Rungtyje, kurioje šaudoma iš trijų padėčių – gulint, klūpant ir stovint – 34 metų alytiškis per 120 šūvių surinko 1163 taškus (385 klūpant, 393 gulint ir 385 stovint).

Pirmoje rungtyje – šaudyme iš 10 m atstumo oriniu šautuvu – lietuvis užėmė 28-ąją vietą tarp 47 sportininkų.

„Karšta, daug emocijų, jaučiuosi viską atidavęs, kas buvo įmanoma. Aišku, rezultatas galėtų būti geresnis, tikėjomės apie 10 taškų daugiau, buvome tam pasirengę. Tačiau šiandien mano būsena nebuvo ideali. Bet tikrai nesu nusivylęs. Žinoma, buvo klaidų, apie kurias reikėtų pagalvoti, įvertinti ir atsiminti, kas įvyko, bet jų tikrai nebuvo tiek, kad galima būtų sakyti, jog susimovėme ar kažko neįvykdėme. Dirbome iki paskutinės minutės, iki paskutinio šūvio“, – baigęs pasirodymą olimpinėse žaidynėse sakė K. Girulis.

Serbo Nemanjos Mirosavljevo treniruojamas lietuvis prisipažino, kad jį šiek tiek sutrikdė gūsingas vėjas: „Šaudant iš pirmos pozicijos buvo sudėtinga įsivažiuoti į ritmą, nes vėjas buvo kiek kitoks, nei pastarosiomis dienomis – šiandien pūtė gūsingas, vėliavėlės momentaliai pakeisdavo kryptį. Jautėsi ir jaudulys. Taip pat reikėjo pulsą sekti“.

Apibendrindamas debiutą olimpinėse žaidynėse Lietuvos šaulys sakė: „Esu labai patenkintas. Rezultatai panašūs į mano vidurkį. Gal šiam pratimui buvom geriau pasiruošę, nei rodo rezultatas. Žaidynės – labai gera patirtis, dabar žinosime, kaip viskas vyksta. Olimpinių žaidynių emocija išskirtinė, tai nėra eilinis startas. Kyla daug minčių, kaip save reikia nukreipti, nuteikti, kokias technikas taikyti ateityje ruošiantis tokiam startui Dabar tikslas – Paryžius ir visos kitos būsimos žaidynės.“

14-oje aikštelėje šaudęs moderniųjų technologijų fizikos bakalauro ir biofizikos magistro diplomus turintis šaulys iš Lietuvos puikiai pradėjo varžybas ir po pirmos dešimties šūvių serijos netgi pirmavo tarp visų 47 dalyvių.

Lėtą tempą dzūkas išlaikė ir solidžioje antroje serijoje, bet pademonstruoti tokio pat stabilumo vėlesniuose etapuose K.Giruliui nepavyko.

Lietuvis iš lėto leidosi bendroje klasifikacijoje ir varžybas baigė su 624.3 tašku ir 28-oje pozicijoje.

Osijeke (Kroatija) surengto Europos šaudymo  čempionato pneumatiniu šautuvu rungties "3 po 40" finale 34-erių metų alytiškis surinko 403,01 taško ir užėmė aštuntą vietą.

Tačiau prieš šį varžybų etapą paaiškėjo, kad trenerio Česlovo Pavilonio auklėtinis bet kokiu atveju gaus olimpinį kelialapį, nes kiti septyni finalininkai juos buvo iškovoję anksčiau.

Padėtį palengvino tai, kad dėl taisyklių pažeidimo arbitrai diskvalifikavo pagrindinį lietuvio konkurentą – Vengrijos šaulį, tad K.Girulis, dar neiššovęs finale, jau žinojo, kad olimpinė svajonė išsipildė.

Šios rungties Europos čempionu tapo norvegas Heggas Jonas-Hermannas (461,0 tšk.), sidabro medalis įteiktas kitam norvegui Henrikui Larsenui (459,9 tšk.), bronzos – Baltarusijos atstovui Jurijui Ščerbacevičiui (448,9 tšk.).

Mano močiutė per radiją nugirdo, kad renkamos šaudymo grupės. Nuėjau, iššoviau tris kartus. Pagyrė, tai buvo gera motyvacija.

