet, net ir karo metu, būtina kalbėtis su visomis konflikto pusėmis, – po susitikimo Taline su Estijos premjere Kaja Kallas pareiškė K. Nehammeris. – Ant kortos pastatyta labai daug.“

Pasak K. Nehammerio, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai yra būtini siekiant aptarti saugius koridorius maistui, apsikeitimus belaisviais ar humanitarinę pagalbą. „Manau, kad yra teisinga ir svarbu tiesiogiai kalbėtis su prezidentu V. Putinu apie jo karo nusikaltimus“, – teigė Austrijos kancleris.

Tačiau Estijos premjerė pakartojo savo nepritarimą tokiam tiesioginiam bendravimui su Kremliaus šeimininku. K. Kallas teigė nemananti, kad yra derama kalbėti su V. Putinu, ir nurodė abejojanti jo geranoriškumu.

O. Scholzas ir E. Macronas po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu.

Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas.

„Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos. (...). Šiuo metu Ukraina kovoja dėl savo politinio ir teritorinio išlikimo. Visos mūsų pastangos visų pirma nukreiptos į Rusijos agresyvaus karo sustabdymą. Tokiame etape skubus visiškas prisijungimas prie Bendrijos vis tiek negali būti aktualus klausimas“, – pažymėjo Austrijos kancleris.

K. Nehammeris pareiškė, kad dabartinėse diskusijose dėl Ukrainos narystės ES negalima vadovautis emocijomis, ir pridūrė, kad greitas Ukrainos įstojimas yra „nerealus“.

„Turime sukurti europinę parengiamąją erdvę, kuri leistų [šioms valstybėms] žingsnis po žingsnio stiprinti bendradarbiavimą su ES ir geriau prisitaikyti prie europinių standartų“, – teigė Austrijos kancleris.

Haidacho saugykla taip pat yra svarbi dujų tiekimui į Vokietiją.

Klausimas, kaip užtikrinti, kad tokios saugyklos būtų užpildytos, iškilo dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusios baimės pritrūkti energijos išteklių, Vokietijai ir kitoms šalims siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir nebefinansuoti Maskvos karo kaimyninėje šalyje.

Viena planuoja kreiptis į kitas bendroves, kad šios užpildytų saugyklą, jei „Gazprom“, kuri iš dalies priklauso Rusijos vyriausybei, jos neužpildys, pranešė Austrijos aplinkos ir energetikos ministerija.

„Gazprom“ koncernui priklausančios bendrovės naudojasi Haidacho saugykla, o tam, kad ja galėtų naudotis kiti tiekėjai, reikia pakeisti Austrijos įstatymus. „Dabar mes kuriame teisinę bazę“, – laikraščiui „Kleine Zeitung“ sakė kancleris Karlas Nehammeris.

Netoli Zalcburgo esanti Haidacho saugykla yra viena didžiausių požeminių gamtinių dujų saugyklų Europoje. Ji svarbi ir Vokietijai, ir Austrijai – iš jos tiekiamos dujos Vokietijai, o dalis į ten išpumpuojamų dujų vėliau grąžinamos į Austriją Tirolio ir Forarlbergo žemėms aprūpinti.

„Arba naudokitės, arba prarasite, – sakė K. Nehammeris. – Jei naudojatės, viskas gerai, jei nesinaudojate, tada ja naudosis kitos įmonės“.

Rusijos kariuomenė ruošiasi puolimui Rytų Ukrainoje, sakė jis pirmadienio vakarą Maskvoje žurnalistams. „Šis mūšis bus vykdomas atkakliai“, - teigė K. Nehammeris. Todėl civiliai humanitariniais koridoriais turi būti evakuojami į saugias vietas.

K. Nehammeris pirmadienį tapo pirmuoju ES vyriausybės vadovu, kuris nuo karo pradžios prieš daugiau nei šešias savaites susitiko su V. Putinu.

Austrijos kancleris gynė nuo kritikos savo pokalbį su V. Putinu. Jis teigė Rusijos Federacijos galios centre norėjęs kalbėti apie karo baisumus. „Reikia asmeninės konfrontacijos“, - pabrėžė jis.

Susitikimas su V. Putinu esą buvo suderintas su ES vadovais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Susitikimas V. Putino Novo Ogariovo rezidencijoje truko apie valandą, pranešė K. Nehammerio kanceliarija.

