Atrinkti dalyviai buvo paraginti ne tik krautis kuprines, bet ir įteikti dovanų Lietuvai. Likus dviem dienoms iki bandomojo žygio pradžios, organizatoriai dalijasi darbais, kuriuos nuveikė atrinkti dalyviai.
Vieni, jau galvodami apie būsimą ekspediciją, dalinosi savo įspūdžiais apie aplankytas svarbias vietas. Monika Lukoševičiūtė, sukvietusi gimnazistus į pagalbą, sutvarkė parvežtų iš Sibiro tremtinių kapus Raseiniuose, be to, aplankė trečios klasės mokinius bei darželinukus, su kuriais kalbėjosi apie tremtį, laisvę, pilietiškumą ir gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. Paulius Lukošius suskubo aplankyti memorialą, skirtą Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, kur pagerbė ir savo senelio Algimanto Petraičio atminimą. Karolina Tamašauskaitė pakabino medines žvakelių dėžutes Karmazinų pilkapyne, kad kiekvienas, čia apsilankęs, stogastulpiuose galėtų uždegti atminties žvakelę. Anot bandomojo žygio dalyvių prasminga prisiminti ir pagerbti kapus ne tik tų, kuriuos dar pamename, bet ir tų, kurie į žemę atgulė prieš tūkstantį ir daugiau metų.
Tam, kad istorija niekada nebūtų pamiršta, susibūrė keli bandomojo žygio dalyviai – Laura Deikutė, Laimis Kasperavičius, Lina Rasimaitė ir Inesa Ulichina. Jie susitiko su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktore Terese Birute Burauskaite ir perdavė surinktas savo artimųjų tremties nuotraukas į centro fondus tolesniems tyrinėjimams. Ši idėja pasirodė artima ir Sandrai Gaučiūtei, tad ji nusprendė surinkti tokią informaciją iš savo gimnazijoje besimokančių mokinių ir kolegų mokytojų. Be to, Sandra mokyklos bendruomenei planuoja surengti interaktyvų žaidimą, susijusį su tremties istorijos datomis.
Bandomojo žygio dalyviai, galvodami ir įgyvendindami dovanas Lietuvai, nestokojo išradingumo. Pavyzdžiui, Džiugilė Kersnauskaitė pagamino 500 lapelių, kuriais ragino žmones akimirkai sustoti, pamiršti slegiančius rūpesčius ir pagalvoti bei pasidžiaugti Lietuva. Juos ji dalino Vilniaus parduotuvių mašinų stovėjimo aikštelėse. Dar trys bandomojo žygio dalyvės – Indrė Janavičiūtė, Krista Sabaitytė ir Vilmantė Lukauskaitė – nusprendė paįvairinti pačių mažiausių Lietuvos piliečių dieną ir apsilankė Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Ten veiklos merginoms netrūko – kartu su vaikais žaidė lauke, pūtė ir mėtė balionus, suposi, bėgiojo, dainavo, šokinėjo, o auklėtojos turėjo galimybę šiek tiek atsipūsti.
O štai Ignas Kamarauskas dar tik planuoja savo dovaną Lietuvai – šią vasarą leisis į kelionę „Misija: Baltijos kelias“, kurios metu skleis patriotines idėjas bei rinks žmonių parašus ant „Lada 2107“ automobilio. Grįžęs Ignas su draugais kurs trumpametražį dokumentinį filmą apie kelionės akimirkas ir Baltijos kelią, kurį išvysti galėsime visi. Egidijus Buika dalinosi savo teigiamais įspūdžiais iš 100 km žygio pėsčiomis pajūriu, o Miglė Maciulevičiūtė ir Eimantas Kovalenko – akimirkomis, kai abu net po 8-ąjį kartą tapo neatlygintinais kraujo donorais.
Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.