"Trankiausi po kovos menų, plaukimo, krepšinio būrelius, kol kartą mano močiutė per radiją nugirdo, kad renkamos šaudymo grupės. Mokykloje irgi kažkas kažką girdėjo, tai susirinko mūsų būrelis ir nuėjome. Pabandžiau, iššoviau tris kartus. Pagyrė, tai buvo gera motyvacija. Iki šiol dirbu su pirmuoju treneriu Č. Paviloniu", – apie savo karjeros pradžią pasakojo daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas K. Girulis.

Šiuo metu teisę vykti į Tokijo žaidynes turi 30 mūsų šalies sportininkų.

Iki šiol olimpinėse šaudymo varžybose dalyvavo trys Lietuvos atletai: Vladas Turla (mažo kalibro pistoletas, 1980 m. Maskvoje – 4 vieta), Daina Gudzinevičiūtė (stendinis šaudymas, 1996 m. Atlantoje – 10 vieta, 2000 m. Sidnėjuje – aukso medalis, 2004 m. Atėnuose – 14 vieta, 2008 m. Pekine – 5 vieta, 2012 m. Londone – 14 vieta), Ronaldas Račinskas (stendinis šaudymas, 2016 m. Rio de Žaneire – 30 vieta).

Kvalifikacijoje lietuvis buvo trečias, taip užsitikrindamas vietą finale. Iš aštuonių finalininkų tik Lietuvos ir Vengrijos atstovai neturėjo vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Dėl diskvalifikacijos iš varžybų pasitraukus vengrui, Lietuvos delegaciją pasiekė džiugi žinia – vienintelis kelialapis, dar net nestartavus finale atiteko K.Giruliui.

Daugkartinis Lietuvos kulkinio šaudymo čempionas ir rekordininkas Karolis Girulis vaikystėje nebuvo įnikęs į knygas apie indėnus ir nelakstė apsikaišęs galvą plunksnomis, kaip jų herojai. Tačiau tradicinis indėnų ginklas lankas ne tik nulėmė Karolio polinkį į šaudymą, bet ir tapo užsiėmimu, iš laisvalaikio pomėgio virtusiu darbu.

Kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes siekiantis 33 metų K. Girulis daug laiko praleidžia šaudykloje. Bet nemaža dalis jo dienos prabėga ir dirbtuvėse, kur nagingo vyro rankose iš įvairių medienos gabalų gimsta išskirtinės išvaizdos lankai.

„Būtent nuo lankų ir prasidėjo mano gyvenimas, susijęs su šaudymu. Vaikystėje vasaras leisdavau kaime. Tais laikais kažkokių ypatingų žaislų nebuvo daug, tai prisigalvodavome visko. O kartą tėtis iš lazdyno išlenkė lanką. Šūvis, emocija. Tai buvo kažkas naujo, įdomaus. Pradėjau lankus daryti pats. Iš pradžių – padedamas vyresniųjų. Paskui jau vienas. Visa tai išaugo į knygų apie lankų gamybą skaitymą, vėliau – žinių paieškas internete. Skaičiau tikrai daug, žiūrėjau video, siunčiausi literatūrą anglų kalba. Pradėjau klijuoti kompozitą, tobulėjau ir galiausiai pomėgis išaugo į nedidelį verslą“, – pasakojo alytiškis, įkūręs mažąją bendriją „Arcmedis“.

Kai K. Girulis augo, Alytuje ir aplinkiniuose rajonuose nebuvo galimybės lankyti šaudymo iš lanko treniruočių. Jos atsirado tik vėliau. „Trankiausi po kovos menų, plaukimo, krepšinio būrelius. Kol kartą močiutė per radiją nugirdo, kad renkamos šaudymo grupės. Mokykloje irgi kažkas kažką girdėjo, tai susirinko mūsų būrelis ir nuėjome. Iššovėme po tris šūvius. Mus pagyrė, tai buvo gera motyvacija ir užsikabinome. Iki šiol mane treniruoja pirmasis mano treneris Česlovas Pavilonis“, – prisiminė olimpinės rinktinės kandidatas.

Paėmęs į rankas šautuvą, K. Girulis lanko toli į šalį nepadėjo. Jis ne tik juos gamina, bet ir dalyvauja varžybose. Tiesa, ne olimpinės rungties, bet landšaftinio šaudymo, kur taikiniais pievose ir miškų takuose tampa stacionarūs taikininiai arba trimačiai žvėrys. Šią sporto šaką Lietuvoje populiarina Lietuvos šaudymo iš lanko asociacija. Varžybose alytiškis dalyvauja su jo paties gamintais lankais.

