Tarp aukų – ir kaimynai

Į šios bylos teisiamųjų suolą buvo pasodinti broliai Karolis ir Aivaras Klinkevičiai iš Kaišiadorių rajono bei buvęs jų kraštietis, šiuo metu gyvenantis Kaune, Rytis Dambrauskas.

Dauguma iš vienuolikos nukentėjusiųjų – taip pat iš Kaišiadorių apylinkių. Teisiamieji kaltinti, kad, pasinaudoję šių asmenų, priklausiusių jų pažįstamų ratui, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties ar nuolatinio darbo neturėjimo ir apgaule nuo 2013-ųjų pavasario iki 2015-ųjų gruodžio išvežę juos į Jungtinę Karalystę priverstiniam darbui nežmoniškomis sąlygomis. Visiems jiems žadėtas iki 200 svarų sterlingų atlygis per savaitę už skrajučių išnešiojimą Londone. Keleivius į Angliją vežančius mikroautobusus surasdavo patys teisiamieji.

Jie apmokėdavo ir už būsimų savo aukų kelionę. Nuvykus į vietą, aukos apgyvendintos po kelis viename kambaryje. Tačiau, kad reikės už šią nuomą mokėti, pasakyta jau vietoje. Be to, per savaitę visi užverbuotieji tegaudavo po 10–20 svarų sterlingų. Net ir šie pinigai vėlavo. Iš algos būdavo atskaičiuojamas ne tik nuomos mokestis, bet ir kelionės į Angliją išlaidos.

Pavyko pabėgti

Pažadų netesėjimas buvo ne vienintelė problema, su kuria susidūrė toli nuo namų atsidūrę nukentėjusieji.

Jiems kas rytą būdavo duodamas Londono žemėlapis ir 1,2 tūkst. skrajučių, kurias tekdavo išnešioti. Ir taip – be jokių poilsio dienų. Pervargusiems vergams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, prieš juos buvo smurtaujama. Ir ne tik dėl bandymo apginti savo teisę į poilsį, bet ir sužinojus, kad, pavyzdžiui, ne visos skrajutės išnešiotos – dalis jų rasta šiukšliadėžėje arba darbo metu buvo sėdima parke.

O tai sužinoti nebuvo sunku, nes šiomis skrajutėmis Londono gyventojams buvo pranešama, kur jie turi palikti labdarai aukojamus drabužius. Po to maišus su jais susirinkdavo ir šiuos parduodavo teisiamieji. Toks buvo jų verslas.

Apie šį darbą vergiškomis sąlygomis tapo žinoma dviem nukentėjusiųjų pabėgus ir kreipųsis į Lietuvos ambasadą. Šios lėšomis jie buvo parskraidinti į tėvynę, kur davė parodymus mūsų šalies pareigūnams.

Įtariamieji prekyba žmonėmis, išnaudojant juos priverstiniam darbui, buvo sulaikyti jau Lietuvoje. Nors iš pradžių jie buvo suimti, dėl ilgokai tokiose bylose trunkančio ikiteisminio tyrimo prieš teismą visi trys stojo jau būdami laisvėje.

Keliauja už grotų

Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistiesiems buvo skyręs švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, – baudas nuo 1 883 iki 18 830 eurų. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo, kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, nuteistiesiems skiriant tik sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.

Prokurorė ir nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašė nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis R.Dambrauskas laikėsi pozicijos, kad jokių nusikaltimų nepadarė, ir prašė jį išteisinti.

Apeliacinis teismas jo skundą atmetė ir R.Dambrauską įvardijo kaip „aktyviausiai nusikalstamoje veikusį asmenį“. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

K.Klinkevičiui teismas skyrė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o A.Klinkevičiui, kurio vaidmuo buvo mažiausiai reikšmingas, – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismo motyvai

Griežtesnių bausmių nuteistiesiems skyrimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas. Taip pat nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o Kauno apygardos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą ir daromą žalą visuomenei bei pernelyg sureikšmino nuteistųjų asmenybes ir jų šeimines aplinkybes.

„Aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, turi šeimas, rūpinasi savo šeimos nariais ir panašiai, yra svarbios, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirti švelnesnių bausmių, nei numatyta įstatyme“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinio teismo sprendimas jau įsigaliojo, tačiau per tris mėnesius jis dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.