Svarbiausia federalinio kanclerio žinia Rusijos prezidentui buvo ta, kad šis karas turi liautis, nes kare abi pusės tik pralaimi, pareiškė jo biuras. „Pokalbis su V. Putinu buvo labai tiesus, atviras ir griežtas“, - sakoma toliau pranešime.

K. Nehammeris kalbėjo apie karo nusikaltimus Bučoje ir kitose vietose ir pabrėžė, kad tie, kurie už tai atsakingi, turi būti patraukti atsakomybėn.

Apie V. Putino reakciją kol kas nežinoma. K. Nehammeris buvo pirmasis ES šalies vyriausybės vadovas, kurį priėmė V. Putinas po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip šešias savaites.

K. Nehammerio vizitas vyks Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen penktadienį apsilankius  Bučoje per kelionę į Ukrainą kartu su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu.

Tikimasi, kad K. Nehammeris šeštadienį lankysis Bučoje prie Kyjivo, teigiama jo biuro pranešime. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusijos karius įvykdžius žudynes mieste, tačiau Kremlius neigia bet kokią atsakomybę ir tvirtina, kad tai yra „klastotės“.

„Federalinis kancleris Karlas Nehammeris šį vakarą išvyko vizito į Ukrainą su delegacija ir žiniasklaidos atstovais“, – pranešė kanceliarija. Be apsilankymo Bučoje, K. Nehammeris planuoja susitikti su V. Zelenskiu, po to šeštadienį surengti spaudos konferenciją ir susitikimą su ministru pirmininku Denysu Šmygalu. Jis taip pat planuoja susitikti su Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko prieš vėliau šeštadienį grįždamas namo.

„Svarbu, kad, remiantis savo neutralumu, palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygmenimis“, – sakoma K. Nehammerio pareiškime. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, o ypač daugelyje Ukrainos miestų, yra baisus agresijos karas prieš civilius gyventojus“, – teigė jis. K. Nehammeris sakė, kad nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai turi nuodugniai ištirti „paaiškėjusius karo nusikaltimus“. „Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti ir bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis.

Smurtas Bučos mieste, kur, valdžios teigimu, nužudyta šimtai žmonių, kai kurie rasti surištomis rankomis, tapo Rusijos okupacijos metu įvykdytų žiaurumų simboliu. Čekijos, Lenkijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai lankėsi Kyjive kovo 15 d., prieš Rusijos kariams pasitraukiant iš sostinės apylinkių, ir tai buvo pirmoji Europos Sąjungos lyderių kelionė nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Nuo vasario 5 dienos dabar galiojanti naktinė komendanto valanda prasidės nebe 22 valandą, o vidurnaktį. Nuo vasario 12 dienos mažmeninės prekybos sektoriuje nebeliks reikalavimo testuotis ar skiepytis, šeštadienį Vienoje sakė kancleris Karlas Nehammeris.

Nuo vasario 19 dienos žmonės, kurių COVID-19 testas neigiamas, bet jie nėra pasiskiepiję ar pasveikę, vėl galės lankytis restoranuose, aludėse ir baruose.

Apribojimai švelninami remiantis tuo, kad ligoninėms nebėra tokios didelės naštos.

„Skaičiai yra stabilūs ir tikrai nuspėjamo, gero lygio“, – apie situaciją ligoninėse ir intensyviosios terapijos skyriuose sakė K. Nehammeris.

Turizmo ministrė Elisabeth Köstinger sakė, kad naujasis komendanto valandos laikas sveikintinas, nes tai yra didžiulis palengvinimas verslui ir turistams.

Septynių dienų sergamumo rodiklis Austrijoje šiuo metu yra apie 2 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Jis izoliuojasi namuose.

„Infekcija atkeliavo per mano apsaugos komandos narį“, – „Twitter“ tinkle rašė K. Nehammeris, pridurdamas, kad jaučiasi gerai. „Nėra pagrindo nerimauti“, – sakė jis.

Kanclerio būstinė pranešė, kad 49 metų kancleris buvo paskiepytas tris kartus ir jam nepasireiškė jokie simptomai. Šalies reikalus jis tvarko telefono ir vaizdo konferencijų pagalba ir artimiausiomis dienomis viešuose renginiuose nedalyvaus.