Asociacijoje K. Girulis atsakingas už medžioklės su lanku sritį. Be to, jis yra medžioklės su lanku tarptautinių  kursų instruktorius. Tačiau medžioklė lankais Lietuvoje draudžiama, tad medžioti jis su bendraminčiais keliauja į Suomiją, kur laimikiais tampa ne tik žvėrys ar paukščiai, bet ir žuvys.

Suomijoje K. Girulis parduoda nemažą dalį savo rankomis pagamintų lankų – šioje šalyje yra bičiulių, padedančių pareklamuoti prekę.

„Mano lankai yra iškeliavę į nemažai šalių. Landšaftinio šaudymo mėgėjai vieni per kitus sužino apie mano gaminamus lankus. Kai kurie perka ir medžioklei. Bet yra ir tokių, kurie užsisako lanką pramogai, varžybose ar medžioklėje net nedalyvauja“, – paaiškino Karolis.

K. Girulio lankai yra tradiciniai, jie kiek panašūs į tuos, kuriais šaudoma olimpinėse žaidynėse, bet skiriasi jų medžiagos ir konstrukcija.

Standartinis alytiškio pagamintas lankas kainuoja nuo 550 eurų. Brangiausias, kurį jam teko parduoti, buvo įvertintas 1000 eurų. Kaina prieklauso nuo išskirtinių detalių, papildančių standartinį modelį, nuo medienos, apdailos, drožinių. Rinkoje yra ir 8000 – 10000 eurų kainuojančių lankų, savo šaudymo savybėmis niekuo nesiskiriančių nuo standartinių. Kaina kyla dėl gamybai naudojamų medžiagų.

Pagaminti vieną lanką K. Girulis užtrunka apie keturias dienas. Daugiausia laiko atima klijavimas, lakavimas ir džiovinimas specialia įranga. Dirbtuves, kuriose gimsta lankai, sportininkas įsirengė tėvų namuose, kuriuose ir pats su šeima gyvena.

Lanką alytiškis pradeda gaminti tik gavęs užsakymą. Tačiau laukdamas be darbo nesėdi – įrankiai tinka ir nestandartinių baldų gamybai. Štai vienam privačiam darželiui K. Girulis pagamino ne tik visus baltus, bet ir žaislus vaikams.

Medžiagos lankams K. Girulis dažniausiai įsigija iš Lietuvoje egzotine mediena prekiaujančios įmonės. Bet jei klientas nori kažko konkretaus, siunčiasi ir iš užsienio. Kartais norimos medienos paieška trunka pusmetį ar net ilgiau.

Sportininkas vienintelis Lietuvoje turi įmonę, gaminančią lankus. Nors pavienių entuziastų, užsiimančiu šiuo amatu, jam teko sutikti.

K. Girulis taip pat gamina ir strėles – medines, anglies pluošto, aliumines. Temples lankams jis daro iš specialaus sintetinio pluošto. Anksčiau tam yra naudojęs odos atraižas ar net gyvulių žarnas.

Nors vaikystės pomėgis tapo darbu, K. Giruliui šaudymas iš lanko tebėra smagus užsiėmimas, skirtas atsipalaidavimui, galvos pravėdinimui, geroms emocijoms sužadinti.

Paklaustas, ar ryžtųsi, kaip legendinis šveicarų šaulys Vilius Telis, šauti iš lanko į obuolį, padėta ant žmogaus galvos, K. Girulis šypteli: „Su lanku nerizikuočiau. O štai su šautuvu galėčiau ir iš pusės kilometro“.

Šautuvas yra ginklas, su kuriuo K. Girulis tikisi atkeliauti į Tokijo olimpines žaidynes. Jis buvo per žingsnį nuo olimpinio kelialapio praėjusių metų Europos čempionate, kur pasiekęs Lietuvos rekordą pateko į finalą ir iškovojo aštuntąją vietą. Jei finale būtų pavykę aplenkti bent du olimpinių bilietų dar neturėjusius konkurentus, galima būtų ramiai ruoštis Tokijui.

