500 kg britų bomba ketvirtadienį buvo rasta vienoje statybvietėje miesto centro vakarinėje dalyje. Pareigūnai evakavo 700 m spinduliu aplink ją gyvenančius žmones. Tame rajone taip pat yra šildymo, interneto ir geležinkelių infrastruktūros objektų.

Bombos neutralizavimo darbai dėl pandemijos suvaržymų turėtų trukti iki vakaro.

Praėjus 75 metams po karo, Vokietijoje vis dar yra daug nesprogusių bombų ir sviedinių. Jų dažnai randama vykdant statybos darbus.

Anksčiau šiais metais ekspertai neutralizavo septynias Antrojo pasaulinio karo laikų bombas, rastas būsimos pirmosios Europoje „Tesla“ gamyklos vietoje netoli Berlyno.

Nemažos bombos šiemet buvo neutralizuotos ir Kelne bei Dortmunde.

2017 metais Frankfurte radus 1,4 t bombą buvo evakuota 65 tūkst. žmonių. Tai buvo didžiausia tokia operacija po karo Europoje pabaigos 1945-aisiais.

Buvo evakuoti žmonės iš ECB pastato ir gyvenamųjų rajonų maždaug 1 km spinduliu, kuriuose gyvena apie 16 tūkst. žmonių.

„Suorganizavome taip, kad mūsų darbuotojai prireikus galėtų dirbti iš kitų vietų“, – sakė ECB atstovė, kurią citavo dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Amerikietiška 500 kg skeveldrinė bomba su dviem sprogdikliais buvo rasta birželio 25 dieną, vykdant statybos darbus miesto centre.

Specialistai nustatė, kad bomba kol kas nekelia pavojaus ir šiam sekmadieniui suplanavo jos neutralizavimo operaciją.

Zona, iš kurios evakuoti žmonės, apima abu Maino upės krantus. Uždarius rajoną sustabdyti keli traukiniai.

Niekas nebus įleidžiamas į minimą zoną iki operacijos pabaigos, preliminariai planuojamos 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.

Pareigūnai nori išvengti delsimo, kuris temdė didesnę evakuaciją 2017 metų rugsėjį, kai radus didžiulę bombą su 1,4 t sprogmenų savo namus, viešbučių kambarius ir ligoninės palatas turėjo palikti 60 tūkst. žmonių.

Šį kartą visi evakuotieji visą dieną bus nemokamai įleidžiami į miesto muziejus. Neutralizavimo operaciją vykdantys žmonės taip pat kviečiami į muziejus, kuriuose galės apsilankyti kitomis dienomis.

Praėjus beveik 75 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijoje vis dar pilna nesprogusių bombų ir kitos amunicijos.

Ekspertai sako, kad mažiausiai 10 proc. iš milijonų Vokietijoje numestų bombų nesprogo.

Prieš savaitę Vokietijos vakaruose sprogus laukuose po žeme buvusiai bombai toje vietoje liko didelis krateris, bet žmonės nenukentėjo.

Anksčiau šį mėnesį 100 kg amerikietiška bomba buvo neutralizuota Berlyne netoli centrinės Aleksandro aikštės, prieš tai evakavus maždaug 3 tūkst. žmonių.

Frankfurte, kurį karo pabaigoje intensyviai bombardavo amerikiečių ir britų pajėgos, kaip manoma, dar yra maždaug 2 tūkst. nesprogusių bombų.

Šiais metais tai jau trečias toks radinys Honkonge. Policija užtvėrė verslo rajono Van Čai gatves ir iš parduotuvių, restoranų bei biurų evakavo maždaug 1 200 žmonių.

Ekspertai bando iškasti ir neutralizuoti 450 kg sveriančią amerikiečių gamybos bombą, kuri ten išbuvo daugiau kaip 70 metų.

Ketvirtadienį rasta bomba yra to paties modelio kaip ir dvi kitos, toje pačioje metropoliteno stoties statybvietėje rastos sausio mėnesį.

„Ankstesnės dvi bombos gulėjo horizontaliai, o šita stovi vertikaliai. Du trečdaliai bombos yra po žeme, mums reikia atkasti bent dalį objekto, kad galėtume pradėti savo operaciją“, – sakė sprogmenų neutralizavimo specialistas Lai Ngo-yau (Lai Ngojau).

Kadangi bomba nestabili, mums reikia dirbti labai atsargiai.

„Kadangi bomba nestabili, mums reikia dirbti labai atsargiai“, – pridūrė jis.

Per Antrąjį pasaulinį karą Honkonge vyko įnirtingos kovos tarp japonų ir sąjungininkų pajėgų. Žygeiviai ir statybininkai čia vis dar kartas nuo karto randa nesprogusių bombų.