K. Nehammerio žmonos ir vaikų testas penktadienį buvo neigiamas.

49 metų K. Nehammeris, iki šiol ėjęs vidaus reikalų ministro pareigas, po 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku kanclerio priesaiką davė prezidento Alexander'o Van der Belleno (Aleksandro Van der Belleno) akivaizdoje per ceremoniją Hofburgo rūmuose.

K. Nehammerio pirmtakas Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) atsistatydino praėjusį ketvirtadienį, kelios valandos po to, kai jo artimas sąjungininkas, buvęs kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) paskelbė, kad palieka konservatyvios Liaudies partijos (OeVP) pirmininko postą   

S. Kurzas apie sprendimą trauktis iš politikos paskelbė praėjus dviem mėnesiams po to, kai dėl kilusio korupcijos skandalo atsistatydino iš kanclerio posto.

Penktadienį OeVP iškėlė 49 metų K. Nehammerį kandidatu į šios politinės jėgos lyderio ir kanclerio postus.

Pasitraukus S. Kurzui, finansų ministro postą paliko ir artimas jo bendražygis Gernotas Bluemelis (Gernotas Bliumelis).  

Pirmas K. Nehammerio darbas bus pertvarkyti ministrų kabinetą. A. Schallenbergas bus grąžintas į ankstesnį užsienio reikalų ministro postą, taip pat bus paskirti nauji finansų, vidaus reikalų ir švietimo ministrai.  

OeVP viliasi, kad naujo kanclerio paskyrimas padės konservatorių ir žaliųjų koalicinei vyriausybei padėti tašką S. Kurzo sagoje.

„Vunderkindo“ S. Kurzo nuopuolis

S. Kurzas 2017-aisiais, būdamas vos 31 metų, tapo jauniausiu pasaulyje demokratiškai išrinktu vyriausybės vadovu. Iš posto jį išvertęs skandalas įsiplieskė spalio pradžioje, kai prokurorų nurodymu buvo surengtos kratos kanclerio įstaigoje ir Finansų ministerijoje.

Prokurorai atlieka tyrimą dėl įtarimų, kad S. Kurzo aplinkos žmonės valstybės lėšomis apmokėdavo apklausas su iškreiptais rezultatais jo įvaizdžiui pagerinti, taip pat mokėjo už teigiamą jo veiklos nušvietimą viename didžiausių šalies laikraščių.

S. Kurzas tvirtina nepadaręs jokių pažeidimų ir sako, jog tikisi, kad galės įrodyti savo nekaltumą teisme.

S. Kurzas prie OeVP vairo stojo 2017 metais. Jo griežta pozicija dėl imigracijos, kurią palaiko ir K. Nehammeris, padėjo šiai politinei jėgai laimėti dvejus rinkimus.

Pirma OeVP koalicija su kraštutiniais dešiniaisiais žlugo 2019 metais, kai jaunesniąją koalicijos partnerę supurtė korupcijos skandalas. Dėl to teko rengti naujus rinkimus, po kurių S. Kurzas tapo kancleriu, OeVP sudarius koaliciją su žaliaisiais.

Kai S. Kurzas spalį paliko kanclerio postą, daugelis manė, kad jis planuoja politinį sugrįžimą, tačiau ketvirtadienį jis paskelbė, jog traukiasi iš politikos, kad galėtų daugiau laiko praleisti su šeima, ypač su neseniai gimusiu sūnumi.

Jie domėsis neteisėta migracija per Baltarusiją ir atveš Lietuvai reikalingų modulinių konteinerių, skirtų migrantams apgyvendinti.

Svečiai su Lietuvos vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptars Europos šalių politinę, finansinę ir techninę paramą migrantų krizę išgyvenančiai Lietuvai, galimybes keisti migrantų teises reglamentuojančius ES teisės aktus ir įrengti fizinį barjerą prie išorinės ES sienos.

Delegacija lankysis Padvarionių užkardoje, pasienio ruože, Medininkų pasienio apsaugos mokyklos teritorijoje įrengiamoje migrantų stovyklavietėje, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Austrija – viena pirmųjų šalių, suteikusi Lietuvai pagalbą migrantų krizei valdyti – Lietuvoje dirba Austrijos specialiųjų pajėgų pareigūnai, gauta humanitarinė pagalba, antradienį į Lietuvą iš Austrijos atvežami moduliniai būstai pabėgėliams“, – teigiama ministerijos pranešime.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.