„Lietuvos prokuratūra yra pasirengusi ne tik tęsti  ikiteisminį tyrimą ir  keistis su Ukraina bei kitais JTG nariais ar kitomis užsienio valstybėmis  aktualiais tyrimo duomenimis. Mes sieksime, kad šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nusikaltimu vykdę  asmenys neišvengtų  baudžiamosios atsakomybės“, – kreipdamasi  į koordinacinio pasitarimo dalyvius pabrėžė N. Grunskienė.

Eurojusto koordinuojama jungtinė tyrimo grupė buvo įsteigta pritarus Lietuvos prokuratūros siūlymui telkti Eurojusto nares tarptautiniam bendradarbiavimui ir tuo siekti kuo efektyvesnio tarptautinės teisės draudžiamų karo nusikaltimų, vykdomų Ukrainoje, ištyrimo. Jungtinė tyrimo grupė yra viena iš pažangiausių tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonių.

Pirmieji bendradarbiavimo JTG susitarimą 2022 m. kovo 25 d. pasirašė Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos generaliniai prokurorai. Nuo pat grupės sukūrimo Eurojustas užtikrina šios grupės veiklai būtiną koordinacinę, teisinę, logistinę, finansinę ir kitokią pagalbą.

„Rašoma istorija. Putino arešto orderis už ukrainiečių vaikų deportacijas sukuria naujus precedentus. Istorija vis dėlto bus baigta tik tuomet, kai visi karo ir agresijos nusikaltimai bus ištirti, o kaltieji – nuteisti“, – penktadienį tviteryje rašė G. Landsbergis.

Hagoje įsikūręs TBT, penktadienį išdavęs arešto orderį V. Putinui ir M.Lvovai-Belovai, paskelbė, jog šis veiksmas paremtas įtarimais, jog „Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

Teismas nurodė, kad nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų vasario 24-osios, tai yra pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos.

„Yra pagrįstų priežasčių manyti, kad V. Putinui tenka individuali baudžiamoji atsakomybė už minėtus nusikaltimus“, – teigė Teismas.