Dabar nusitiesti kelią į Tokiją lietuvis bandys šiais metais vyksiančiose Europos zonos atrankos varžybose. O jei jos neįvyktų, K. Girulis tikisi gauti vadinamąją laukinę kortą – šaliai arba asmeniškai sportininkui skiriamą kvietimą.

Lietuvos sportininkas atrankoje surinko 1179 taškus ir net 14 taškų pagerino nuo 2003 metų Rimvydui Spėčiui priklausiusį šalies rekordą. Tarp 66 atrankos dalyvių lietuvio rezultatas buvo trečias.

Geriausiai atrankoje pasirodė norvegai Simonas Claussenas (1182 tšk.) ir Henrikas Larsenas (1180 tšk.). Į finalą pateko aštuoni šauliai.

Šiame Europos čempionate yra kovojama ir dėl olimpinių kelialapių. Juos iškovos dvi pirmąsias vietas užėmę sportininkai.

Mišrių komandų šaudymo gulomis varžybose K. Girulis su Jūrate Česynaite užėmė aštuntąją vietą.

Jaunimo mišrių komandų laisvojo pistoleto rungties iš 50 m atstumo varžybose per žingsnį nuo medalių liko Karolis Belevičius ir Gabrielė Rankelytė. Jie užėmė ketvirtąją poziciją.

K. Belevičius taip pat buvo 23-ias jaunimo standartinio pistoleto rungtyje iš 25 m atstumo ir 28-as – pistoleto varžybose iš 25 m atstumo.

Į finalą pateko aštuoni šauliai. Taikliausias buvo rusas Sergejus Kamenskis – 631,1 taško. Aštuntas rezultatas – 627,8 tšk. K.Girulis surinko 617 taškų ir užėmė 38-ąją vietą.

Šį kartą K. Girulis nuo savo geriausio rezultato atsiliko 12,5 taško. 629,5 taško būtų garantavę vietą finale.

„Kažkokios šautuvo problemos. Dar pats nežinau, kas nutiko. Sukinėju, taikausi, atrodo, bus geras šūvis, o lekia į šoną. Buvo ir taip, kad paspaudžiau, o šūvio nėra. Net per smegenis gavau...“, - po varžybų kalbėjo šaulys.

Kitos K. Girulio varžybos Europos žaidynėse – trečiadienį, birželio 26 d., šautuvu iš 50 m atstumo bei trijų padėčių.

Pirmųjų Europos žaidynių šaudymo iš 10 m atstumo oriniu šautuvu varžybose viename moderniausių pasaulyje Baku šaudymo centre dalyvavo 35 sportininkai, tarp kurių buvo ir 29-erių metų lietuvis Karolis Girulis.

Pasak pranešimo, lietuvis, kaip ir kiti varžybų dalyviai ramiai užtaisydavo ginklą, nukeldavo nuo atramos ir, kruopščiai prisitaikę, paleisdavo šūvį į taikinį. Jokių emocijų - nei džiaugsmo šūksnių, nei nusivylimo atodūsių.

"Šaudydamas net nematai, kaip sekasi varžovams. Bet man ir neįdomu. Visą dėmesį sutelki į save, kūno ritmą, balansą, išlaikyti tą pačią būseną. Žinojimas, kad kažkam sekasi geriau ar blogiau, tikrai nepadeda. Svarbus tik savo rezultatas. O kurią vietą jis lemia rikiuotėje - sėkmės dalykas", - aiškino alytiškis.

Sėkmė šįkart nebuvo Lietuvos šaulio pusėje. Jis per 60 šūvių surinko 619,7 taško ir užėmė 27-ą vietą. Į finalą pateko aštuoni šauliai.

"Pasirodymą vertinu vidutiniškai. Galėjau ir geriau. Šaudymas vyko įprastai, ypatingų pokyčių technikoje ar savijautoje nebuvo. Tiesiog trūko sėkmės. Dešimtukų skaičius buvo pakankamas, tačiau dešimtosios dalys buvo per žemos, todėl ir rezultatas nebuvo tas, kurio tikėjausi. Bet nebuvo ir antirekordas. Tai mano šio sezono normalus lygis. Nepavyko iššokti aukščiau bambos. Stebuklas neįvyko. Nes šaudyme stebuklai labai reti. Žinai savo lygį ir tikėtis, kad vieną dieną atsistosi ir viskas pasiseks, negalima. Viskas ateina po truputį", - teigė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas.