Gimtadienio tortas, vaikiškos dainos ir skirtingo amžiaus svečiai minėjo 81-ąjį Karo muziejaus liūtų gimtadienį.  Į Vytauto Didžiojo karo muziejų liūtai atkeliavo 1938 m. pabaigoje. Nuo šios datos ir skaičiuojamas šių išskirtinio Kauno simbolių amžius.

„Aš neturiu nuotraukos ant liūto“, – antakius suraukė į liūtų gimtadienį atėjusi 4-erių Akvilė. „O aš turiu“, – neklausiama išpyškino 2 metais jaunesnė sesė Rugilė. Tačiau abi sutiko, kad liūtai labai mieli ir prie jų priėjus visada norisi paglostyti.

Mergaičių močiutė šyptelėjo, kad iš tiesų abi sesės turi ne po vieną nuotrauką ir prie liūtų, ir ant liūtų. „Kaip gyvenant Kaune neturėti nuotraukos su šiais liūtais. Aš turiu savo nuotraukų, savo vaikų, o dabar su anūkėmis atėjome paminėti“, –pagarbiai pasisakė močiutė.

„Auginamės jaunąją kartą. Susirinko pagrinde darželinio amžiaus vaikai, o tai mums labai džiugina. Žavūs tie mūsų liūtai“, – Karo muziejaus darbuotoja Vilija Sapjanskienė ranka mostelėjo ir į dvi jaunas aktores šiandien užimančias vaikus liūtų gimtadienio proga.

Pasak V.Sapjanskienės, vienos apklausos metų muziejus klausė žmonių kas jiems simbolizuoja Karo muziejų. Buvo išvardinti trys akcentai – liūtai, riteriai ir „Lituanica“. Moteris įsitikinusi, kad kažkaip nevalingai žmonės tarsi prisiriša prie liūtų.

Prieš keletą metų komandos „Kaunas 2022” iniciatyva pakvietusi kauniečius atsiųsti senų laikų nuotraukas prie liūtų arba dabar prie jų fotografuotis tęsiama. „Tęsiame ir tęsime dar daug metų. Žmonės atsibunda ir susigriebia, kad turi tų nuotraukų ir susirūpina, kad pavėlavo. Nepavėlavo. Laukiame“, – kauniečius ragino  V.Sapjanskienė.

Moteris pasakojo visai neseniai į muziejų užsukus 60-mečiui. Vyras pasisakė užaugęs V.Putvinskio gatvėje. Turi nuotraukų, kai jį mama atsivedė prie liūtų, paskui  su savo dukromis ateidavo fotografuotis, o dabar jau jis anūkes atsiveda fotografuotis.

„Iškrapštys tų nuotraukų kauniečiai ir dar fotografuosis prie jų. Atkurtos nepriklausomybės pradžioje buvo mada nuotakas fotografuoti ant liūtų. Dabar mačiau manekenes fotografuojamas, prieš keletą metų alaus darykla čia filmavo reklamą“, – neblėstantį liūtų populiarumą minėjo Karo muziejaus atstovė.

2009 m. Karo muziejus buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, 2013 m. restauruotas. Restauruoti buvo ir liūtai  ir net išgabenti restauravimui. Restauratoriai liūtus konservavo, pašalino koroziją, užtaisė žiojėjusias ertmes, padengė apsaugine dažų danga, kurios spalva artima autentiškai metalo (ketaus) spalvai.

1936 m. atidarius naująjį Karo muziejaus pastatą ir ekspoziciją, 1938 m. grafo Jono Tiškevičiaus sūnus Jonas Jurgis Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui, dabar Astravo dvare stovi cementinės jų kopijos.