Vietos istorikas Jasonas Wordie (Džeisonas Vordis) sakė, kad Honkongą 1941 metais, prasidedant Ramiojo vandenyno kampanijai, smarkiai bombardavo Jungtinės Valstijos.

„Jie taikėsi į komercinius dokus visame uoste“, – sakė jis.

2016 metais vienas žygeivis take netoli Hapi Valio rajono rado šešias nesprogusias Antrojo pasaulinio karo laikų granatas ir du minosvaidžio sviedinius.

2014-aisiais policija neutralizavo kone toną svėrusią karo laikų bombą – didžiausią, kada nors rastą šiame mieste.

Traukinių, tramvajų, autobusų eismas ir netgi kai kurie skrydžiai Tėgelio oro uoste turės būti sustabdyti, kai policijos išminuotojų grupė pradės operaciją, kad neutralizuotų 500 kg bombą, rastą vykdant statybos darbus.

Berlyno policija nurodė, kad imantis atsargumo priemonių penktadienį ryte reikės evakuoti žmones iš visų pastatų 800 m spinduliu nuo bombos radimo vietos į šiaurę nuo centrinės stoties, paprastai kasdien aptarnaujančios apie 300 tūkst. keleivių.

Į evakuacijos zoną patenka centrinė stotis, viena kariuomenės ligoninė, Ekonomikos ministerija, meno galerija ir muziejus, taip pat dalis žvalgybos tarnybos BND naujosios būstinės.

Tūkstančiai gyventojų ir darbuotojų turės pasitraukti iš minėtos zonos iki 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku. Jie galės sugrįžti tik bombą padarius nekenksmingą.

Kanclerės Angelos Merkel biuras ir parlamento pastatas (Reichstagas) yra už kelių šimtų metrų į pietus nuo draudžiamos zonos, todėl galės dirbti kaip įprasta.

Po karo praėjus daugiau kaip 70 metų, Vokietijoje per statybas vis dar dažnai randama nesprogusių bombų. Tokiais atvejais neretai tenka laikinai evakuoti žmones.

Manoma, kad Berlyne tebėra likę apie 3 tūkst. tokių sprogmenų. Tris milijonus gyventojų turinčioje Vokietijos sostinėje dirba gerai parengtų išminuotojų komandų, įgudusių neutralizuoti aptinkamas aviacijos bombas ir kitokius nuo karo užsilikusius šaudmenis.

Kol kas neaišku, kiek šįkart išminuotojams reikės laiko pašalinti bombą, rastą per statybos darbus Mitės (Centro) rajone esančioje Heidės (Šilo) gatvėje.

„Tai priklausys nuo evakuacijos trukmės ir, be abejo, bombos būklės“, – policijos atstovas Martinas Halwegas (Martinas Halvegas) sakė dienraščiui „Tagesspiegel“.

Policija perspėjimą paskelbė trečiadienį ir paprašė vietos gyventojų pabūti pas artimuosius arba draugus. Žmonės taip pat gali pasitraukti į kurį nors iš dviejų evakuacijos centrų, įkurtų netoliese esančiose mokyklose.

Pasak pareigūnų, bomba „kol kas saugi“, tad aplinkiniams gyventojams „joks betarpiškas pavojus negresia“.

Miesto susisiekimo pareigūnai ruošiasi reaguoti į tikėtinus didelio masto eismo sutrikimus Berlyno centre.

Nuo 10 val. (11 val.) traukiniai centrinėje stotyje nestos, o nuo 11 val. 30 min. (12 val. 30 min.) jų eismas bus sustabdytas, nurodė valstybinė geležinkelių įmonė „Deutsche Bahn“.

Sekmadienio rytą vykdant planuotus darbus 500 kg sprogmuo buvo rastas prie Karaliaus Jurgio V doko, netoli arčiausiai Londono centro esančio oro uosto.

Kol įvykio vietoje dirbo policijos sprogmenų ekspertai ir Karališkojo laivyno nariai, kurie perkėlė nesprogusią bombą, oro uostas buvo uždarytas ir buvo paskelbtos dvi evakuacijos zonos.

Londono Sičio oro uosto vadovas Robertas Sinclairas (Robertas Sinkleras) pranešė, kad po sėkmingos bombos šalinimo operacijos antradienį vėl bus vykdomi skrydžiai.

„Evakuacijos zona jau panaikinta, o antradienį oro uostas vėl bus atidarytas kaip įprastai“, – sakė jis vidurnaktį vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

„Dėkojame už kantrybę ir supratingumą visiems, kurie buvo paveikti – turėjo išskristi pirmadienį, buvo evakuoti iš savo namų ar susidūrė su sunkumais vykstant į darbą dėl DLR (Doklandso lengvojo metropoliteno) uždarymo“, – pridūrė R. Sinclairas.

Laikinas Sičio oro uosto uždarymas paveikė 16 tūkst. keleivių, kurie turėjo išvykti iš penkto didžiausio Didžiosios Britanijos sostinės oro uosto. Kai kurios oro linijos pirmadienį nusprendė perkelti savo skrydžius į kitus oro uostus.

1987-aisiais atidarytas Sičio oro uostas aptarnauja mažo nuotolio skrydžius. Jis įsikūręs Londono rytuose, Kanarų prieplaukos (Canary Wharf) verslo rajone. 2017 metais jis aptarnavo 4,5 mln. keleivių.

Dėl sprogmens šalinimo operacijos buvo evakuoti iki 500 gyventojų. Pirmadienio vakarą jiems buvo leista grįžti namo. Gabenant 1,5 metro ilgio sprogmenį iš doko, buvo evakuoti kitos vietovės gyventojai.

Niuhamo rajono pareigūnai įkūrė laikiną centrą evakuotiems žmonėms, bet prašė gyventojų apsistoti pas savo artimuosius ir draugus, jei jie turėtų tokią galimybę.

Nesprogusios bombos iškėlimo operacija priklausė nuo potvynių, todėl pareigūnai buvo priversti laukti vidurnakčio, kad galėtų nugabenti tą Temzėje aptiktą sprogmenį toliau, kad jis būtų saugiai neutralizuotas.

Narus išminuotojus prižiūrintis Jūrų laivyno pareigūnas Jonny Campbellas (Džonis Kampbelas) sakė, kad iš dugno iškeltas sprogmuo bus nuplukdytas Temzės upe.

„Tada (prie jo) pritvirtinsime galingų karinių sprogmenų ir surengsime valdomą sprogdinimą“, – pridūrė jis.

Tūkstančiai bombų ant Londono buvo numesta per nacistinės Vokietijos liuftvafės operaciją „Blitz“ („Žaibas“) nuo 1940 metų rugsėjo iki 1941 metų gegužės.

Vykdant planuotus darbus sprogmuo buvo rastas prie Karaliaus Jurgio V doko, netoli arčiausiai Londono centro esančio oro uosto kilimo ir tūpimo tako.

„Sostinės policija prevenciškai nustatė 214 metrų spindulio evakuacijos zoną. Dėl to Londono Sičio oro uostas šiuo metu uždarytas“, – sakoma oro uosto pranešime.

Keliautojams buvo nurodyta nevykti į oro uostą.

„Visiems keleiviams, turėjusiems pirmadienį išvykti iš Londono Sičio, patariama susisiekti su savo oro bendrove dėl tolesnės informacijos“, – sakoma pranešime.

Sičio oro uostas aptarnauja mažo nuotolio skrydžius. Jis įsikūręs Londono rytuose, Kanarų prieplaukos (Canary Wharf) verslo rajone.

Londono policija nurodė, kad apie radinį buvo pranešta sekmadienį apie 5 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku. Evakuacijos zona buvo nustatyta 22 val. (pirmadienio vidurnaktį).

Šis sprendimas buvo priimtas siekiant „užtikrinti, kad su nesprogusia bomba būtų saugiai susitvarkyta, apribojant bet kokią riziką visuomenei“, sakoma policijos pareiškime.

Įvykio vietoje dirba policijos sprogmenų ekspertai ir Karališkojo laivyno nariai.

Tūkstančiai bombų ant Londono buvo numesta per nacistinės Vokietijos liuftvafės operaciją „Blitz“ („Žaibas“) nuo 1940 metų rugsėjo iki 1941 metų gegužės.

Tai didžiausia Vokietijoje tokio pobūdžio evakuacija po karo, sakė Frankfurto saugumo vadovas Markusas Frankas.

1,8 tonos britų bomba, kuri, pasak Vokietijos žiniasklaidos, buvo praminta blokbasteriu, nes gali nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisas gatves, buvo rasta antradienį, vykdant statybos darbus.

Policija nuo to laiko saugo bombos vietą, kuri yra netoli miesto centro ir pagrindinio parduotuvių rajono.

Žmonės iš pastatų 1,5 km spinduliu turėjo evakuotis iki 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku, bet ir po šio termino evakuacijos zonoje vis atsiranda žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių liko.

Vidurdienį pareigūnai dar negalėjo duoti leidimo į zoną įžengti sprogmenų neutralizavimo komandoms.

Minimame miesto rajone gyvena daug garsių bankininkų, tarp jų – Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis). Vis dėlto žinoma, kad M.Draghi savaitgalius leidžia ne mieste.

Evakuacijos zonoje taip pat yra dvi didelės ligoninės, kurių vienoje yra didelis naujagimių skyrius. Šių ligoninių pacientai ir kūdikiai šeštadienį buvo perkelti į kitus medicinos centrus.

Rastoje didžiulėje bomboje, HC 4000, yra 1,4 t sprogmenų. Nors policija sako, kad didelio pavojaus nėra, dėl bombos dydžio pareigūnai nori užkirsti kelią ir mažiausiai rizikai.

Po karo praėjo daugiau kaip 70 metų, bet Vokietijoje ir dabar nuolat randama nesprogusių karo laikų bombų.

Šeštadienį 21 tūkst. žmonių teko evakuoti šalies vakaruose esančiame Koblenco mieste, kur specialistai neutralizavo nesprogusį karo laikų amerikiečių sviedinį.

Gegužės mėnesį dėl kelių bombų neutralizavimo operacijos 50 tūkst. gyventojų turėjo palikti savo namus Hanoveryje Vokietijos šiaurėje.

Viena didžiausių tokio pobūdžio evakuacijų įvyko per 2016 metų Kalėdas: dėl nesprogusios karo laikų britų bombos 54 tūkst. gyventojų buvo evakuota pietiniame Augsburgo mieste.

Apie 85 cm ilgio objektas, galbūt per karą Jungtinių Valstijų lėktuvo numesta bomba, buvo rastas darbininkams įrenginėjant automobilių stovėjimo aikštelę netoli vieno iš elektrinės reaktorių, nurodė jėgainę valdančios bendrovės „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) atstovas.

Pasak jo, TEPCO nedelsiant iškvietė policiją, sustabdė statybos darbus ir aptvėrė radinio vietą, esančią maždaug už kilometro nuo reaktorių.

Šis incidentas nepadarė poveikio operacijoms, susijusioms su katastrofos ištiktos elektrinės uždarymu.

2011 metų kovo 11 d. vandenyno dugną supurtęs galingas žemės drebėjimas sukėlė milžinišką cunamio bangą, smogusią Japonijos šiaurės rytinei pakrantei. Per šią katastrofą žuvo arba dingo daugiau kaip 18 tūkst. žmonių, o dėl sugadintų aušinimo sistemų trijų Fukušimos jėgainės reaktorių masė išsilydė. Ši branduolinė avarija buvo didžiausia nuo 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos.

Japonijos naujienų agentūra „Jiji Press“ nurodė, kad per incidentus, kai randama sprogmenų, policija paprastai iškviečia Japonijos kariuomenės išminavimo ekspertus.

Praėjus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais Japonijoje retkarčiais vis dar randama nesprogusių amerikiečių bombų ir sviedinių, ypač pietinėse Okinavos salose, kur paskutiniais konflikto mėnesiais vyko itin kruvini mūšiai.

Per karą netoli dabartinės Fukušimos elektrinės veikė japonų kariuomenės oro uostas, todėl ta vietovė buvo bombarduojama amerikiečių.

2011-ųjų žemės drebėjimas ir cunamis padarė didelę žalą šio regiono pastatams, o didelėje teritorijoje pasklidus radioaktyviems teršalams tuojau po šios katastrofos teko evakuoti daugiau kaip 450 tūkst. žmonių.

Per 123 tūkst. žmonių tebėra perkelti – daugiausiai iš Fukušimos, kur negalima sugrįžti dėl didelės spinduliuotės.

Prognozuojama, kad jėgainės uždarymo darbai tęsis apie keturis dešimtmečius.

Penktadienio rytą aplinkinės mokyklos, verslo įmonės ir gyvenamieji namai buvo evakuoti, taip pat sustabdytas eismas aplinkinėse gatvėse, o Karališkojo inžinierių korpuso sprogmenų ekspertai darbavosi prie vokiškos 250 kg bombos.

Londonas per karą buvo smarkiai bombarduojamas, ypač per "Blico" (Blitz) operacijas 1940-1941 metais, kai vokiečiai intensyviai atakavo civilinius ir pramonės taikinius. Nesprogusių bombų iki šiol neretai randama.

Pastaroji bomba buvo rasta ketvirtadienį, statybininkams valant aikštelę, kurioje turi išdygti daugiabutis.

Kai kurie arčiausiai gyvenantys žmonės naktį praleido vietos bažnyčioje, kol prie sprogmens dirbo kariuomenės inžinieriai.